Volfgango Amadėjaus Mocarto gimimas ir neįtikėtinas kelias į muzikos šlovę
Volfgangas Amadėjus Mòcartas (tikr. Joannes Chrysostomus Wolfgangus Theophilus), vienas didžiausių visų laikų austrų kompozitorių, gimė 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge ir mirė 1791 m. gruodžio 5 d. Vienoje.
Mocartas gimė 1756 m. visuomenėje, kur viskas buvo tvarkinga ir nusistoję. Mocartas buvo žymus to meto kompozitorius. Mocartas neeilinė asmenybė. Wolfgangas Amadeus Mozartas (Volfgangas Amadėjus Mocartas) buvo austrų kompozitorius.
Ankstyvieji metai Zalcburge
Wolfgangas Theophilus Mozartas gimė 1756 metų sausio 27 dieną, aštuntą valandą vakaro, XII amžiuje statytame name, kuris vis dar tebestovi Zalcburgo centre.
Volfgangas Amadėjus Mocartas gimė Leopoldo Mocarto (1719-1787) ir Anos Marijos Pertl (1720-1778) šeimoje Zalcburge, Getreidegasse g. 9.
Zalcburgas tuo metu buvo Zalcburgo arkivyskupystės, priklausiusios Šventajai Romos imperijai, sostinė. Volfgangas Amadėjus buvo jauniausias iš septynių Mocartų vaikų, iš kurių penki mirė vaikystėje.
Mocartas buvo pakrikštytas Zalcburgo katedroje kitą dieną po gimimo, jam suteiktas vardas „Jonas Krisostomas Volfgangas Teofilijus“ (Johannes Chrysostomus Wolfgangus Theophilus).
Vėliau graikišką vardą Theophilus, reiškiantį "mylimas Dievo", jis pakeitė į lotynišką variantą Amadeus.
Jo tėvas, Leopoldas Mocartas, buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Po tarnybos jis mokydavo turtingų miestelėnų vaikus.
Tėvas Leopoldas Mocartas, kilęs iš tuomet laisvojo miesto statusą turėjusio Augsburgo, buvo kompozitorius ir patyręs muzikos mokytojas.
1743 m. Leopoldas Mocartas Zalcburge vedė Aną Mariją. 1763 m. jis tapo orkestro pavaduotoju - kapelmeisteriu.
Mocarto gimimo metais, jo tėvas paskelbė smuiko vadovėlį „Versuch einer gründlichen Violinschule“, kuri pasiekė sėkmės.
Mažasis Volfas turėjo vyresnę seserį Mariją - Anną, kurią namiškiai vadino Nanerle.
Vunderkindo gimimas: neįtikėtini muzikiniai gabumai
Ankstyvoje vaikystėje išryškėjo jo nepaprasti muzikiniai gabumai - absoliuti klausa ir fenomenali atmintis.
apie Mocartą kalbama, kaip apie fantastinių sugebėjimų žmogų. Sklando legendos apie nepaprastą jo klausą ir muzikinę atmintį, apie stebinančią kūrybos galią.
Muzikos nuo 4 metų mokė tėvas. Kai Nanerlei sukako septyneri metai, tėvas ėmė ją mokyti.
Ji buvo labai gabi ir greitai išmoko skambinti klavesinu. Nė minutėlei nuo sesers neatsitraukdavo ir mažasis Volfgangas.
Kartą jam labai pasisekė. Tėvams išėjus pasivaikščioti, sesuo leido jam paliesti klavišus, o pati nuėjo žaisti su lėlėmis.
Berniukas ilgai bandė išgauti gražius garsus. Tuomet jis tebuvo trijų metų.
Tėvas, pradėjęs jį mokyti, labai stebėjosi, kad berniukas labai greitai išmoksta naujus kūrinius.
Ankstyvieji kūriniai, kuriuos jaunasis Mocartas sukūrė 1761 m. sausio pabaigoje - balandžio pradžioje, žinomi pavadinimais K. 1a, K. 1b, K. 1c, K. 1d ir K. 1e.
Būdamas penkerių metų Volfgangas Amadėjus jau kūrė neilgus kūrinius, kuriuos grojo tėvui. Šis kūrinius užrašė.
Šešerių metų Mocartas kūrė puikius menuetus, netrukus smuiko sonatas ir kitokius, kaskart vis sudėtingesnius kūrinius.
Tėvas suprato, kad jo sūnus turėjo ne tik nepaprastų muzikinių gabumų, o kažko dar daugiau. Argi buvo kitas tokio amžiaus vaikas, kuris taip susivoktų muzikoje, kaip suaugęs?
Pasakojamas įdomus atsitikimas, kaip Volfgango tėvas pastebėjo nepaprastą sūnaus muzikalumą.
Kartą grįžęs su draugu namo, jis rado Volfgangą sėdint prie rašomojo stalo ir vedžiojant natas. Tėvas paklausė, ką jis darąs.
Volfgangas išdidžiai ir nerūpestingai atsakė, jog rašąs koncertą klavyrui, tik jis dar nebaigtas.
Ir iš tiesų, berniukas jau buvo nemažai prirašęs natų, nors šito jo dar niekas nebuvo mokęs. Prieš paduodamas tą lapą tėvui, berniukas norėjo jį nudžiovinti ir užpylė sauso smėlio.
Tačiau tada jis pagalvojo, kad būsią paprasčiau nušluostyti alkūne. Taip popierius virto tikra teplione. Tada Volfgangas užlipo ant kėdės prie klavyro ir paskambino “savąjį koncertą”.
Kitą kartą, kai tėvas ruošėsi su draugais namie pamuzikuoti, pritrūko smuikininko. Tada Volfgangas paprasčiausiai paėmė smuiką ir grojo kartu su visais.
Kaip reikia teisingai groti smuiku, dar niekas jam nebuvo rodęs. Todėl jis, žinoma, darė klaidų su pirštais. Tačiau kiekvieną kartą berniukas prisiderindavo prie kitų.
Taip Volfgangas, net nesimokęs, sugebėjo komponuoti, skambinti klavesinu, groti smuiku, trumpai tariant - viską, kas buvo susiję su muzika.
Būdamas šešerių, pirmą kartą viešai koncertavo, sukūrė pirmuosius kūrinius (užrašė tėvas), tapo profesionaliu gastroliuojančiu muzikantu (lydimas tėvo arba motinos, kai kada su seserimi Maria Anna), karalių ir aristokratų rūmuose, salonuose išgarsėjo kaip vunderkindas.
Puikiai grojo klavesinu, smuiku ir vargonais, skaitė iš lapo, akompanavo iš klausos dainininkams, improvizavo, dainavo, dirigavo, rungtyniavo su suaugusiais muzikantais, kūrė muziką.
The Best Of Wolfgang Amadeus Mozart
Pirmosios gastrolės ir tarptautinis pripažinimas
Visai suprantama, kad Leopoldas Mocartas panoro visą pasaulį supažindinti su nuostabiais savo sūnaus gabumais.
Volfgangas Amadėjus kartu su seserimi ir tėvais keletą kartų keliavo po Europą. Leopoldas, Volfgangas Amadėjus ir Nanerlė Mocartai, grojantys Paryžiuje, 1763 m.
Tėvas Mocartas su savo vaikais išsiruošė į kelionę po Europą. Pirmiausia, trumpam, tik mėnesiui, jie užsuko į Miuncheną.
Labiausiai Mocartams, žinoma, rūpėjo nuvykti į Vieną, nes imperatorienė turėjo būti sužavėta abiem Zalcburgo vunderkindais.
Vienoje Mocartai iš tikrųjų greitai buvo pakviesti į Šenbruno rūmus. Volfgangas ir Nanerlė koncertavo su dideliu pasisekimu.
Volfgangas parodė viską, ką mokėjo, puikiai skambino klavyru, nors jo rankos buvo uždengtos skraiste, kad negalėtų matyti klavišų.
Klausytojams paprašius, berniukas bet kokį kūrinį tuoj pat transponuodavo į nurodytas tonacijas. Ir iš lapo jis be klaidų pagrodavo sunkius kūrinius, tarsi tai būtų niekų darbas.
Pamatęs, kad imperatorienė susižavėjo, Volfgangas užšoko jai ant kelių ir pabučiavo.
Iš Vienos Mocartai išvyko į Presburgą. Ten vaikai vėl susirgo. Šį kartą tai buvo skarlatina, viena pavojingiausių to meto ligų.
Per tokias ligas išeidavo visi pinigai, gauti už koncertus. Išvyka į Vieną buvo tokia sėkminga, kad tėvas Mocartas ryžosi užsimoti plačiau.
Per Briuselį Mocartai atkeliavo į Paryžių. Būti pripažintam pasaulinės reikšmės mieste buvo nelengva.
Paryžiuje buvo išspausdintas pirmasis Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinys. Tai buvo smuiko sonata.
Paskui jie išvyko į Londoną. Čia gyveno Christijanas Bachas, jauniausias Tomo bažnyčios kantoriaus sūnus.
Jis susibičiuliavo su Volfgangu ir davė jam daug vertingų patarimų kompozicijos klausimais.
Londone buvo išleistos 6 smuiko sonatos, skirtos Anglijos karalienei, pirmosios simfonijos ir kita.
Per Olandiją Mocartas ruošėsi grįžti atgal. Tačiau tada vaikai vėl susirgo ir šį kartą taip sunkiai, kad tėvas net kvietė kunigą.
Šios kelionės praturtino Volfgangą žiniomis, tačiau ir nemažai pakenkė, pakirsdamos jo sveikatą. Po trejų su puse metų Mocartai grįžo į Zalcburgą.
Svarbiausi Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo įvykiai
Ši lentelė pateikia chronologinę svarbiausių Volfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo įvykių apžvalgą:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1756 m. sausio 27 d. | Volfgangas Amadėjus Mocartas gimė Zalcburge. |
| 1762 m. | Pirmą kartą viešai koncertavo. |
| 1763 m. | Leopoldas Mocartas tampa orkestro pavaduotoju - kapelmeisteriu. |
| 1764 m. | Paryžiuje pasirodė pirmieji spausdinti Volfgango Amadėjaus kūriniai - smuiko sonatos. |
| 1768 m. | Vienoje sukūrė pirmąją opera buffa „Tariamasis naivumas“ ir zingšpylį „Bastjenas ir Bastjena“. |
| 1769-77 m. | Zalcburgo rūmų orkestro koncertmeisteris. |
| 1770 m. | Romoje iš atminties užrašė kompozitoriaus G. Alegrio „Miserere“. Popiežius įteikė jam Auksinio Pentino ordiną. |
| 1772 m. | Zalcburgui išrinkus naują arkivyskupą, parašė kūrinį „Il sogno di Scipione“. |
| 1777 m. | Motinos lydimas išvyko į Paryžių. |
| 1778 m. | Paryžiuje staiga mirė motina. |
| 1779-81 m. | Vargonininkas Zalcburge. |
| 1781 m. | Išvyko į Vieną ir joje apsigyveno. |
| 1782 m. | Vedė Konstancą Veber. Operos „Pagrobimas iš seralio“ premjera. |
| 1784 m. | Tapo masonu. |
| 1787 m. | Nuo šių metų - imperatoriaus rūmų kompozitorius. |
| 1790 m. | Susitiko su J. F. Haydnu. |
| 1791 m. | Susirgo, gruodžio 5 d. mirė. Paskutinis nebaigtas kūrinys - „Requiem“. |
Kompozitoriaus branda ir palikimas
Nuo 1766 m. Zalcburge mokėsi užsienio kalbų, aritmetikos ir kompozicijos.
Brandžiausius kūrinius sukūrė Vienoje. Nuo 1787 m. imperatoriaus rūmų kompozitorius.
Paskutiniais gyvenimo metais slegiamas finansinių rūpesčių, būdamas silpnos sveikatos (nuo vaikystės dažnai sirgdavo) sukūrė 2 paskutines operas - „Tito gailestingumas“ ir „Užburtoji fleita“.
Paskutinis nebaigtas kūrinys - „Requiem“ chorui, solistams ir orkestrui (1791).
1791 m. rudenį sveikata visiškai pašlijo. Palaidotas neturtingiesiems skirtame bendrame kape, kurio tiksli vieta nežinoma. Simbolinis V. A. kapas yra Centrinėse miesto kapinėse Vienoje.
Mocartas buvo katalikas ir sukūrė daugybę mišių bei kitokios bažnytinės muzikos. Tačiau giliai širdyje jis tikėjo ne griežta religija, o masonyste, kuri buvo grindžiama žmonių savitarpio palankumu ir supratimu.
Kaip masonas Mocartas buvo lygus su kitais, kurių daugelis buvo Vienos aristokratai. Masonu jis tapo 1784 m. ir nuo tada sukūrė daugybę kūrinių masonų ceremonijoms, tarp jų kantatų bei instrumentinių kūrinių, kaip nuostabioji „Masonų laidotuvių muzika“.
Opera „Užburtoji fleita“, kurią Mocartas sukūrė 1791 m., siejasi su slaptomis stojimo į masonų draugiją apeigomis, ir joje daugybe tokių slaptų simbolių.
W. A. Mozartas - vienas Vienos klasikų (greta F. J. Haydno ir L. van Beethoveno), kurių muzika artimai susijusi su klasicizmo šviečiamosiomis idėjomis.
Proto kultas, paprastumas, optimizmas ir kartu jautri širdis, asmens laisvė ir pagarba asmens teisėms - tai idėjos, kurios veikė W. A. Mozarto muzikinę kūrybą (ji buvo tobulesnė negu amžininkų).
W. A. Mozarto muzika klostėsi veikiama italų ir vokiečių muzikos tradicijų. Joje apibendrinamos svarbiausios epochos instrumentinės, vokalinės ir teatro muzikos formos ir žanrai. Kūriniai pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija.
„Mocartas yra vienas iš trijų didžiausių genijų", - tvirtino Zalcburge gyvenantis austrų maestro Nikolausas Harnoncourtas. Kiti du, pasak jo, yra Johannas Sebastianas Bachas ir Leonardo da Vinci.
„Minią žavi tik paviršius, bet labiau išprusę muzikos mylėtojai gali krapštydami sluoksnį po sluoksnio prisikasti iki pat esmės, ir kiekvienas ras sau ką nors įdomaus", - sakė jis. Sielą ne mažiau virpina jo opera „Don Žuanas“ (Don Giovanni) ar paskutinis kūrinys „Requiem“.
W. A. Mozartas sukūrė daugiau kaip 620 kūrinių. Jo muzika - kupina džiaugsmo ir šviesos. Joje iki šiol gyvena gyva menininko siela.
W. A. Mozarto kūrinių smulkus sąrašas paskelbtas 1862 Leipcige: L. von Köchelio W. A. Mozarto visų kūrinių chronologinė teminė rodyklė (Chronologisch-thematisches Verzeichnis sämtlicher Tonwerke Wolfgang Amadé Mozarts).
Šio katalogo numeriais iki šiol žymimi W. A. Mozarto kūriniai leidiniuose ir koncertų programose (lietuviškai rašoma santrumpa K ir numeris).
Nuo 1880 Zalcburge veikia W. A. Mozarto kūrybos tyrimo ir sklaidos centras Mozarteumas, jo gimtajame name - muziejus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
