Mėnesinių trukmės sutrikimai: kada jos trunka ilgiau nei įprasta ir kodėl?
Menstruacijos yra natūralus ir svarbus procesas, vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai. Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?
Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip
Pagrindinės mėnesinių trukmės sutrikimų priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali tęstis ilgiau nei įprasta:
Stresas ir gyvenimo būdas
Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių trukmės pokyčius.
Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
Stresas yra viena iš dažniausių vėluojančių menstruacijų priežasčių. Kai moteris patiria stresą, jos organizmas išskiria kortizolį - hormoną, kuris gali sukelti mėnesinių ciklo pokyčius. Kortizolio kiekis gali paveikti ir kitų hormonų, įskaitant estrogeną ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą, gamybą. Sutrikus šiems hormonams, moteriai gali vėluoti mėnesinės.
Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų - darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų.
Stresas ar visgi hormonų sutrikimas? Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime.
Per didelis fizinis krūvis - jei tu profesionali sportininkė ar sportuoji intensyviai savo malonumui, gali pastebėti menstruacijų ciklo sutrikimus. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo, retesnių menstruacijų arba menstruacijų dingimo priežastis. Stresas - visos paauglės patiria stresą tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau tai įtakoja ne tik tavo sveikatą, bet ir menstruacijas. Dėl streso jos gali tapti nereguliarios, arba visai nepasirodyti. Skirk dėmesio streso valdymui, atrask raminančias veiklas ir nepamiršk miego - eik miegoti 22-23 val. ir miegok 8-9 val.
Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis.
Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.
Hormoniniai svyravimai
Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti arba tęstis ilgiau.
Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
Jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas. Kita dažna vėlyvųjų menstruacijų priežastis - hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus - vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos.
Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesines. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus.
Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.
Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma.
Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Kodėl dingo mėnesinės - ne visada galima tiksliai pasakyti, tačiau gydytojai pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo streso lygį ir psichologinę būklę.
Tačiau mėnesinės dingti gali ir dėl rimtesnių priežasčių - laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mėnesinės merginoms apskritai neprasideda arba dingsta daugiau nei trims mėnesiams. Tuomet gali būti nustatytas sutrikimas - amenorėja, ir gydytojas pradės ieškoti, kas verčia organizmą taip elgtis.
Kad diagnoza būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.
Menstruacijų ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Priešmenstruacinis sindromas. Menstruacijų ciklui perkopus į antrą pusę, gali pasireikšti vos pastebimi ar intensyvūs simptomai, kurie skirstomi į dvi grupes. Tokie simptomai, kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija ir kiti panašaus pobūdžio, priskiriami emocinių simptomų grupei. Kita grupė - fizinių simptomų, tokių, kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis.
Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.
Kūno svorio pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės ar sutrinka jų trukmė.
Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.
Kitos priežastys, kodėl vėluoja menstruacijos - labai įvairios. Deja, dėl vis nepasirodančių mėnesinių gali būti kalti ir daug kitų dalykų, o vienas iš jų - svorio pokyčiai. Didelis svorio kritimas gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą moters organizme, o tai gali lemti nereguliarias ar išvis pranykusias menstruacijas. Tai ypač aktualu, jei svorio kritimas buvo greitas ir didelis. Nereguliarus ciklas arba pradingusios mėnesinės dažniau kamuoja moteris, turinčias per mažą svorį arba turinčias mažą kūno masės indeksą (KMI).
Numetus daug svorio neretai sutrinka ir mėnesinių ciklas. Thought Catalog/Unsplash nuotrauka
Tam tikros ligos
Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių trukmės sutrikimų priežastis.
Dažniausia ir pati banaliausia priežastis - mažojo dubens organų infekcija. Todėl visų pirma būtina išsitirti ir išgerti antiuždegiminius vaistus.
Žymiai sudėtingesnė situacija, kai ciklo nereguliarumas priklauso nuo hormoninių sutrikimų. Jie gali kilti dėl įvairių priežasčių, todėl tai galima išsiaškinti tik tyrimų pagalba. Šiuo atveju būtina ištirti ir skydliaukę, kadangi hormonų pusiausvyra gali būti susijusi arba su jos hiperfunkcionalumu, arba atvirkščiai - sumažėjusiu aktyvumu.
Hormoniniai sutrikimai gali vykti ir kiaušidėse. Ir nebūtinai dėl to, kad šiuo metu vyksta uždegimas. Deja, priežastis gali būti aukštas infekcinis indeksas vaikystėje, t.y. raudoniukė ir vėjaraupiai taip pat gali „atlikti“ savo darbą folikulams kiaušidėse ir tokiu atveju sutrikimai prasideda jau nuo pirmojo menstruacinio ciklo. Sudėtingumas čia yra tas, kad paaugliai labai retai kreipia į tai dėmesį, todėl problema diagnozuojama žymiai vėliau.
Visų pirma, ciklo sutrikimai susiję su gimdos auglių formavimusi. Jų dariniai sukelia skausmą. Tuo momentu, kai menstruacijos užsilaiko, hormonai toliau tęsia savo darbą - tik lėčiau nei įprastai. Pastoviai gimdoje kaupiasi ir auga reikalingas sluoksnis, kuris turėtų išeiti menstruacijų metu. Vis dėl to, kuo ilgiau laukiama, tuo dažniau vietoj išskyrų formuojasi vidinio sluoksnio sustorėjimas, polypai.
Gausios mėnesinės: kada tai normalu, o kada jau reikėtų sunerimti? Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, - reikėtų suskubti pas gydytoją.
Konsultacijos metu jums bus atlikta apžiūra ir paskirti reikalingi tyrimai. Greičiausiai, bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija.
Priežasčių, kodėl pasitaiko gausios mėnesinės, gali būti nemažai: gimdos polipai ir miomos, uždegimai, kraujo krešumą veikiantys vaistai, taip pat vėžiniai susirgimai ir kiti sveikatos sutrikimai.
Medikamentų vartojimas
Kai kurie vaistai, įskaitant tam tikrus kontraceptikus, gali paveikti mėnesinių ciklą ir jo trukmę. Nors kai kurie kontraceptikai gali sukelti visišką mėnesinių nebuvimą, kiti gali lemti ilgesnį ar nereguliarus kraujavimą. Jei įtariate, kad vaistai sutrikdė jūsų ciklą, pasitarkite su gydytoju.
Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi.
Jeigu pirmą kartą pradėsite gerti tabletes, tai ginekologė jus turėtų įspėti, kad ciklas gali šiek tiek išsibalansuoti. Įprastai organizmas įpranta prie papildomos hormonų dozės, gaunamos iš kontraceptinių tablečių, per 2-3 mėnesius. Jeigu ciklas praėjus šiam laiko tarpui tebėra nestabilus, tai reiktų pasitarti su savo gydytoju.
Amžius
Amžius taip pat gali turėti įtakos mėnesinių ciklui. Paauglystėje, pirmųjų metų laikotarpiu po menarchės (pirmųjų mėnesinių), ciklas dažnai būna nereguliarus. Vėliau, artėjant menopauzei, ciklas vėl gali tapti nereguliarus.
12 gyvenimo metus mergaitėms atsiranda pirmosios mėnesinės (menarchė), tačiau pradžia gali kisti ir svyruoti nuo 10-15 m. Kad menarchė artėja galima spręsti iš atsirandančių II lytinio brendimo požymių, pvz.
Pirmosios menstruacijos gali prasidėti būnant skirtingo amžiaus. Kokio amžiaus būnant ar kokius brendimo etapus išgyvenus reikėtų sunerimti, jeigu pirmosios menstruacijos dar neprasidėjo? Mergaitės Lietuvoje dažniausiai pradeda bręsti 10-14-os metų amžiaus, baigia - 13-18-os metų. Dažniausiai brendimas prasideda telarche - krūtų brendimu, tačiau apie 15 procentų mergaičių pirma atsiranda plaukuotumas gaktos srityje ir tik vėliau arba kartu pradeda bręsti krūtys. Menstruacijos (mėnesinės) paprastai atsiranda vėliau - praėjus apytiksliai 2-2,5 metų po krūtų augimo pradžios (11-16 metais) - tai vadinama menarche. Be šių, jau minėtų pokyčių, taip pat įvyksta augimo šuolis, kūno formų, svorio pokyčiai, atsiranda plaukuotumas pažastyse, 6-12 mėnesių iki menarchės atsiranda balkšvų išskyrų iš makšties (fiziologinė leukorėja), mergaitė bręsta psichologiškai. Visi šie pokyčiai skirtingoms mergaitėms vyksta skirtingu laiku, priklausomai nuo rasės, genetikos, sveikatos būklės, tačiau yra orientyrai, kada jau vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Pas gydytoją reiktų apsilankyti, jei brendimas prasidėjo anksčiau, nei 8 metų amžiaus, jei 14 metų amžiuje dar nėra nei vieno brendimo požymio, jei 16 metų ar 3 metai nuo telarchės pradžios dar neprasidėjo menstruacijos. Tai gali būti individualios fiziologinės priežastys, bet gali būti ir patologija, todėl reikalinga gydytojo konsultacija ir ištyrimas.
Kada apskritai sutrikusių menstruacijų klausimą reikia spręsti su ginekologu, o kada užtenka ramiai luktelėti? Tikrai dažnai mėnesinių ciklo sutrikimus sukelia „nekaltos“ priežastys - kelionė lėktuvu, egzaminas, kraustymasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą... Tada užtenka ramiai luktelėti ir nebūtina atakuoti poliklinikos. Gyvenančios lytinį gyvenimą merginos turėtų namuose atlikti nėštumo testą. Tačiau ciklui neatsistatant ar sutrikimams kartojantis, reikia apsilankyti pas ginekologą, aiškintis priežastis ir būtina gydyti, nes tai gali turėti įvairias nepageidaujamas pasekmes ateityje.
Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. I. Urbonėlienė pasakoja, kad nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime.
Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas. Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. „Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, - pasakoja I. Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.
Vedant paskaitėles moksleivėms kildavo dažnas klausimas, kodėl menstruacijos nereguliarios, ar tai normalu. Kai tu paauglė, nereguliarios menstruacijos arba jų nebuvimas vieną ar keletą mėnesių yra normalu.
Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Kodėl dingo mėnesinės - ne visada galima tiksliai pasakyti, tačiau gydytojai pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo streso lygį ir psichologinę būklę.
Kiek gali vėluoti mėnesinės? Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors kartais mėnesinių ciklo sutrikimai yra laikini ir savaime praeina, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į specialistą. Jei mėnesinės užsitęsia ilgiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Jei mėnesinės vėluoja daugiau nei 3 mėnesius, vertėtų užsirašyti pas ginekologą. Priežasčių tam gali būti daugybė, vienos jų dažnesnės, kitos visai retos, todėl pulti jaudintis nereikia. Papildomi požymiai, simptomai priklauso nuo patologijos. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, galvos skausmas, aknė, padidėjęs plaukuotumas, išskyros iš spenelių, bendras silpnumas, apatinės pilvo dalies skausmas, dažnai ir lengvai atsirandančios mėlynės ant kūno, ilgai negyjančios žaizdos...
Jeigu mergina ar moteris jau turėjo lytinių santykių, o jos menstruacijos vėluoja - ar tai reiškia, kad ji laukiasi, ar gali būti kitų priežasčių? Kaip tai išsiaiškinti pačiai? Vėluojančių mėnesinių priežastis tikrai gali būti nėštumas, bet gali būti ir kitos, jau anksčiau mano minėtos priežastys, todėl paprasčiausia, nusipirkus vaistinėje ar parduotuvėje, namie atlikti nėštumo testą. Paprastai rekomenduojama jį atlikti mėnesinėms vėluojant bent 10 dienų. Jo tikslumas nėra šimtaprocentinis, todėl neatsistačius ciklui ar esant teigiamam nėštumo testui, reikia kreiptis į ginekologą.
Menstruacijų ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių.
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. „Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu?
Higienos priemonės. Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.
Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu. Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.
Papildomos priemonės komfortui užtikrinti. Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.
Ko negalima daryti per mėnesines?
Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.
PCOS ir menstruacinio ciklo paaiškinimas – simptomai, nevaisingumas, priežastys ir gydymas – medicininė animacija
tags: #menstruacija #ilgiau #nei #12 #dienu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
