Globalizacijos požymių medicinoje nustatymas
Dabartiniu laikotarpiu sveikatos politika Lietuvoje vystoma laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų „Sveikata visiems XXI amžiuje“ ir Europos Komisijos (EK) dokumentų nuostatų. Sveikata plačiaja prasme suprantama kaip fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Visuomenė Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungos šalyse narėse (ES-27) senėja, todėl dėl mažesnio dirbančiųjų skaičiaus, augančio pensijinio amžiaus gyventojų skaičiaus didesnis dėmesys turi būti skiriamas sveikatai ir jos priežiūrai, siekiant sudaryti prielaidas žmogiškojo kapitalo plėtotei. Kita vertus, šiandieninėmis sąlygomis veikiantys veiksniai: demografiniai pokyčiai, ekonominio vystymosi recesija, augančios lėtinės ligos ir epidemijos, globalinės krizės sveikatos priežiūros sektoriuje - pasikartojantys pandeminiai susirgimai (pvz., pandeminis gripas A(H1N1 ir kt.) veikia ne tik šalies ekonomiką, atskirus jos sektorius, bet ir susijęs su šalies gyventojų sveikatos būkle. Po 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir 2012 m. recesijos skurdo ir atskirties rizika nuolat didėja tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Pietų ir Rytų Europos valstybėse ES-27 šalyse narėse, tai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir jų darbingumą, vadinasi žmogiškąjį kapitalą ir ekonominių procesų rezultatyvumą. Viena svarbiausių visuomenės ekonominio vystymosi vertybių yra jos gebėjimas užtikrinti pagrindinius poreikius, tokius kaip: maistas, sveikata ir saugumas. Šiandieninė ir būsimos visuomenės kartos sveikatą įvardija absoliučia ir nemenkstančia savo svarba bet kurios valstybės vertybe.
Dabar, paskutiniųjų dešimtmečių bėgyje, yra pasaulyje įvykę didelės permainos, iš kurių viena yra vadinamoji globalizacija, dėl kurios vyksta žmonijos susivienijimas politinėse, ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika. Globalizacijos procesų pagrindas - informacija ir inovacijos. Šių procesų poveikis mūsų visuomenei įvairialypis. Globalizacija sudaro palankias sąlygas sparčiai perimti pasaulinę patirtį ir pritaikyti šalies reikmėms, laisvai judėti kapitalui, įgyvendinti esminius darbo organizavimo pokyčius, keisti žmonių santykius. Tačiau globalizacija gali kelti ir nemažų pavojų. Akistatoje su globalizacijos procesais vėl tampa aktualūs tautinio ir kultūrinio tapatumo išsaugojimo bei puoselėjimo klausimai, iškyla „protų nutekėjimo“ problema. Vykstant globalizacijos procesams, didėja konkurencija darbo rinkose, mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa, vis svarbesni tampa dirbančiųjų mąstymo, kalbiniai, matematiniai, informacinių technologijų taikymo gebėjimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, švietimas turi padėti kurti bendrą mūsų visų ateitį, užtikrinti aukštą piliečių dorinę brandą, ugdyti įvairiapuses šiuolaikines kompetencijas, naują kultūrinį, politinį ir ekonominį raštingumą. Išsilavinę, kompetentingi žmonės yra brangiausias šalies turtas, svarbiausia jos sėkmingos plėtotės ir konkurencingumo sąlyga. Todėl būtina rūpintis visuotiniu švietimo prieinamumu, suteikiamo išsilavinimo ir kompetencijų kokybe.
Globalizacija visų pirma gali būti suprantama kaip visų šiuolaikinio socialinio gyvenimo aspektų (nuo kultūrinio iki kriminalinio, nuo finansinio iki dvasinio) tarpusavio ryšio plėtotė, gilėjimas ir greitėjimas pasauliniu mastu. Tai, kad kompiuterių programuotojai Indijoje dabar teikia paslaugas realiu laiku savo darbdaviams Europoje ir JAV, o aguonų auginimas Birmoje gali būti susijęs su narkotikų vartojimu Berlyne ar Belfaste, rodo, kaip šiuolaikinė globalizacija susieja vieno pasaulio regiono bendruomenes su procesais kitame kontinente. Tačiau bendrai pripažįstant realų ar nujaučiamą globalaus tarpusavio ryšio intensyvėjimą, iš esmės nesutariama dėl pačios globalizacijos sąvokos, jos priežastingumo dinamikos ir struktūrinių jos pasekmių, jei tokių išvis yra.
Globalizacija - procesas, kurį skatina itin galingos ekonominės ir technologinės pajėgos. Žinome, jog šis procesas kartu teikia naudos ir reikalauja savos kainos, ne tik materialios, bet ir socialinės. Globalizacija reiškia išaugusias žmonių bendravimo galimybes visame pasaulyje. Vis mažiau pastangų reikia, kad galėtume bendrauti su kitu žmogumi. Globalizacijos proceso metu vyksta žmonijos susivienijimas politinėse, ekonominėse sistemose, siekiant pašalinti šalių sienas ir sudaryti sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika.
Per paskutinius dešimtmečius pasaulyje vyksta elektronikos revoliucija, kuri yra pralaužusi valstybių sienas ir pradėjusi jungti pasaulį į žmonijos vienetą. Tai yra naujosios globalizacijos proceso padariniai. Dėl globalizacijos proceso vyksmo ir pasekmių atsiranda žinių ir pažinimo naujų sričių, kurių integracija į ankstesnes pažinimo erdves leidžia susiformuoti naujoms vertybėms ir naujiems idealams, tuo pagrindu sudarant prielaidas kelti ir įgyvendinti naujus vystymosi tikslus; naujų žinių ir pažinimo sričių atsiradimas dėl transformacijų vyksmo ir pasekmių gali būti traktuojamas kaip globalinių erdvių plėtotė, kadangi globalinių erdvių mastas ir dydžiai suvoktini adekvačiai turimoms žinioms ir pasiektam pažinimo lygiui. Komunikacijos globalizacija tiesiogiai veikia mokslo ir žinių globalizaciją.
Pasaulio ekonomika, rinkos ir prekyba yra tapusi labai paprastais susirišimais, kurie galimi visame pasaulyje sekundžių greičiu. Dabar pasaulis yra tapęs vientisa rinka, kurioje daiktai, patarnavimai, kapitalas bei darbo jėga yra dalijami ir keičiami visur. Tarptautinė prekyba susieja tolimas rinkas, todėl pavyzdžiui, Vakarų prekybos centruose nebepastebimas vaisių ir daržovių sezoniškumas. Šių produktų dėl pasaulinės prekybos galima nusipirkti ištisus metus. Plačiai prieinama technologija leidžia mažos Britanijos bendrovės išleistą knygą užsisakyti bet kuriame pasaulio knygyne. Prekyba revoliucionizavo visą pramonės sektorių - šiandien mažai ūkio šakų pasikliauja vien vidaus rinkomis ar savoje šalyje pagamintais komponentais ir žaliavomis.
Informacinių technologijų procesai kaip skaitmenizacija bei interneto plėtra leidžia pasiekti vis daugiau išteklių, subjektų nepriklausomai nuo jų buvimo vietos; ieškančiam asmeniui nebūtina keisti savo fizinę vietą, norint pasiekti norimus dalykus. Nusipirkti norimą daiktą ar paslaugą nebūtina kur nors eiti ar net važiuoti: virtualaus pasaulio teikiamos galimybės nepaprastai išplečia apsirūpinimą materialiais bei kitokiais pragyvenimo šaltiniais, medžiagomis bei kt. dalykais.
Judėjimo greitis nuolat didėja; anksčiau vandenyną perplaukti buvo galima per keletą dienų - dabar - per kelias valandas viršgarsiniu lėktuvu. Be to, kroviniai, prekės tarptautinio transporto dėka vis greičiau pasiekia savo adresatą. Žmonėms labai svarbus yra laikas. Vis labiau įsigali nuostata: laikas - pinigai, reiškianti, kad operatyvi veikla, greitai reaguojant į kokius nors įvykius, kainuoja daugiau, jei norima sureaguoti greičiau (paslaugos suteikimas „dabar“, „šiandien“ kainuoja brangiau negu jos suteikimas vėliau, „rytoj“); be to delsimas tiek ekonomine, tiek ir kitokia prasme gali atnešti didesnius nuostolius, jei nepagrįstai delsiama veikti (reaguoti).
Globaliosios kultūros tema vis dar gana nauja, bet šis fenomenas susisieja su modernizacijos procesu, apie kurį buvo kalbama daug ilgesnį laiką. Modernizacijos šaknys taip pat vakarietiškos, nors dar kalbame apie laikus, kai Amerika turėjo mažiau įtakos pasauliniame kontekste. Kad ir kaip būtų, globalioji kultūra yra modernizuojanti. Ji save suvokia ir yra kitų suvokiama kaip labai moderni, o tai reiškia susipriešinusi su tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu ir tradicinėmis vertybėmis. Jaunas, perspektyvus afrikietis, besirengiantis darbui tarptautinėje bendrovėje; provincialus Kinijos biurokratas, teikiantis paraišką lankomajam vizitui į Jungtines Valstijas; Vladivostoko paauglys, žinantis naujausias roko žvaigždes, jų šokius bei dėvintis marškinėlius su Amerikos universitetų pavadinimais, - visi jie modernaus gyvenimo būdo ar bent modernios pasaulėžiūros siekiantys individai. Čia mums ypač svarbus individualizuojantis modernizacijos aspektas. Savaime suprantama (tapatumą teikiančių dalykų) ir nubloškia prie kiekvieno iš jų sumanumo. Dėl transformacijų vyksmo ir pasekmių susiformuoja naujos globalinių erdvių struktūros su joms būdingomis funkcionavimo ir vystymosi technologijomis bei organizacinėmis formomis; naujų struktūrų, naujų technologijų ir organizacinių formų atsiradimas keičia globalinių erdvių turinį ir gali būti suvokiamas kaip naujos kokybės pasireiškimas šiose erdvėse. Kylanti globalioji kultūra (nesvarbu, ar elito, ar masių) suteikia pagrindą, kuris padaro šį skausmingą kitimą prasmingą ir pakeliamą.
Iš visų modernios elektroninės žiniasklaidos priemonių radijas buvo globalizuojamas lengviausiai. Ištakos glūdi dvidešimtojo amžiaus pirmojoje pusėje, kai radijas buvo plėtojamas kaip telegrafo alternatyva stengiantis išvengti brangių povandeninių kabelių ar tarpžemyninių linijų, kurių kiekviena buvo nukreipta į užsienio pavojų ir atakų prevenciją. Prancūzijos ir Anglijos vyriausybės dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą radijo pagrindu pradėjo konstruoti imperinius ryšių tinklus. Sukūrus trumpųjų bangų dažnius, radijo technologija tapo paprastesnė ir dėl to atpigo transliacijos tinklai ir radijo imtuvai. Pirmojo pasaulinio karo tarpukariu radijas ir toliau funkcionavo kaip imperinių ir karinių valdymo komandų perdavimo grandinė, Europoje ir Amerikoje ėmė ryškėti nacionalinių ir vietinių radijo stočių, transliuojančių muziką, žinias ir sporto komentarus, kūrimas.
Muzika yra viena iš labiausiai kultūros globalizacijos plėtrai tinkančių formų, kadangi jos įspūdis nepriklauso nuo rašytinės ar žodinės kalbos tiesioginio poveikio. Ši forma leidžia peržengti kalbinius skirtumus be papildomų vertimo pastangų ir išlaidų. Negalima teigti, kad muzikos kultūrinėje interpretacijoje nėra kai kurių labai ryškių sunkumų, susijusių su muzikos kūrimo ir priėmimo vietinėmis ir tautinėmis tradicijomis. Migracija ir judėjimas padėjo muzikos stiliams bei atlikimo menui pasklisti toliau už jų kilmės vietų ir leido susitikti bei maišytis iki tol nesusiėjusioms muzikos tradicijoms. Bene ryškiausias toks pavyzdys gali būti Afrikos muzikos tradicijų atėjimas per prekybą vergais į Ameriką. Tačiau nedidelė publikuotų muzikos leidinių apyvarta, komerciniai orkestrai, vieši koncertai ir globojama muzikos kūryba sudarė muzikos skambesio užrašymo, saugojimo, transportavimo ir atgaminimo technologijų kūrimo prielaidas. Šios srities pažanga - tai įvairiausi grotuvai, elektromagnetinės juostelės ir kasetės, o visiškai neseniai - kompaktinės plokštelės. Be to, muzikos industrija rėmėsi didėjančia muzikos perdavimo būdų gausa: asmeninės stereosistemos, popmuzikos radijo stotys, televizija, muzikiniai videokanalai. Muzikos industrijos globalizacijos formos įvairios. Pirma, transnacionalinių korporacijų, užsiimančių muzikos įrašų gamyba ir marketingu, kūrimasis. Antra, muzikos prekių eksportas ir importas ir užsienio artistų ir prekių skverbimasis į nacionalines rinkas. Trečia, iš dalies platesnė Amerikos jaunimo bei „juodosios“ kultūros stilių ir įvaizdžių, kurie buvo svarbiausias kultūros industrijos pajėgumo šaltinis, plėtra. Už Vakarų šalių ribų klesti daug įvairių vietinės muzikos tradicijų ir stilių. Tačiau tik muzikos industrijos globalizacija, pasitelkiant „muzikos pasaulio“ viešpataujančių bendrovių rinką, gali šios muzikos formas ir artistus padaryti prieinamus kitų šalių klausytojams.
Turizmas yra viena iš akivaizdžiausių, nors ir labai sunkiai išmatuojamų kultūros globalizacijos formų. Keletas reiškinių akivaizdžiai parodo visuomenių laiko ir erdvės suspaudimą negu poilsio tarptautinių kelionių kaštų mažėjimą bei didėjantį jų prieinamumą ir dėl to Vakarų beveik visų socialinių sluoksnių žmonių, galinčių pabėgti nuo kasdienės rutinos, skaičiaus didėjimą. Vakaruose paplitusios ir kitos tarptautinių kultūrinių mainų formos. Tačiau kokia kita forma aprėpia tiek daug įvairių socialinių sluoksnių žmonių ir suteikia jiems galimybę taip plačiai, betarpiškai ir apčiuopiamai patirti kitas kultūras? Be to, kokia kita veikla taip suartina visiškai skirtingų vietovių žmones - vietovių, kurios turistams pateikia didžiulę kultūros pavyzdžių įvairovę. Tačiau toks iš esmės kultūrinis turizmo aiškinimas, kad ir paviršutiniškai tiriant, turi būti tiksliau apibrėžiamas. Pirma ir svarbiausia, turizmas turi būti nagrinėjamas ir ekonominiu, ir kultūriniu aspektais. Nors nepriklausomas keliavimas santykinai labai paplitęs, joks tarptautinis turistas negali išvengti naudojimosi įvairių turizmo paslaugas organizuojančių ir koordinuojančių, didelių ar mažų, savo šalies ar užsienio bendrovių paslaugomis. Antra, kelionių pobūdį lemia ekonominiai svertai: kas gali keliauti, kur keliauti, ar dažnai gali keliauti ir ką veikia turistai atvykę į pasirinktą vietą. Galima dar pridurti, kad nuo ekonominių svertų priklauso ir turisto patiriami įspūdžiai, investicijų struktūra, darbo rinkos pobūdis ir bendras šalies dalyvavimas tarptautinėje ekonomikoje, o visa tai, žinoma, duoda pagrindo teigti, kad turizmas gali būti ir dažnai yra nepaprastai svarbus darbdavys bei užsienio valiutos šaltinis. Turizmas daro įtaką infrastruktūros plėtojimui ir yra patraukli tiesioginių užsienio investicijų sritis. Trečia, ne visas turizmas yra tarptautinis. Turizmo, kaip plačiai Vakaruose paplitusio reiškinio, šaknys glūdi ne tarptautinėse, o būtent vietinėse kelionėse. Pagaliau ekonomika iš dalies formuoja turistų kultūrinės patirties įtakos pobūdį ir prigimtį. Turistų gausiai lankomos vietos patiria reikšmingas ekonomines pasekmes, kurios pakeičia turistų lankomų vietų kultūrą ir ekonomiką.
Globalizacijos procesas atskleidė milžinišką žmonijos lyčių politikos ir ideologijos potencialą. Lyčių lygybės ir savitumo klausimas iš tiesų tampa vienu iš pagrindinių pasaulio socialinio ir intelektualinio progreso aspektu. Tačiau tarptautinių standartų ir reikalavimų propagavimas ir taikymas yra neišvengiamas procesas. Globalizacija apima visas gyvenimo sritis - tiek visuomenės, tiek atskiro individo, įvairių organizacijų, veiklos sričių bei sektorių gyvenimą. Procesas vyksta visame pasaulyje - visuose jo kontinentuose ir visose valstybėse. Globalizacijos poveikis yra universalus ir pasireiškia tiek naujų pažinimo horizontų, naujų vertybių ir tikslų formavimusi bei pasklidimu, tiek ir naujų veiklos ir plėtotės technologijų bei organizacinių formų sukūrimu ir įgyvendinimu: šios poveikio apraiškos nusako naujo gyvenimo būdo ir naujų kokybės normų bei standartų atsiradimą ir pasklidimą, apimantį visas gyvybės formas bei gyvenimo sritis.
Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti taip pat nemažų problemų, kurios atėjo su šiuo procesu. Bene viena dažniausiai pasitaikančių apraiškų, surišta su globalizacija, yra tai, kad šis procesas tik remiasi technologija, ekonomika ir komunikacija. Jis nėra surištas nei su bet kokiomis aukštesnėmis vertybėmis, nei su morale. Dėl to nereikia stebėtis, matant kad visuose globalizacijos paliestuose kraštuose vyksta korupcija: suktybės, vagystės, išnaudojimas ir neretai žmogaus teisių laužymas. ne nuo technologijos, bet nuo tautų ir individų, kuriose visa tai formuojasi. Globalizacijos procesas, paliktas vienas sau, galės suniveliuoti kultūras, sunaikinti tautas, ypač mažąsias, ir padaryti žmonijos tautą, kuri gal ir kalbės viena kalba, bet ji bus bespalvė, amorali ir antihumaniška.
Iš tiesų yra labai sunku įsivaizduoti tautą be savos teritorijos ir be savos kalbos. Toks vienetas galėtų būti tautos dalis, gyvenanti kur nors svetur. Vis dėl to jai reiktų turėti kokį nors ryšį, istorinį ar dabartinį, su tautos kamienu, gyvenančiu savo krašte. Kiekvienu atveju, pagrindiniai tautos bruožai įjungia savo bendruomenę, savo bendrą kalbą, bendrus papročius, bendrą istoriją ir savo kultūrą. Pasaulio žmonija susideda iš įvairių tautų, kurios turi daug panašumų, bet kurių kiekviena yra tarsi individualūs deimantai, radę sau vietą didžiajame pasaulio rutulyje. Tauta turi savo vertybes, savo gyvenimo taisykles ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatus. Jaunimas augdamas išmoksta iš savo tautos tradicijų ir vertybių dorovės principus, artimo meilės svarbumą, savo paties vertę ir teisę laisvei, pagarbai. Be abejonės, normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms.
tags: #medicinine #pazyma #del #globos #nustatymo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
