Gimdos mioma: kas tai, simptomai ir gydymo būdai
Gimdos mioma, dar vadinama fibromioma arba lejomioma, yra gerybinis auglys, išsivystantis iš gimdos raumeninio sluoksnio (miometriumo). Tai viena dažniausių ginekologinių būklių, paveikianti apie 20-40 % vaisingo amžiaus moterų, ypač 30-50 metų amžiaus grupėje. Šis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys dažniausiai nesupiktybėja, todėl piktybinė mioma - retas reiškinys. Miomos gali būti įvairaus dydžio - nuo mažų, vos matomų mazgelių iki didelių darinių, keičiančių gimdos formą.
Pagrindiniai miomų tipai
Miomos skirstomos pagal tai, kurioje vietoje susiformuoja:
- Submukozinė mioma: susiformuoja gimdos vidinėje sienelėje, po gimdos gleivinės sluoksniu.
- Intramuralinė mioma (lejomioma): mazgas yra pačioje gimdos sienelėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje; tai dažniausiai pasitaikanti mioma.
- Subserozinė mioma: auga už gimdos ribų, t. y. susiformuoja gimdos sienelės išorinėje pusėje ir išsigaubia į pilvo ertmę.
Kodėl atsiranda gimdos mioma?
Tiksliai nėra žinoma, kodėl išsivysto gimdos mioma, tačiau manoma, kad tai daugiafaktorinė būklė, susijusi su hormonais, genetika ir gyvenimo būdu. Miomos augimą stimuliuoja lytiniai hormonai, visų pirma - estrogenai, o progesteronas ir androgenai, atvirkščiai, skatina jos nykimą. Didesnę riziką turi moterys, kurioms anksti prasidėjo lytinis brendimas, yra paveldimumo veiksnys, jos niekada negimdė arba pirmasis nėštumas buvo vyresniame amžiuje.
Klauskite fibromų specialisto – dažniausiai užduodami klausimai fibromų konsultacijos metu
Simptomai: kada reikėtų sunerimti?
Daugeliu atvejų miomos nesukelia simptomų ir aptinkamos atsitiktinai per įprastus patikrinimus. Tačiau, kai miomos sukelia negalavimus, moterys gali patirti:
- Gausias, nereguliarias ar skausmingas mėnesines.
- Kraujavimą tarp mėnesinių.
- Dubens skausmą ar spaudimo pojūtį.
- Dažną šlapinimąsi ar vidurių užkietėjimą dėl gretimų organų spaudimo.
- Skausmingus lytinius santykius.
- Pilvo apimties padidėjimą.
Gausios mėnesinės ir anemija riboja darbingumą, fizinį aktyvumą ir socialinę veiklą, sukeldamos nuovargį ar emocinį stresą.
Diagnostika ir gydymo principai
Gimdos mioma diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, ginekologiniu tyrimu ir vaizdiniais metodais. Diagnozė dažniausiai nustatoma ultragarsu, kuris yra neinvazinis ir prieinamas metodas. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, miomos dydžio ir moters reprodukcinių planų.
| Gydymo būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Stebėjimas | Taikomas, jei miomos mažos ir nesukelia simptomų. |
| Konservatyvus gydymas | Hormoniniai preparatai (kontraceptikai) simptomams lengvinti. |
| Miomektomija | Miomų pašalinimas, išsaugant gimdą. |
| Gimdos arterijų embolizacija | Kraujotakos į miomą blokavimas, sukeliantis jos sumažėjimą. |
| Histerektomija | Gimdos pašalinimas, taikomas esant sunkiems simptomams. |
Nėštumas ir gimdos mioma
Dažniausiai gimdos miomos neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui, tačiau didelė mioma gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė. Vis tik svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinėje ginekologijoje visada galima pašalinti tik miomą, išsaugant gimdą, o tai leidžia moterims sėkmingai planuoti nėštumą ateityje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
