Žindymas be pieno: priežastys ir sprendimo būdai

Žindymas yra natūralus ir labai svarbus procesas, tačiau kartais moterys susiduria su sunkumais, įskaitant nepakankamą pieno gamybą. Svarbu suprasti, kad ne visada „nėra pieno“ reiškia visai jo nebuvimą. Dažnai tai yra laikina problema, kurią galima išspręsti taikant tinkamus metodus.

Žindymo svarba ir pradiniai etapai

Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 valandas po gimdymo, net ir silpnas, skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda pakloti laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.

Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant ramina abu.

Matai apie pieno kiekį ir sudėtį

Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Kartais mamos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Pieno sudėtis kinta kiekvieno maitinimo metu. Maitinimo pradžioje kūdikis gauna pirminį pieną, iš kurio gauna reikiamą skysčių kiekį. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindymo sėkmę lemia būtent palaikymas. Linkiu skirti laiko žinioms, nes jos įgalina ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tai tikrai įmanoma. Moteris, kuri jau buvo nustojusi žindyti, gali atnaujinti savo pieno gamybą savam ar įvaikintam kūdikiui maitinti.

Mito paneigimas: Vėjas „nupūsti“ jūsų pieno tikrai negali. Jeigu jus vėjas įtakoja ir įprastai jo saugotės, nes susergate, tuomet ir žindymo metu tai darykite. Tačiau jei žiemą maudydavotės eketėje, tuomet specialiai nereikėtų per daug prisirengti ir papildomai saugotis, nes kaip tik sukaisite. O žindant lauke juk nereikia iki pusės išsirengti, kad kūdikį pamaitinti, iškišame vos spenelio galiuką. Svarbiau pasirūpinkite tinkamais žindymui rūbais, prisidenkite šaliku. O šiltuoju metų laiku mes visiškai apie tai nesukame galvos, nes mastitai ir uždegimai kyla ne nuo perpūtimo.

Jei kūdikis neėmė krūties per pirmas valandas, tai ir nebežįs - tai išties liūdnas ir netgi medicinos įstaigose vis dar gajus mitas. Kad, jeigu kūdikis per pirmas savo gimimo valandas ar pirmą parą nežįs krūties, tėčiai jau gali keliauti pirkti mišinuko. Kūdikiai po gimdymo labai skirtingai elgiasi. Tai priklauso ir nuo nėštumo, ir pačio gimdymo. Jei gimdymas buvo sunkus, ilgas, medikamentinis - išvargusi bus ne tik mama, visą šią kelionę kartu praėjo ir kūdikis. Tad visiškai natūralu, jei kūdikis bus mieguistas, neims krūties ir norės tik miegoti. Viskas su tuo gerai, ilsėtis reikia, lygiai taip pat reikia ir pavalgyti. Tad mamai reikės nusitraukti priešpienio į indelį, kiekvieno valgymo metu jo pasiūlyti, pavilgyti lupytes ir tiesiog pabūti tokiame kontakte. Jeigu kūdikis vis nevalgo iš krūties, toliau maitinti kitu būdu, bet sekantį kartą vėl pirmiausia pradėti nuo krūties. Tam gali prireikti kelių parų ar net savaičių.

Kūdikis ne valgo, o naudoja mamą kaip čiulptuką. Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Taip pat reikėtų suprasti, kad žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama. Kūdikiui pasisotinus, nurimus ar ėmus snūduriuoti, galite pabandyti švelniai ištraukti krūtį iš jo burnos ir pakalbinti, paglostyti, pasupti, įjungti baltąjį triukšmą.

Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys „sprogsta“ nuo pieno. Pieno gamybai susireguliavus (krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis „užsako“), krūtys turi būti gan minkštos, kartais net atrodyti tuščios. Matuoti krūtyse pagaminamą pieną pientraukiu yra netinkamas būdas, nes tiek, kiek ištraukia kūdikis, neištraukia joks pientraukis. Nepriklausomai nuo to, kiek pieno ištraukiate, pagrindinis požymis, kad maisto kūdikis gauna pakankamai, yra jo svorio augimas ir sauskelnių turinys.

Galimos mažos pieno gamybos priežastys

Mažos pieno gamybos priežastys gali būti įvairios:

• Neteisingas ir/ar retas žindymas. Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno (bei žindymo teikiamo artumo) poreikis palaipsniui išnyksta.
• Hormoniniai sutrikimai, ligos. Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
• Vaistai, homeopatiniai preparatai. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
• Čiulptukai ir buteliukai. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
• Stresas. Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!
• Krūties operacijos.
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Viršsvoris.
• Nepakankamai išsivysčiusios krūtys.
• Gimdymo būdas.
• Nukraujavimas po gimdymo.
• Šyhano (Sheehan) sindromas.
• Vaistų naudojimas gimdymo metu. Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindimo metu.
• Tarpvietės kirpimas ir siuvimas.
• Vakuumo naudojimas.
• Placentos likučiai gimdoje.
• Pogimdyminis tiroiditas.
• Mažakraujystė mamai.
• Naujagimių gelta.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais.
• Čiulptuko davimas.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas.
• Mieguistas kūdikis.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu.
• Teka liuteinininė cista.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą.
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas.
• Mėnesinių ciklas.
• Nėštumas.
• Alkoholis.
• Vitaminas B6.

Kaip skatinti pieno gamybą?

Svarbiausia yra tiesiog nepamiršti pasirūpinti, kad pakankamai valgytumėte ir gertumėte. Tuomet bendra savijauta bus geresnė, o kai jaučiatės ramiai ir atsipalaidavusiai, viskas daug paprasčiau. Pieno gamybai organizmas papildomai išnaudoja apie 300 - 500 kalorijų, tad tam reikia turėti ir papildomai energijos. Neretai mamos dalinasi, kad troškulys ir alkis tampa nuolatiniais palydovais.

Tradiciškai laktacijai pagerinti vartojama kmynų arba pankolių arbata, dilgėlių nuoviras, graikiniai riešutai, chalva ir kt. Neabejotinai veiksmingiausia laktacijos gerinimo priemonė yra krūtų stimuliacija, t. y. kūdikio žindymas arba pieno traukimas pientraukiu. Esant laktacijos sutrikimams, gali būti rekomenduojamas pieno gamybos skatinimas pientraukiu (angl. pumping).

Žindymas pirmąsias 24 valandas po gimimo yra itin svarbus. Tuojau po gimdymo pridėti prie krūties naujagimiai, net ir silpnai žįsdami, stimuliuoja hormonų išsiskyrimą, kuris padeda formuoti laktaciją.

Pieno perteklius ir jo valdymas

Pieno gamyba motinos krūtyse vyksta pagal „paklausos ir pasiūlos dėsnį“. Taigi, kuo daugiau kūdikis žinda, tuo daugiau pieno pasigamina. Pernelyg gausią pieno gamybą gali skatinti papildomas pieno ištraukimas iš krūtų po maitinimo ar tarp maitinimų. Jeigu tai darote, verta pamažu šios praktikos atsisakyti.

Jeigu kūdikis priauga svorio daugiau nei vidutiniškai, galite bandyti taikyti kurį nors iš būdų pieno gamybai sumažinti, tačiau jeigu per savaitę situacija negėrėja arba kūdikis ima rodyti, kad jam trūksta maisto, liaukitės ir grįžkite prie įprasto ar net dažnesnio žindymo iš abiejų krūtų.

Būdai, kaip sumažinti pieno gamybą:

1. Tos pačios krūties davimas. Kiekvieno maitinimo metu maitinama tik iš vienos krūties. Jeigu kūdikis 2-3 valandų bėgyje prašo valgyti, duodama ta pati krūtis. Kitoje krūtyje tuo tarpu pienas kaupiasi ir pieno gamyba pamažu stoja. Jeigu pieno prisikaupia tiek, kad jums kyla diskomfortas - tempimo, sunkumo, maudimo jausmai - pasimasažuokite krūtį ir ištraukite tiek pieno, kad pajustumėte palengvėjimą, tačiau neištuštintumėte krūties. Po maitinimo ar pieno ištraukimo šaldykite krūtį ledu iki 20 min. ir padarykite pertrauką. Praėjus 3 valandoms, maitinkite iš antrosios krūties. Pieno ištraukimo iš krūties ribojimas taip pat gali didinti užsikimšusio latako (guzo krūtyje) ir mastito tikimybę. Šis metodas negali būti taikomas ilgiau kaip savaitę.
2. Dažnas krūtų keitimas. Kai pienas teka sparčiai, kūdikiai dažniausiai neužtrunka ilgai. Tarkime, kūdikis pavalgo per 10 minučių iš vienos krūties. Tokiu atveju rekomenduojama žindyti 5 minutes iš vienos krūties ir 5 minutes iš kitos krūties. Taip žindoma kiekvieną kartą kūdikiui paprašius. Žindant tokiu būdu, abi krūtys yra šiek tiek ištuštinamos ir tai vyksta dažnai, pienas nesusikaupia krūtyse tiek kad sukeltų diskomfortą ir pieno gamyba mažėja po truputį. Po maitinimo galima užsidėti šaltą kompresą.
3. Vienkartinis pilnas krūtų ištuštinimas ir tos pačios krūties davimas. Šiuo atveju pirmiausia rekomenduojama krūtis gerai ištuštinti. Dažniausiai tai daroma naudojant dvigubą elektrinį pientraukį, krūties masažavimą ir kompresiją, o po to taikomas tos pačios krūties davimas 3 valandas.
4. Medikamentai ir vaistažolės. Manoma, kad šalavijas, čiobrelis, mėta ir petražolės gali mažinti pieno gamybą. Taip pat yra medikamentų, kurie vienu ar kitu būdu gali turėti mažinantį poveikį pieno gamybai. Bet kuriuo būdu mažinant pieno gamybą stebėkite save, ar neprasideda pieno sąstovis ar mastitas ir nedelsdama grįžkite pie dažnesnio žindymo bei priemonių šioms problemoms spręsti. Taip pat stebėkite kūdikį, ar ir toliau jis gauna pakankamai pieno.

Jeigu visa krūtis pilna, kietėja ir saikingai skausminga liečiant, o Jums pradeda kilti temperatūra - tai yra simptomai, būdingi KRŪTIES PABRINKIMUI. Jis savaime gali ir nesusitvarkyti. Svarbiausia leisti pienui ištekėti. Jeigu nežindote, tai bent dirbtinai - pientraukiu ar rankomis - ištraukite bent kiek pieno. Prieš traukimą ir jo metu naudokite šilumą (pvz., stovėdama po karštu dušu, arba pasilenkusi virš dubens su karštu vandeniu) ir masažuokite link spenelio.

Jeigu karščiuojate ilgiau kaip parą, dalis krūties ypatingai skausminga ir ryškėja odos virš tos vietos paraudimas - tikėtina, jog prasidėjo KRŪTIES UŽDEGIMAS - MASTITAS.

Žindymas ir nėštumas

Žinome, jog žindymas saugo nuo naujo nėštumo. Jeigu kūdikis vien tik žindomas (negauna jokio kito maisto) taip dažnai, kaip jis nori, jam yra ne daugiau kaip šeši mėnesiai, ir mamai po gimdymo dar nebuvo mėnesinių, tai jos pastojimo tikimybė yra labai maža - tik iki 2 procentų. Taigi, kuo pirmojo kūdikio žindymas „sąžiningesnis“, tuo vyresnis bus šis vaikas, kai mamos įsčiose rasis antrasis, savo gimimo dar tik lauksiantis kūdikėlis.

Kai mama žindo kūdikį, dėl krūtų spenelių nervinių receptorių dirginimo hipofizė į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas svarbus ir gimdymo metu. Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaitės, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ - gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antruoju ir ypač trečiuoju nėštumo trimestrais yra įprastas reiškinys.

Laipsniški pasikeitimai, subrendusį pieną galop paversiantys priešpieniu, prasideda vidutiniškai maždaug tarp ketvirto ir penkto mėnesio. Gali būti, jog kažkada Jūsų vyresnėlis pastebės skirtumą, nes ims keistis pieno skonis, ir pieno mamos krūtyse gaminsis mažiau. Vieniems žindomiems vaikams tas skonio pasikeitimas (pienas pasidaro truputį sūresnis) nepatinka, ir dėl to jie patys gali atsisakyti krūties. Kai motinos pieno gamyba pradeda mažėti, vyresnėlis gali kompensuoti jo trūkumą, valgydamas daugiau papildomo tiršto maisto.

Relaktacija - pieno gamybos atnaujinimas

Relaktacija - tai proceso, kai moteris atnaujina pieno gamybą, kad galėtų žindyti savo kūdikį, net jei anksčiau tai buvo nutraukta. Tai yra įmanoma ir gali būti labai naudinga tiek motinai, tiek vaikui.

Pradedant relaktaciją, pirmiausia svarbus glaudus mamos ir kūdikio sąlytis - nešiojant vaikelį ant rankų ir miegant kartu su juo naktį. Nešiojimui palengvinti pravartu turėti nešioklę. Kūdikiui taip pat reikia padėti priprasti prie pasikeitimų - juk mama, pratindama mažylį prie krūties, griauna jo įprastą pasaulį, kur nuraminama tuštuku ir valgoma per guminį pakaitalą. Link pergalės gali tekti paėjėti ir kompromisų takeliu.

Galima bandyti speneliu liesti ir miegančio kūdikio burną. Galbūt motinos kvapas išprovokuos įgimtą žindymo poreikį primenantį sapną. Taip pat priglaudžiant kūdikį prie krūties nesąmoningoje (mieguistoje) būsenoje, galima pažadinti jo prigimtį norą žįsti mamos krūtį. Todėl daugeliui mamų pavyksta atnaujinti žindymą naktį, kai vaikelis dar ne visai pabudęs.

Specialus prietaisas - žindymo papildiklis - suteikia unikalią galimybę žindyti kūdikį iš nepakankamai gausiai pieną tiekiančios krūties. Jis užtikrina, kad kūdikis gautų papildomo maisto tuomet, kai, prigludęs prie krūties, mokosi žįsti.

Kada kreiptis į specialistą?

Jeigu patiriate stiprų skausmą krūtyse, pastebite paraudimą ar patinimą, karščiuojate arba jaučiate guzus krūtyse, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti mastito ar kitų rimtesnių problemų požymiai.

Taip pat svarbu pasikonsultuoti su žindymo konsultantu, jei kyla abejonių dėl pieno kiekio, kūdikio svorio augimo ar žindymo technikos.

Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Jei susiduriate su sunkumais, svarbu ieškoti informacijos ir pagalbos, o ne nusivilti.

tags: #moteru #neturinciu #vaiku #zindymas

• Apie knygučių naudą kūdikiams
• Vaido Čeponio karjera
• Asmenvardžių raida Dusetų bažnyčios archyve
• Radviliškio "Kregždutė": ugdymas ir tradicijos
• kaip lavinti vaiko kalbą žaidžiant