Barzdos simbolika ir kultūriniai atspindžiai: nuo senovės ritualų iki modernios saviraiškos
Šiandien mažai kas abejoja, kad šukuosenos ar barzdos forma gali turėti simbolinę reikšmę. Etnografai seniai atkreipė dėmesį į simbolinę ūsų ir barzdos reikšmę, o istorikai pažymi, kad bendros madų tendencijos ir fizinio patrauklumo įsivaizdavimas kaip profesijos ar visuomenės klasės požymis visuomet egzistavo. Viduramžių vaizduojamajame mene barzdai buvo skiriama daug dėmesio, tačiau jos forma ne visuomet buvo aiški, o pati simbolika - nevienareikšmė.
Istorinė barzdos evoliucija
Antikos laikais ir viduramžiais barzdas turėjo toli gražu ne visi vyrai. Nuo Aleksandro laikų ir iki VI ar VII a. pradžios graikų-romėnų pasaulyje vyravo atsitiktinių kaprizų lydimas paprotys skusti ar rauti barzdos plaukus. Visgi, laikotarpiu nuo Hadriano iki Konstantino, daugelis imperatorių, sekdami išminčių ir dvasininkų pavyzdžiu, nešiojo barzdas. Peteris Brownas rašė, kad imperatoriaus Julijono barzda buvo kandi užuomina į tai, kad po švariai nuskustų krikščionių generolų kartų valdymo sostą dabar užima vėlyvosios antikos intelektualas.
Iki VIII ar IX a. pabaigos išlikę senieji pirmųjų plaukų ir barzdos kirpimo ritualai, žinomi kaip barbatoria ir capillaturia, liudija, kad kirpti barzdą jauniems žmonėms buvo įteisinta papročiu. Šie ritualai buvo kažkas daugiau nei paprastas perėjimo į kitą amžiaus grupę aktas - jie užmegzdavo dvasinį ryšį tarp to, kuris kerpa, ir to, kuris yra kerpamas. Šis ryšys buvo lyg fizinė giminystė, prilygstanti krikštatėvio santykiui su krikštasūniu.
Vilniaus ešeriai pabudo. Sezono atidarymas su realiais rezultatais ir klaidomis
Simbolinė reikšmė ir visuomenės normos
Vienintelė universali ir paviršinė barzdos reikšmė buvo ta, kad ji simbolizavo vyriškumą, vyriškąjį pradą, brandą ir vyro jėgą. Visgi, Christopheris Hallpike’as teigia, kad plaukų kirpimas yra labiau socialinės nei seksualinės kontrolės aktas: „ilgi plaukai asocijuojasi su gyvenimu už visuomenės ribų, o plaukų nukirpimas - susiliejimą su visuomene arba gyvenimą visuomenėje pagal tam tikras elgesio taisykles“.
| Barzdos frazeologija | Reikšmė |
|---|---|
| Barzdą krimsti | Pykti, raukytis, būti nepatenkintam. |
| Į barzdą dėti | Gerti degtinę. |
| Iki žilos barzdos | Iki senatvės. |
| Barzdą užriesti | Galą gauti. |
Pabrėžtinai niekinantis požiūris į savo barzdą, pasireiškiantis tai jos kirpimu, tai nesirūpinimu ja, rodė, kad žmogus nesutaria nei pats su savimi, nei su visuomene. Tačiau šiandien požiūris keičiasi - pavyzdžiui, Rose Geil, serganti policistinių kiaušidžių sindromu, nusprendė nebeslėpti savo veido plaukuotumo. „Dabar ji yra moteris su barzda ir ji sako, kad šiandien negali būti laimingesnė“, - pasakoja moteris, tapusi įkvėpimu daugeliui žmonių, kurie neatitinka įprastų grožio standartų.
Nuo protesto simbolio iki tapatybės paieškų
Šukuosenos ar barzdos forma septintajame dešimtmetyje tapo vienais ryškiausių politinio ir moralinio protesto simbolių. Mados jėgą demonstruoja viduramžiška patarlė: „Nešiok tokią pat barzdą, kokią nešioja tavo kaimynas.“ Nors šiandien mes gyvename kitokiame pasaulyje, barzda išlieka galingu įrankiu, leidžiančiu išreikšti tiek priklausymą tam tikrai socialinei grupei, tiek asmeninį maištą prieš visuomenės primetamus standartus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
