Meno terapija vaikams: kelias į savęs pažinimą ir emocinę sveikatą
Vaikystė - tai tas laikotarpis, kada formuojasi žmogaus asmenybė. Vaiko psichika tuo etapu labai imli išorinio pasaulio poveikiui, todėl sukurta taip daug įvairiausių metodų ir psichologinių technikų, taikomų vaikams. Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaizdžių privalumų. Ji gali stipriai prisidėti prie vaiko brandos ir augimo, suteikti pagalbą tiek patyrusiems traumas, turintiems negalią, tiek ir uždariems, sunkiai susikaupti galintiems vaikams. Tad siūlome apie meno terapiją sužinoti daugiau.
Meno terapija (kartais vadinama kūrybine arba raiškos terapija) padeda žmonėms išreikšti ir suprasti savo emocijas per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą, užuot dalyvavus įprastuose psichoterapijos seansuose. Kiekvienu atveju meno terapijos priemonės taikomos, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus: kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Vaikams meno terapija taip pat padeda praturtinti jutiminę patirtį, bendravimo įgūdžius, vaizduotę, smulkiąją motoriką, pažintinius gebėjimus.
Nors tradicinė psichoterapija, kuomet su specialistu bendraujama kabinete, gali smarkiai padėti vaikams, turintiems psichologinių problemų, dažnai seansų metu jiems sunku išreikšti emocijas, jie gali jaustis nejaukiai ar net bijoti prabilti. Išskiriamos kelios meno terapija itin gerai galinčios pasinaudoti grupės: vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, patyrę fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, turintys autizmo spektro sutrikimų, chroniškų, ilgalaikių ligų (pvz., sergantys vėžiu), patyrę sunkių išgyvenimų (pvz., artimojo mirtį), turintys elgesio sutrikimų, fobijų.
Dauguma užsiėmimų gali vykti grupėse, kur vaikai dirba kartu, prisiima atsakomybę už savo ir kitų veiksmus. Meno terapijos tikslas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito psichoterapinio būdo: pagerinti, atkurti arba palaikyti psichinę sveikatą, kliento funkcionavimą ir asmeninės gerovės jausmą. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus.
Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas. Anot Malchiodi, „meno kūrimas yra suvokiamas kaip galimybė išreikšti savo vaizduotę, patirtis autentiškai ir spontaniškai, kuri laikui bėgant gali sukelti asmeninį pasitenkinimą, emocinį atlygį ir transformaciją.
Meno terapijos rūšys ir metodai
Šiais laikais yra daugybė meno terapijos rūšių, visgi dažniausios apima teatro, muzikos, šokio bei įvairias dailės praktikas, pavyzdžiui, fotografiją, koliažus, keramiką, skaitmeninius menus, tekstilę. Bene geriausiai žinoma ir labiausiai paplitusi meno terapijos forma yra dailės terapija. Jos metu vaikai piešia, kuria koliažus, skulptūras, juos analizuoja. Teatro terapijos metu vaikai keičiasi vaidmenimis, improvizuoja, išgyvena problemiškas realaus gyvenimo situacijas, sapnus.
Meno terapija (pažodžiui „gydymas menu“) turi daug akivaidžių privalumų. Kokius meno terapijos metodus galima (ir reikia) taikyti namie? Kaip tą padaryti? Izoterapija (piešimo technikos) yra klasikinės meno terapijos kryptis. Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas - jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Kiekviena iš jų turi savų ypatumų.
Suraskite tam tokią vietą, kurioje būtų patogu, vaikas jaustųsi laisvai ir saugiai. Pasirūpinkite įvairiomis priemonėmis: spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis, flomasteriais, guašu, popieriaus atsargomis. Sudarykite emocijų, kurias gali jausti žmogus, sąrašą. Įsitikinkite, kad užduotis buvo suprasta teisingai. Tai puiki technika, padedanti per psichiką paveikti vaiko savijautą ir sveikatą. Kartu išanalizuokite piešinį (galima naudotis jau turima spalvų gama), kas vaiką jaudina, kuriose dalys ir kodėl buvo išskirtos, pabrėžtos.
Izoterapija (piešimo technikos)
Izoterapija (piešimo technikos) yra klasikinės meno terapijos kryptis. Piešimas neretai yra vienas iš pirmųjų vaiko kūrybinių bandymų ir saviraiškos būdų, be to, labai mėgstamas - jis su malonumu tuo užsiima ir džiugina savo tėvelius. Kiekviena iš jų turi savų ypatumų. Užsiėmimų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Kiekviena priemonė turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis poveikis yra skirtingas. Užsiėmimų temos. Kiekvienas užsiėmimas turi vis kitą temą. Temos skirtos savivokos stiprinimui, emocijų pažinimui ir įvardinimui, dėmesio lavinimui ir kt. Kai kurie užsiėmimai yra laisvos temos, tuomet dalyviai išreiškia sau asmeniškai aktualią temą. Vaikams mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką.
Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus.
Smėlio terapija
Žaismas su smėliu - vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių psichoterapijos metodų. Kaip tai atrodo? Pacientui (nebūtinai vaikui) siūloma specialioje dėžėje padaryti kompoziciją. Figūros turi būti įvairios, apimti skirtingas objektų grupes: žmones, gyvūnus, augalus, daiktus, simbolines figūras ir pan. Specialistai šią meno terapijos rūšį itin rekomenduoja bandant įveikti kai kurias problemas. Šauniausia šioje terapijoje tai, kad interpretacija nebūtina. Metodas veiksmingas pats savaime. Sąlytis su juo yra naudingas.
Žaisti su smėliu galima ir namie, tik tam reikia nedidelės mėlynos smėliadėžės (60/70 cm, aukštis - ne daugiau nei 15 cm) - tokia spalva paprastai naudojama dirbant su pasąmone (gali simbolizuoti vandenį arba orą). Žinoma, reikia ir formelių. Jų paieška ir rinkimasis - smagus užsiėmimas net ir suaugusiesiems. Sugrupuokite figūrėles (augalai, gyvūnai, žmonės, pasakų personažai, pastatai ir t. t.). Kai viskas bus paruošta, pasiūlykite vaikui pažaisti. Versti nereikia, panorėjęs jis pats ims veikti. Galima stebėti, užduoti klausimus, stimuliuoti jo aktyvumą. Jei turite atliekamo laiko, pažaiskite ir jūs.
Lėlių terapija
Šis būdas apima meno ir žaidimų terapijas. Ką vaikui reiškia šis žaislas? Tai tarytum tarpininkas tarp jo ir suaugusiųjų pasaulio. Žaidimo metu įgyjami pagrindiniai socialiniai įgūdžiai, mokomasi bendrauti, išbandomi nauji socialiniai vaidmenys, tačiau tuo pačiu ši veikla yra ir vaiko akimis matomo pasaulio projekcija.
Kada lėlių terapija yra efektyviausia? Lėlytės su pirštuotomis rankomis ir pirštinaitėmis tiks mažiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vyresniems patiks marionetės - jas sudėtingiau valdyti, tačiau žaisti įdomiau. Rinkdamiesi lėlę atsižvelkite ir į vaiko norus - jis intuityviai jaučia, kokia tiks labiausiai. Kai jau esate pasiruošę, galima žaisti, modeliuoti situacijas: „supažindinkite“ lėlę su šeimos nariais, tegul ji „papasakoja“ apie save - vaikas gali išreikšti visiškai netikėtas emocijas ir mintis.
Meno terapijos taikymas namuose
Žemiau pateikiami keli patarimai, kaip meno terapiją galima taikyti namuose:
- Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai. Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas - jūsų tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę.
- Sukurkite kūrybai palankią aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta. Ant jų paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kai jis jaučiasi piktas ar liūdnas, tegul tai tampa jo arba jos įpročiu.
- Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai. Gimtadieniai ir įvairios šventės - puikūs momentai pasinerti į smagias ir kūrybiškas veiklas. Pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti, dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu) arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų.
Žinoma, apžvelgėme toli gražu ne visas šiuolaikinės meno terapijos kryptis, tačiau izoterapija, smėlio ir lėlių terapija yra labiausiai paplitusios ir patogiausios taikyti namų sąlygomis. Suteikite galimybę pasireikšti savo atžalai.
Meno terapijos pratimas – emocinių poreikių tyrinėjimas
Meno terapija - tai, ko gero, daugeliui girdėta, tačiau ne visiems gerai suprantama sąvoka. Gyvendami streso ritmu dažnai ignoruojame vieną svarbiausių savo kokybiško gyvenimo aspektų - emocijų. Jų nepažindami arba jas neigdami apsistatome „sienomis“ ne tik nuo kitų žmonių, bet ir nuo savęs. Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti.
Dailės terapijoje svarbiausia yra procesas, o kūriniai yra nevertinami kaip menas. Žvelgdamas į savo piešinius žmogus, padedamas dailės terapeuto, mokosi savistabos, „skaityti“ savo darbų simbolių kalbą ir įsisąmoninti kūriniuose pavaizduotas emocijas. Kiekvienas gyvename savo komforto zonoje, kurioje viskas mums yra labai patogu, pažįstama ir įprasta - namų erdvė, esamas darbas, turimi santykiai ir pan. Jei savo aplinką įsivaizduotume kaip šviesoforą, tai ši saugi erdvė atsidurtų žalioje šviesoje, kuri mums atrodo saugiausia. Tyrėjai yra nustatę - kad žmonės jaustųsi laimingi, jiems reikia naujų savęs ir aplinkos pažinimo būdų. Nes naujų ir naujoviškų dalykų pažinimas skatina smegenis išskirti hormoną dopaminą, dar vadinamu laimės hormonu. Taigi, žmogus tik įžengęs į geltoną zoną, truputį keliančią nerimą, gali išdrįsti eiti į priekį ir išbandyti naujus dalykus, patirti naujų įspūdžių, kūrybiškai atrasti naujus savo resursus. Dailės terapeuto siekis - per kūrybinį procesą paskatinti žmogų pajudėti iš žalios į geltoną šviesą, kuri jam kiek neįprasta ir kelia įvairius jausmus.
Emocijos yra mūsų gyvenimo fonas, kuriame gyvename, filtras, per kurį priimame save ir aplinką. Jei žmogus negeba įvardinti kylančių jausmų, išgyventi emocijų, laiko jas užspaudęs viduje (kontroliuoja), dažnai atsiduria situacijose, kuriose jis nesivaldo, išlieja neigiamas būsenas, pyktį ir agresiją kitiems. Emocinis intelektas - tai visų pirma gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime. Juk ir neigiamas emocijas galima išmokti išgyventi nerėkiant, nesidaužant ir nesmurtaujant aplinkoje. Tam, kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia reikia išmokti tiesiog išbūti jose.
Dailės terapija dėkinga tuo, kad jei jautiesi be galo pažeidžiamas ar iki galo nesupranti, kas tau nutiko, ir dėl to negali apie tai reflektuoti, gali tai išjausti. Šis išgyvenimas taip pat yra terapija, santykis ir augimas. Prisiminkime situacijas, kai per daug atviravome. Pasijutome pažeidžiami ir nebenorėjome su tuo žmogumi susitikti - sąmoningai nuo jo atitolome, nes apsinuoginimas kelia nesaugumo jausmą. Dailės terapijoje šis procesas saugus: jei manai, kad kūrinyje per daug savęs atskleidei, gali pasirinkti apie tai nekalbėti. Čia jos žavumas: ji tokia saugi, kad žmogui pakanka jausmą tiesiog išgyventi savyje. Viskas vyksta patrauklia forma, neprivalai nieko aiškinti. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti.
Dailės terapija yra viena tobuliausių erdvių emocijų pažinimui ir auginimui. Čia vaikas gali tai daryti maksimaliai saugioje aplinkoje, nes jis jaučia, kad priimu jį visokį - su visu jo pykčiu, liūdesiu ir baime. Tai natūralios emocijos. Emocinis fonas tarsi filtras mus veikia įvairiose situacijose: pavyzdžiui, žmogus gali išgyventi baimę, nepripažinimą arba, įpratęs viską kontroliuoti, bijo leisti sau jausti. Terapijos metu atsiranda formų, kurių tu nekontroliuoji, o tai sukelia daug emocijų. Reakcijų būna įvairių: vaikas gali nutraukti procesą arba nuo jo atitolti, nes tai, ką atrado, jam yra nauja.
Vaikui atėjus pirmąkart aš nežinau, kas vyksta jo viduje, su kokiomis problemomis jis susiduria. Mano darbas visų pirma yra sukurti saugią erdvę ir santykį su vaiku. Juk būna, kad net ir mamai vaikas negali kažko atskleisti, bet kitam žmogui, su kuriuo jaučiasi saugiai, pasakoti lengviau. Ypač žinant, kad nebūsi vertinamas, teisiamas, kad būsi priimamas toks, koks esi, su bet kokiomis emocijomis. Pamenu, vienas vaikas bandė provokuoti: plėšė popierių. Ir žiūrėjo į mane nustebęs: „Kodėl tu ant manęs nerėki?“ Jis įpratęs taip elgtis, nes būtent toks elgesio modelis namuose jam užtikrina tėvų dėmesį. Pamatęs, kad su manimi tai nevyksta, pradėjo nerimauti: nesuprato, kodėl. Didžiausias emocinis lūžis su juo įvyko tada, kai jis suprato, kad suaugęs žmogus nebūtinai apšauks, kad juo galima pasitikėti ir užmegzti ryšį. Dailės terapijoje pirmiausia emociškai išsiliejame ir tik po to pradedame kurti naujas jungtis. Tuomet atsiranda visai kitos formos.
Visiems vaikams sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams su raidos sutrikimais tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Iš pažiūros ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi. Tačiau ant popieriaus lapo piešiant snaiges tų išgyvenimų jis gali ir nepajausti. Piešimas ar spalvojimas yra saviraiška, ne dailės terapija. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateiname tiesiog gražiai papaišyti - čia nutinka visko, ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. Štai vaikas piešia ir sako: „Nežinau, ką čia darau.“ Tai pats geriausias požymis, kad terapijos procesas vyksta. O jei jis sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu.
Dienoraštis taip pat yra gera terapijos forma, rekomenduojama emocinei iškrovai ir sąmoningumui skatinti. Savarankiškas minčių užrašymas turi teigiamą poveikį, tačiau visai kitokie procesai vyksta atėjus pas specialistą, kuris tau užduoda klausimus ir kviečia situaciją vertinti iš kiek kitokio požiūrio taško.
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliams patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
