Ikimokyklinio ugdymo mokytojo profesija: nuo reikalavimų iki ugdymo principų

Lietuvos švietimo sistemoje mokytojo profesija susiduria su iššūkiais, kadangi pedagogų bendruomenė sensta, o į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų. Šios problemos identifikuotos 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje, kurioje pabrėžiama, kad pedagogo profesija nėra patraukli, o pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. Viena iš prioritetinių 2020-2024 m. Vyriausybės programos sričių yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai“. Šios iniciatyvos tikslas - dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. Nuo 2016 iki 2020 m. buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis, kurio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.

Mokytojo įdarbinimas ir profesinio augimo kelias

Apie laisvą pedagogo pareigybę skelbiama pačios ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu, kurį stebėti gali trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama atitinkamuose reglamentuose.

Pedagoginė stažuotė: pradedančiųjų mokytojų palaikymas

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus. Jos paskirtis - sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina pati švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas.

Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Švietimo įstaiga paskiria pedagoginiam stažuotojui mentorių, kuris teikia nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą, kuris periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas, į vertinimą gali būti įtraukti ir kiti švietimo įstaigos nariai.

Darbo sutarties sąlygos ir statusas

Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui, tačiau sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta pasibaigus sutarties terminui (jei sutartis terminuota), darbuotojo prašymu, abipusiu sutarimu arba darbdavio iniciatyva, esant darbuotojo kaltei ar tam tikrais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pvz., uždaroma mokykla).

Pedagogas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, todėl ugdymo įstaiga gali ieškoti pedagogo, pavaduosiančio išėjusį pedagogą. Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.

Pedagogų etikos kodeksas ir reputacijos reikalavimai

Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą, kuriame nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene. Jei mokytojas savo elgesiu ar veikla pažeidė šio kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Pagalba mokytojams ir profesinis tobulėjimas

Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys.

Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbo specifika

Darbo laikas ir krūvis

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. Likusios 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.

Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

Be tiesioginio darbo su vaikais, mokytojas privalo skirti mažiausiai 102 valandas per metus veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Privalomos bendruomeninės valandos apima darbą su tėvais - konsultavimą, informavimą, bendravimą, bendradarbiavimą. Taip pat - bendradarbiavimą su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimą ir tobulinimą, t.y., dalyvavimą pasitarimuose ir posėdžiuose.

Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose, neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui ir pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.

Darbo užmokestis

Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga gali didėti ir nuo veiklos sudėtingumo.

Atlyginimo padidinimo kriterijai ikimokyklinio ugdymo pedagogams:

• 5-10 procentų: jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir (arba) 1-3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
• 5-20 procentų: jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
• 5-20 procentų: jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
• Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 proc., jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų.

Atostogos

Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos, vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.

Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Taip pat numatomos papildomos atostogos: už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.

Mokytojo karjeros galimybės ir pensija

Kvalifikacinės kategorijos

Mokytojas karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas.

Išėjimas į pensiją ir išeitinės išmokos

Senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026 m. sausio 1 d. Teisės akto, kuris reglamentuotų privalomą darbuotojo atleidimą, suėjus pensiniam amžiui, nėra. Remiantis Darbo kodeksu, darbuotojas į pensiją gali būti išleidžiamas šalims susitarus. Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis. Išeitine išmoka gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Privaloma sąlyga - kad išėjus mokytojui, didėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.

Ikimokyklinio ugdymo programos gairės ir principai

Ugdymo programa ikimokyklinio ugdymo įstaigose rengiama vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šios gairės parengtos vadovaujantis tokiais esminiais principais:

1. Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
2. Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
3. Žaismės principas.
4. Sociokultūrinio kryptingumo principas.
5. Integralumo principas.
6. Įtraukties principas.
7. Kontekstualumo principas.
8. Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
9. Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
10. Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
11. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai iš pasiekimų sričių:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

• A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais. Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

• B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Ugdymosi aplinkos ir kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Tai apima:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplėčia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą, leidžiant vaikams patirti kūrybos laisvę.

tags: #mokytoja #dirbanti #pagal #ikimokyklinio #ugdymo #programa

• Efektyvumas ir patogumas su "Litagros" vagotuvu
• Išsami informacija apie persileidimą: ką svarbu žinoti
• Šeimoms pritaikytos paslaugos Alytaus baseine
• Rekvizitai ir paslaugos
• maistas kūdikiams nuo 5 mėnesių