Menstruacijų pokyčiai ir vaisingumas po chemoterapijos: išsami informacija

Chemoterapija - gydymo metodas, kurį taikant siekiama sunaikinti vėžio ląsteles žmogaus organizme. Chemoterapija padeda sunaikinti įvairaus tipo vėžio ląsteles įvairiose ligos stadijose. Naikinamos tos vėžio ląstelės, kurios dalijasi ir dauginasi. Kadangi chemoterapijos metu „kliudomos“ ne tik vėžio, bet ir sveikos ląstelės, šalutinių poveikių ir rizikų yra nemažai. Sparčiai augančios sveikos ląstelės, kurioms įtakos turi chemoterapija, yra kraujo ląstelės, susidarančios kaulų čiulpuose, virškinamojo trakto ląstelės, taip pat reprodukcinės sistemos (lytinių organų) bei plaukų (veikia plaukų folikulus). Tai dažniausiai sukelia šalutinį poveikį.

Dažniausiai po chemoterapijos pacientą kamuoja nuovargis, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, sausos burnos sindromas. Gali išopėti gleivinės, gali būti jaučiamas sunkumas kvėpuoti. Tikėtini ir odos būklės pokyčiai, rankų ir kojų tirpimas, klausos sutrikimai. Šių šalutinių poveikių stiprumas ir trukmė priklauso ne tik nuo chemoterapijoje naudotų vaistų, jų dozės, bet ir nuo žmogaus organizmo būklės, stiprumo.

Chemoterapijos poveikis reprodukcinei sistemai ir vaisingumui

Kai kurie medikamentai gali pakenkti paciento reprodukcinei sistemai, vaisingumui. Ne vienai jaunai pacientei iškyla klausimas, ar bus įmanoma planuoti šeimą po gydymo. Krūties vėžys (KV) yra dažniausia moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Vis dėlto apie 15-25 proc. moterų, kurioms diagnozuotas KV, yra premenopauzinės būklės ir apie 7 proc. šių moterų yra jaunesnės nei 40 metų. Nepaisant to, kad jaunų moterų vėžys dažnai laikomas prastesnės prognozės, pastaraisiais metais ženkliai prailgėjo jų išgyvenimo trukmė.

Moterims, kurioms nustatytas KV, vaisingumas gali būti veikiamas daugelio priežasčių, daugiausia lemia amžius diagnozės nustatymo metu, chemoterapija, hormonų terapijos trukmė. Skaičiuojama, kad mėnesinių išnykimo dažnis po sisteminio gydymo dėl KV svyruoja nuo 33 iki 76 proc. Labai daug lemia pacientės amžius, kadangi apie 40 metus pastojimo dažnis yra per pusę mažesnis negu trisdešimtmečių, taip pat tris kartus didesnis persileidimo dažnis. Tai reiškia, kad daugeliui moterų, sergančių KV, vaisingumas jau būna natūraliai sumažėjęs.

Chemoterapija taip pat ženkliai turi įtakos vaisingumui. Labiausiai kiaušides toksiškai veikia ciklofosfamidas, šiek tiek mažiau antraciklinai bei taksanai, tačiau labiausiai chemoterapijos toksinis poveikis kiaušidėms priklauso nuo moters amžiaus.

Vaisingumo išsaugojimo galimybės

Manoma, kad apie pusė moterų, susirgusių KV jauname amžiuje, nori arba bando pastoti. Didžiausi trukdžiai yra asmeninė baimė ir tinkamos informacijos stoka. Šiuolaikiniai mokslo laimėjimai ir didėjantis tyrimų skaičius bei atsiradusios naujos vaisingumo išsaugojimo technikos leidžia išsaugoti vaisingumą bei pastoti moterims, gydytoms dėl KV. Be to, yra labai svarbu dar iki bet kokio gydymo pradžios moterį nukreipti vaisingumo išsaugojimo specialistui, norint pasiekti geriausių rezultatų.

Vaisingumo išsaugojimas yra neatsiejama moters, gydytos dėl KV, gyvenimo kokybės užtikrinimo dalis. Komandoje, sprendžiančioje dėl vaisingumo išsaugojimo, turėtų dalyvauti onkologas, akušeris, ginekologas, šeimos gydytojas, psichologas, vaisingumo išsaugojimo specialistas tam, kad būtų nuosekliai aptarti visi aspektai. Prieš priimant bet kokį sprendimą, labai svarbu ištirti bazinę moters vaisingumo būklę, siekiant parinkti tinkamiausią metodą.

Yra nemažai vaisingumo išsaugojimo galimybių. Kiaušidėms apsaugoti chemoterapijos metu yra skiriamas goserelinas. Jį būtina paskirti iki chemoterapijos. Manoma, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje bei sukurtų embrionų užšaldymas ir vėliau jų implantacija yra pats veiksmingiausias metodas, leidžiantis pastoti bei sėkmingai pagimdyti moterims, gydytoms dėl KV. Šio metodo atveju reikalinga kiaušidžių stimuliacija hormonais, procedūra užtrunka apie dvi tris savaites, kol galima pradėti gydymą dėl KV. Šiuo metu turimų tyrimų duomenimis, metodas yra saugus ir efektyvus.

Ar turi įtakos vaisingumui BRCA genų mutacijos? Tyrimai rodo, kad moterims, sergančioms KV, kurioms nustatytos BRCA mutacijos, būdingas mažesnis kiaušidžių rezervas. Taip pat chemoterapija joms labiau sutrikdo kiaušidžių veiklą. Joms būdinga prastesnė ligos prognozė bei yra rizika perduoti mutaciją embrionui. Šiuolaikinių tyrimų duomenys leidžia manyti, kad nėštumas po KV diagnozės galimas ir yra saugus, tačiau kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Nėra nustatyta tikslaus laiko, kada saugu pastoti po KV diagnozės ir gydymo. Maitinimas krūtimi po KV diagnozės ir gydymo iš esmės yra galimas, jis nepadidina KV atsinaujinimo rizikos.

Hormonų terapija ir menstruacijos

Hormonų terapija - vienas iš vėžio gydymo būdų, taikomas tais atvejais, kai naviko augimui įtaką daro organizmo hormonai. Tai gydymas vaistais, kurie veikia organizme natūraliai gaminamus hormonus - slopina jų gamybą arba neleidžia jiems pasiekti vėžio ląstelės, taip sumažinant naviko dydį ar palengvinant ligos simptomus.

Tamoksifenas yra antiestrogenas, veikiantis tik vėžio ląstelių srityje. Jis blokuoja ant jų paviršiaus esančius ER/PR receptorius, bet neįtakoja kiaušidžių funkcijos ir neslopina estrogenų sintezės. Mėnesinių atsiradimą ar išnykimą dažniausiai lemia prieš tai taikyta chemoterapija, o ne tamoksifenas. Jei kiaušidės atsigauna po chemoterapijos, mėnesinės gali vėl pasirodyti net ir vartojant tamoksifeną. Tamoksifenas neturėtų būti vartojamas bandant pastoti arba nėštumo metu, kadangi jam būdingas teratogeninis poveikis.

Hormoninis gydymas gali būti taikomas ilgą laiką - kelis mėnesius ar net metus, priklausomai nuo gydymo tikslų. Gydymas tamoksifenu gali trukti ilgą laiką, 5-10 metų. Kai kurie vaistai sukelia dirbtinį menopauzės būseną („pilna estrogenų blokada“). Jei moteris yra vaisingo amžiaus, tai gali būti natūralus mėnesinių atsistatymas. Ginekologas apžiūros metu gali įtarti, ar tai mėnesinės. Jei taip, kraujavimas truks 4-5 dienas ir pasikartos po mėnesio. Jei moteris pomenopauzėje, bet atsiranda kraujavimas iš genitalijų, tai svarbus signalas, ir reikia kreiptis į ginekologą. Ginekologo konsultacija būtina prieš pradedant gydymą, o vėliau - reguliariai kas 6-12 mėn., bent kartą per metus.

Iššūkiai po chemoterapijos: asmeninė patirtis

Po cheminio gydymo pasitaiko, kad ciklas nesusinormalizuoja. Pavyzdžiui, vienai pacientei taksanai nuslopino kiaušidžių funkciją, ir ji kelis mėnesius buvo menopauzėje. Nors mėnesinės buvo grįžusios, vėliau pasireiškė ciklo sutrikimai, pasireiškiantys tepliojimu.

Pacientė pastebėjo svorio augimą, nors aktyviai gyvena ir sveikai maitinasi, bei nesąmoningą savijautą, lyg per PMS - pilvo pūtimą, odos problemas, padidėjusį nervingumą, nemigą, nuotaikų kaitą ir lengvą depresiją. Gydytojo konsultacija atskleidė, kad LH (38) ir FSH (60) rodė kiaušidžių funkcijos nepakankamumą - kiaušidžių "išsekimą". Testosteronas buvo žemiau normos (0.087). Tai reiškė, kad dėl kiaušidžių išsekimo negaminama pakankamai hormonų - nei vyriškų (androgenų), nei moteriškų (estrogeno, progesterono).

Kas teikė vilties, tai kad gimdos gleivinė (endometriumas) nebuvo per plona (9 mm), ir buvo matyti daug nebrandžių folikulų (3-5mm). Tai rodo, kad veikla kiaušidėse vyksta, ir galimas atsistatymas po kažkurio laiko. Moteriškų hormonų kažkiek gaminasi, bet nepakankamai, kad įvyktų ovuliacija.

Hormonų lygio pokyčių pavyzdys po chemoterapijos

Paaiškėjo, kad moters riebalinis audinys yra endokrininis organas, kuriame vyksta hormonų sintezė. Jei trūksta estrogenų, organizmas kompensuoja augindamas riebalus, ypač ant pilvo. Tai paaiškina svorio augimą, net ir laikantis dietos. Hormonų pakaitinės terapijos su krūties onkologija jokiu būdu negalima, nei vaistais, nei augalais (yra augalinių estrogenų). Belieka tikėtis, kad hormonų pusiausvyra grįš.

Atkūrimas ir savipagalba po chemoterapijos

Po chemoterapijos svarbu gerti daug vandens. Būtina gerti daug skysčių. Daug daugiau, nei manote, kad galite išgerti. Tai padės išplauti toksinus iš organizmo, greičiau atsigauti ir greičiau pasijusti geriau. Burnos džiūvimas, akių apsunkimas, retas šlapinimasis - ryškios dehidratacijos požymis. Kadangi vėžys ir vėžio gydymas gali sukelti kitų problemų, kurios gali sutrikdyti atmintį, pavyzdžiui, anemiją, depresiją, miego sutrikimus ir ankstyvą menopauzę, labai svarbu, kad šeimos gydytojas laiku pastebėtų ir įvertintų šias problemas.

Mityba ir hidratacija

Valgykite švelnaus skonio ar beskonį maistą. Kurį laiką po chemoterapijos nesinori nieko imti į burną. Gali dirginti maisto kvapas, skonis. Bet maisto medžiagos būtinos, tad verta pabandyti „neįkyraus“, švelnaus skonio maistą. Pavyzdžiui, jogurtą, košes, bulves, makaronus, duoną. Svarbu daug dėmesio po chemoterapijos skirti mitybai.

Anot dietologų, po chemoterapijos pacientai dažniausiai šlykštisi vandens ir mėsos skoniu, kvapu. Tačiau tiek vanduo, tiek mėsa (dėl joje esančių baltymų) reikalingi organizmui. Tad vandenį patariama saldinti ir gardinti įvairiais priedais: sirupais, sultimis, vaisių griežinėliais. Svarbu sureguliuoti ir tuštinimąsi. Jei pacientą po chemoterapijos vargina viduriavimas, jis turėtų vengti riebaus ir kepto maisto, kavos, vaisių sulčių, alkoholio, lapinių daržovių. Kai kurie ligoniai po chemoterapijos priauga daug svorio. Jiems svarbu į savo mitybą įtraukti mažo riebumo patiekalus, daržoves.

Tam, kad būtų išvengta burnos opelių, žaizdelių, mikozių po chemoterapijos, verta atsisakyti alkoholio, aštraus, karšto maisto. Reikia vengti riebaus, kepto, charakteringo kvapo ir skonio maisto. Rekomenduojama valgyti vėsesnį maistą. Taip pat maistą gardinti imbieru (slopina pykinimą), pipirmėte (gerina virškinimą).

Reikalingas medžiagas gaunant natūraliai su maistu organizmas maksimaliai įsisavina. Rekomenduotina kasdien valgyti raugintus kopūstus. Rūgimo metu kopūstuose ne tik padaugėja maistinių medžiagų, tačiau ir pagerėja jų bioprieinamumas. Rauginti kopūstai taip pat yra probiotikų šaltinis - gerina virškinimą ir skatina sveikos žarnyno floros augimą. Jūsų geriausias draugas turi tapti daržovės ir kuo daugiau žalių, neapdorotų, kadangi Jums reikia prisipildyti gyvybės - gerųjų bakterijų, fermentų, ląstelienos, enzimų, probiotikų, vitaminų, mineralų. Jokių pusfabrikačių, tik grynas maistas. Pasirūpinkite, kad šie produktai būtinai būtų maisto racione: grybai, riešutai, uogos (ne uogienė), sėklos (saulėgrąžos, sėmenys), avokadas, žuvis. Valgote kiek norite ir kuo daugiau gerųjų (nekaitintų) riebalų. Svarbiausi veiksniai yra tinkama mityba (kokybiški gyvūniniai riebalai - kiaušiniai, sviestas, laukinė žuvis, antiena - kurie palaiko hormonų gamybą ir neleidžia netekti svorio chemoterapijos metu).

Riboti patartina tik „paprastuosius” angliavandenius. Sudėtingieji angliavandeniai - tai į sudėtingesnes grandines susijungusios cukraus molekulės, esančios augaluose, dažnai esančios kartu su skaidulomis, todėl taip nekelia cukraus lygio kraujyje ir yra įsisavinamos lėčiau ir sveikiau. Tokio, tikro maisto, riboti nereikia: pilno grūdo kruopos, grikiai, avižos, riešutai, bulvės ir pan.

Fizinis aktyvumas ir emocinė gerovė

Mankštinkitės. Net jei nesinori ar atrodo, jog nepajėgsite. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, lengvas pabėgiojimas, joga ir kitos panašios fizinių pratimų rūšys tonizuos organizmą, padės pasišalinti toksinams. Vidutinė treniruotė, tokia kaip greitas ėjimas pėsčiomis, gali padėti susidoroti su stresu, nuovargiu ir depresija. Skirkite fizinei veiklai daugiau laiko. Tai neturi būti valandos treniruotė treniruoklių salėje, tiesiog kilkite laiptais, o ne liftu, automobilį statykite toliau nuo biuro arba pasivaikščiokite bent 15 min. pėsčiomis.

Gera emocinė savijauta, stipri psichologinė būklė padės greičiau regeneruotis organizmui po gydymo. Neužmirškite savo artimųjų ir draugų, mėgstamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių. Pakeliaukite, išmokite ko nors naujo. Kai kurie pacientai pasakoja, jog jiems labai padėjo dienoraščio rašymas. Stresą keliančios situacijos gali padidinti atminties problemas. O atminties problemos didina streso lygį. Siekdami išeiti iš šio užburto rato, galite išmokti atsipalaidavimo metodų. Tokie metodai, kaip progresyvi raumenų atpalaidavimo ar sąmoningumo praktika (angl. mindfulness practices), gali padėti atpažinti stresą ir padėti su juo susidoroti. Kiekvieną dieną skirkite laiko streso mažinimo veiklai, pavyzdžiui, mankštai, muzikos klausymui, meditacijai ar rašymui. Venkite stiprių kvapų. Būkite švelnus sau. Galbūt išgyventi chemoterapiją ir jos šalutinius poveikius bus sunkiausias dalykas, kurį teks įveikti jūsų organizmui, bet tikėkite savo jėgomis. Nesmerkite savęs dėl prastos savijautos, ilgo atsigavimo laikotarpio. Pasilinksminkite. Susitelkimas vien į savo ligą, ligos gydymą ir gydymo šalutinius poveikius suprantamas, bet nerekomenduojamas.

Kognityviniai sutrikimai (Chemo smegenys)

Žmonės, sergantys vėžiu, daugelį metų yra susirūpinę dėl tam tikro protinio drumstumo (angl. mental cloudiness), kurį jie kartais pastebi prieš vėžio gydymą, jo metu ir po jo. Šis smegenų pažeidimas paprastai vadinamas chemo smegenimis (angl. chemo brain). Chemo smegenys yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti mąstymo ir atminties problemas, kurios gali pasireikšti gydomuoju nuo vėžio laikotarpiu ir po jo. Daugeliu atveju su vėžiu susijusios atminties problemos yra laikinos. Svarbu padėti pacientui suprasti, kad atminties problemų gali kilti visiems.

Medicininiai grybai ir imuniteto palaikymas

Chemoterapija smarkiai slopina imuninę sistemą, todėl jam būtina aktyvi pagalba. Koncentruoti grybų polisacharidų ekstraktai gali padėti aktyvuoti NK ląsteles ir makrofagus. Pavyzdžiui, iš Shiitake grybų išgauti ekstraktai yra skiriami onkologijai. Šios veikliosios medžiagos yra skiriamos prieš, per ir po chemoterapijos.

Iš Shiitake išskirtas junginys Lentinan pasižymi antibakterinėmis, antimikrobinėmis, antivirusinėmis, priešvėžinėmis bei imunitetą skatinančiomis savybėmis. Jis taip pat gali apsaugoti chromosomą nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti priešvėžiniai vaistai. Nors skamba ir paprastai, tai gana sudėtingi procesai - šie junginiai, dar vadinami bio-moduliatoriais, įtakoja sudėtingą imuninės sistemos veikimą, veikdami tiek bendrai, tiek tiesiogiai vėžines ląsteles.

Yra nemažai medicininių grybų priešvėžinio poveikio tyrimų su žmonėmis, įskaitant griežtai kontroliuojamus klinikinius tyrimus. Atliekant šiuos tyrimus rezultatas buvo visuomet tas pats: medicininių grybų priešvėžinės medžiagos efektyvios, kai naudojamos kartu su chirurginiu gydymu, chemoterapija, radioterapija ir rezultatai yra daug geresni nei vien tik įprastinis/standartinis vėžio gydymas. Dėl tokių rezultatų toks vėžio gydymas, derinant medicininių grybų ekstraktą ir „standartinį” gydymą, yra įprasta praktika, labiausiai paplitusi Kinijoje ir Japonijoje.

Ką dar vartoti? Antioksidantus. Viena iš pagrindinių chemoterapijos nepageidaujamų reakcijų priežasčių, ypač vaistų, nukreiptų į DNR, yra išaugęs reaktyviųjų deguonies junginių (oksidantų) skaičius. Antioksidantų naudojimas esant vėžiui - neginčijamas. Tai vienas galingiausių žinomų antioksidantų, saugančių ląstelių DNR nuo oksidacinio streso. Naudojami tik vandens pagrindo polisacharidų ekstraktai.

tags: #menstruacijos #po #chemo #chemoterapijos

• nuo choro dainininkės iki žinomos atlikėjos
• Inovatyvus ugdymas gamtoje Lampėdžiuose
• Išsami informacija apie Socialinės terapijos namus
• Vaikų dantų priežiūra nuo mažens
• Vaikų pėdų sveikata