Kazys Bradūnas: Išeivijos poeto šimtmečio minėjimai ir kūrybinis palikimas
Šiemet, 2017 metais, minimos išeivijos poeto ir publicisto Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės. Prisimenant vieną ryškiausių 20-ojo amžiaus žemininkų-lankininkų kartos poetų, gimtajame Vilkaviškio rajone, Kaune ir Vilniuje, į kurį poetas grįžo tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, rengiami prisiminimų vakarai, parodos ir leidžiamos knygos, kuriose bandoma įvertinti K. Bradūno nuveiktus darbus ir kūrybą.
Poeto gyvenimo ir kūrybos kelias
Poetas Kazys Bradūnas gimė 1917 metų vasario 11 dieną Vilkaviškio rajone. Vėliau Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką. 1949 metais K. Bradūnas persikėlė gyventi į JAV. Emigracijoje jis išbandė pačias įvairiausias profesijas: dirbo duobkasiu, akmenskaldžiu, vėliau aktyviai įsitraukė į išeivijos kultūrinę veiklą.
Poetas, iš viso išleidęs 16 poezijos rinkinių, buvo antologijų „Žemė“ ir „Lietuvių poezija išeivijoje“ sudarytojas, taip pat žurnalo „Aidai“ ir laikraščio „Literatūros lankai“ redaktorius. Inicijavęs poezijos antologiją „Žemė“, K. Bradūnas subūrė poetų grupę, kurią pradėta vadinti žemininkais. Be K. Bradūno, į šią grupę buvo įtraukta V. Mačernio, H. Nagio, A. Nykos-Niliūno ir J. Kėkšto kūryba.
1951 metais Los Andžele išėjo jaunosios lietuvių išeivių kartos antologija „Žemė“. Pagrindinis antologijos sumanytojas buvo K. Bradūnas, o svarbiausias jo „suokalbininkas“ - A. Nyka-Niliūnas. Leidinyje publikuota penkių poetų - Juozo Kėkšto, K. Bradūno, A. Nykos-Niliūno, H. Nagio ir V. Mačernio - kūryba. Trečdalį leidinio sudarė filosofo J. Girniaus esė, kuris „iš esmės nužiedė žemininkų ideologiją - iškėlė žmogaus prasmės žemėje imperatyvą“.
Savo pažiūras į literatūrą žemininkai kartu su J. Girniumi išdėstė 1952-1959 metais ėjusiame literatūros žurnale „Literatūros lankai“. Aštuoniuose jo numeriuose pasireiškė modernistinės krypties literatai ir kritikai, tokie kaip Algirdas Landsbergis, Kostas Ostrauskas, Antanas Škėma, Jonas Mekas ir Julius Kaupas.
Grįžimas į Tėvynę ir pelnytas pripažinimas
Atkūrus nepriklausomybę, K. Bradūnas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje. Poetas pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą. 1992 metais K. Bradūnas buvo apdovanotas Nacionaline premija, o 1994 metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Dar po metų su žmona Kazimiera jis sugrįžo gyventi į Lietuvą. 2002-aisiais poetas tapo „Poezijos pavasario“ laureatu ir buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Sulaukęs 92 metų, poetas 2009 m. mirė Vilniuje ir palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Jis paliko daug eilių apie sostinę, kurią ypač pamėgo grįžęs.
Ekskursija po parodą „Kazio Bradūno meno pasaulis“ su Elena Bradūnaite-Aglinskiene
Kazio Bradūno šimtmečio minėjimai visoje Lietuvoje
Poeto Kazio Bradūno šimtasis gimtadienis minėtas Vilniuje, Valdovų rūmuose, surengiant poezijos ir muzikos vakarą. Visoje Lietuvoje buvo rengiami specialūs renginiai, skirti jo atminimui.
Minėjimas Vilkaviškio rajone
Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankėsi poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Ji kartu su Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene atvyko susitikti su rajono meru Algirdu Neiberka ir aptarti, kaip bus minimos lietuvių poeto Kazio Bradūno šimtosios gimimo metinės. Vilkaviškio rajono žmonės pasirengę šią progą paminėti itin atsakingai ir nuspręsta ilgai nelaukus pradėti ruoštis būsimai sukakčiai.
Atvykusios viešnios kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais - meru Algirdu Neiberka, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Vabalu, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene, šio skyriaus specialistais Rita Vaščėgiene ir Artūru Blauzdžiūnu - aptarė būsimųjų metinių paminėjimo organizacinius klausimus. Planuojama sudaryti renginių ciklą, skelbti meninės raiškos konkursus bei dukros Elenos lėšomis įsteigti poeto Kazio Bradūno premiją. Susirinkusieji vienbalsiai sutarė, kad tokie poeto gimimo metinių paminėjimo renginiai turėtų būti dažnesni ir tapti tradicija.
Parodos Kaune ir kituose miestuose
K. Bradūno šimtmečiui Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta paroda, kurioje eksponuojami K. Bradūno rankraščiai, knygos, šeimos nuotraukos. Parodą galima apžiūrėti ir muziejaus interneto puslapyje. Poeto laiškai, kuriuose atsiveria jo gyvenimas ir mintys, sudėti į knygą „Kazys Bradūnas“.
Ignalinos kraštiečių klubas ir Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka spalio pabaigoje surengė popietę, skirtą lietuvių išeivijos poeto Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvavo poeto dukra Elena Bradūnaitė Aglinskienė. Spalvingas poeto kelias buvo perteiktas įdomiais prisiminimais, jo sukurtomis eilėmis ir dainų posmais, susietais su jo vaikyste. Biblioteka parengė pažintinę Kazio Bradūno poezijos knygų ir nuotraukų parodą. Elena Bradūnaitė ir klubo prezidentė Renė Jakubėnaitė po renginio bendravo su popietės dalyviais, dalijosi ateities planais.
Dukros Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės prisiminimai
Iš JAV atvykusi poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė pasakoja, kad tėvas sakydavo, jog per daugelį kartų žodžiai nušlifuojami kaip akmenėliai bei turi stebuklingos galios. Elena prisimena tėvo nuolatinius priminimus apie kalbos ir kultūros svarbą. „Pareidavom su broliu iš mokyklos, ką išmokom angliškai, kartodavome lietuviškai, visą daugybos lentelę, geografijos, istorijos pamokas, kad visom temom galėtumėm kalbėti. Kad nebūtų tik buitinė kugelinė. Tėvelis vis primindavo ką turime, kad kultūra ir kalba yra svarbiausia. Tai tarsi atsvara materialiam gyvenimui“, - sakė poeto dukra Elena.
Svarbiausi Kazio Bradūno gyvenimo etapai
| Metai | Įvykis / Pasiekimas |
|---|---|
| 1917 m. vasario 11 d. | Gimė Vilkaviškio rajone |
| 1949 m. | Persikėlė gyventi į JAV |
| 1951 m. | Pagrindinis antologijos „Žemė“ sumanytojas ir sudarytojas |
| 1952-1959 m. | Žurnalo „Literatūros lankai“ redaktorius |
| 1992 m. | Apdovanotas Nacionaline premija |
| 1994 m. | Priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą |
| 1995 m. | Sugrįžo gyventi į Lietuvą |
| 2002 m. | Tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu |
| 2009 m. | Mirė Vilniuje, sulaukęs 92 metų |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
