Medaus vartojimas nėštumo metu: nauda, rizika ir rekomendacijos

Medus, saldus ir natūralus produktas, kurį gamina bitės iš žydinčių augalų nektaro, dažnai kelia klausimų būsimoms mamoms. Šiame straipsnyje aptarsime medaus naudą ir riziką nėštumo metu, remiantis turimais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.

Medus yra natūralus saldiklis, turintis apie 320 skirtingų rūšių, besiskiriančių spalva, kvapu ir skoniu. Jo sudėtyje gausu cukraus, aminorūgščių, vitaminų, mineralų, geležies, cinko ir antioksidantų. Be maistinės vertės, medus tradiciškai naudojamas kaip priešuždegiminis, antioksidacinis ir antibakterinis agentas. Jis dažnai vartojamas per burną gydant kosulį, virškinimo trakto ligas ir net neurologinius sutrikimus.

Medaus saugumas nėštumo metu ir kūdikiams

Gera žinia nėščioms moterims yra ta, kad medus laikomas saugiu produktu vartoti nėštumo metu. Suaugusiųjų, įskaitant nėščias moteris, virškinimo sistema yra pakankamai išsivysčiusi, kad susidorotų su galimomis bakterijomis, kurios gali būti meduje. Nėra jokių įrodymų, rodančių, kad medus gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ar vaisiaus vystymuisi.

Botulizmo rizika

Pagrindinis apribojimas taikomas ne nėščioms moterims, o vaikams: medus griežtai draudžiamas kūdikiams iki 12 mėnesių dėl kūdikių botulizmo rizikos. Clostridium botulinum sporos, kurios gali būti randamos meduje, yra pavojingos vaikams iki 12 mėnesių dėl nesubrendusios žarnyno. Suaugusieji, įskaitant nėščias moteris, virškina medų be šios rizikos. Sveikatos priežiūros institucijų mitybos gairėse ne kartą pabrėžiama, kad medus draudžiamas vaikams iki 1 metų amžiaus, bet ne nėščioms moterims. Tai yra nuosekli visuomenės sveikatos sistemų pozicija.

Medaus vartojimas žindymo metu

Žindymo metu medus taip pat tinka mamai. Žindymo laikotarpiu medus neperduoda botulizmo rizikos per pieną; mama gali valgyti medų. Vis dėlto, jo negalima duoti jaunesniems nei 12 mėnesių vaikui, be to, svarbu palaikyti rankų higieną, kad kūdikis netyčia nepatektų ant medaus.

Medaus maistinė vertė ir vartojimo rekomendacijos

Medus yra pridėtinis cukrus, todėl jo vartojimą reikėtų riboti, kad nebūtų viršyta leistina laisvųjų cukrų paros norma. Medus iš esmės yra grynas cukrus, jame nėra riebalų ir tik pėdsakai baltymų bei skaidulinių medžiagų. Jame yra nedideli kai kurių maistinių medžiagų kiekiai, tačiau dauguma žmonių paprastai nesuvartoja tiek medaus, kad jis būtų svarbus vitaminų ir mineralų šaltinis. Vis dėlto, verta paminėti, kad meduje gausu sveikatą stiprinančių augalinių junginių, vadinamų polifenoliais.

Pagrindinė rekomendacija dėl pridėtinio cukraus suaugusiesiems ir nėščioms moterims yra mažiau nei 10 % paros energijos. Laikantis 2000 kalorijų dietos, tai atitinka iki 200 kcal iš pridėtinio cukraus. Kadangi 1 valgomasis šaukštas medaus suteikia maždaug 64 kcal, matematiškai tai atitinka maždaug 3 valgomuosius šaukštus per dieną, nekreipiant dėmesio į kitus cukraus šaltinius.

Pasaulio sveikatos organizacija leidžia nustatyti dar griežtesnį tikslą - iki 5 % dienos energijos iš laisvojo cukraus. Šis didesnis apribojimas ypač aktualus tiems, kurie turi antsvorio ir linkę vartoti daug saldumynų. Praktikoje dalis šios ribos jau suvartojama su gėrimais, padažais ir kepiniais, todėl faktinė saugi medaus riba paprastai yra mažesnė. Svarbu atsižvelgti ne tik į cukraus „kokybę“, bet ir į jo „kiekį“. Net ir esant vidutiniam glikemijos indeksui, per didelis cukraus kiekis nepageidaujamai padidins gliukozės kiekį ir kalorijų perteklių.

Glikeminis atsakas

Glikeminis atsakas į medų labai skiriasi priklausomai nuo jo botaninės kilmės ir fruktozės bei gliukozės santykio. Vidutiniškai jis yra vidutinis, tačiau galimos ir mažesnės, ir didesnės vertės. Svorio kontrolei ir angliavandenių apykaitos sutrikimų prevencijai svarbiausia išlieka bendras pridėtinio cukraus kiekio apribojimas, o ne „idealaus“ medaus tipo paieška.

Medaus nauda sveikatai nėštumo metu

Meduje gausu maistinių medžiagų ir antioksidantų, jis turi antibakterinių savybių. Vis dėlto verta paminėti, kad meduje gausu sveikatą stiprinančių augalinių junginių, vadinamų polifenoliais. Minimaliai apdorotame meduje yra daug svarbių biologiškai aktyvių augalų junginių ir antioksidantų, pavyzdžiui, flavonoidų ir fenolinių rūgščių. Tamsesnės veislės paprastai turi daugiau antioksidantų nei šviesesnės. Antioksidantai padeda neutralizuoti reaktyviąsias deguonies rūšis (ROS), kurios gali kauptis ląstelėse ir jas pažeisti. Todėl daugelis medaus sveikatai naudingų savybių siejamos su jame esančiais antioksidantais.

• Imuninės sistemos stiprinimas: Antioksidacinės, antibakterinės ir antivirusinės medaus savybės gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Medus gerina imuninės sistemos darbą, apsaugodamas nuo daugelių ligų.
• Virškinimo trakto sutrikimų palengvinimas: Medus gali padėti palengvinti virškinimo trakto ligas, tokias kaip viduriavimas, susijęs su gastroenteritu.
• Kosulio malšinimas: Medus yra natūrali priemonė, galinti padėti sumažinti kosulį. Moksliniai tyrimai parodė, kad net viena medaus dozė gali ženkliai sumažinti gleivių išsiskyrimą bei kosulį. Vyresniems nei 1 metų vaikams medus gali būti natūrali ir saugi kosulį slopinanti priemonė. Kai kurie tyrimai rodo, kad jis netgi veiksmingesnis už tam tikrus vaistus nuo kosulio.
• Nudegimų ir žaizdų gijimas: Nors tai yra išorinis naudojimas, medaus natūralios antibakterinės ir priešuždegiminės savybės padeda gydyti žaizdas. Medus gali būti tepamas tiesiai ant problematinės vietos, aprišant.

Medaus vartojimas sergant nėščiųjų diabetu

Žmonėms, sergantiems gestaciniu diabetu arba kuriems yra sutrikusio gliukozės toleravimo rizika, bet kokie cukraus šaltiniai, įskaitant medų, turėtų būti ypač griežtai ribojami, remiantis individualiu mitybos planu. Sergant gestaciniu diabetu, mitybos strategija yra skirta glikemijos kontrolei ir greitai absorbuojamų cukrų dalies mažinimui.

Medaus glikeminis indeksas yra kintamas ir priklauso nuo botaninės sudėties, tačiau praktiniais tikslais svarbesnis yra bendras angliavandenių „indėlis“ porcijoje ir angliavandenių pasiskirstymas tarp valgymų, atsižvelgiant į gliukozės kiekio stebėjimą. Prireikus simbolinė medaus porcija leidžiama tiems, kurie nuolat palaiko tikslinį gliukozės kiekį kraujyje, tačiau šį sprendimą reikėtų priimti pasitarus su specialistu ir atsižvelgiant į bendrą mitybą. Net ir nesant gestacinio diabeto, naudinga riboti saldiklių vartojimą ir teikti pirmenybę visaverčiam maistui be pridėtinio cukraus. Tai sumažina per didelio svorio augimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.

Medaus kokybė, apdorojimas ir kaitinimas

Medų galima rasti įvairių formų - pasterizuotą, nepasterizuotą ir žalią. Pasterizacijos procesas apima medaus kaitinimą, siekiant pašalinti mikroorganizmus, prailginti galiojimo laiką, pagerinti konsistenciją ir sulėtinti kristalizaciją. Nėra jokio konkretaus draudimo nėščioms moterims vartoti „nepasterizuotą“ medų. Saugumo raktas yra ne perdirbimo būdas, o kilmės kontrolė ir pašalinių priemaišų nebuvimas. Natūralus medus yra atsparus bakterijų poveikiui.

Kaitinimas ir naudingųjų savybių praradimas

Natūralus medus turi būti minimaliai apdirbtas ir nekaitintas, iš jo niekas neišimta ir nepridėta. Tam, kad išlaikytų savo savybes, medus negali būti kaitinamas virš 40°C, t.y. temperatūros, kuri natūraliai yra avilyje. Didžioji dalis medaus, parduodamo parduotuvėse, nebėra natūralus, nes masinei gamybai teikiamas medus dažniausiai yra kaitinamas. Tai daroma tam, kad būtų lengviau išsukti medų iš korių, padidinti išgaunamą kiekį, lengviau filtruoti ir pilstyti.

Kaitinamas ar verdamas medus tampa vienmačiu, koncentruotu cukrumi, jis netenka savo kvapo bei skoninių savybių. Mokslas pripažįsta, kad labiausiai akivaizdžiu pokyčiu kaitinant medų, yra enzimų ir probiotikų žūtis. Tyrimas, atliktas 2010 metais, parodė, kad kaitinamame meduje susidaro kenksmingos cheminės medžiagos hidroksimetilas ir firfuraldehidas. Ajurveda teigia, kad virš 40°C kaitinamas medus tampa kartus ir ilgalaikis jo vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Atsargumo priemonės ir mitų paneigimas

Alergija medui

Kai kurie žmonės yra jautrūs arba alergiški konkretiems medaus komponentams, ypač bičių žiedadulkėms. Jei esate alergiška medui, venkite jo vartoti nėštumo metu. Svarbu pažymėti, kad alergija bičių įgėlimams nėra lygi medaus vartojimo pavojui, nes meduje nėra nuoduose esančių alergeninių baltymų. Apiterapija ir bičių produktų vartojimas neištirtomis dozėmis nėštumo metu nerekomenduojami dėl saugumo duomenų trūkumo ir sisteminių reakcijų rizikos.

Medaus kokybė

Pirkite medų iš patikimų gamintojų, atkreipdami dėmesį į ženklinimą ir laikymo sąlygas. Nors medus pasižymi ilgu galiojimu, visada verta įvertinti jo išvaizdą ir kvapą. Jeigu atsiranda pelėsio, matyti dėmių, ar užuodžiamas nemalonus kvapas, tokio medaus geriau nevartoti.

Mitas apie alergiją kūdikiams

Dažnai pasitaiko nuomonė, kad medaus ar pieno vartojimas nėštumo metu gali padaryti kūdikį alergišką. Tačiau šiuolaikinė medicina teigia, kad tai yra mitas. Priešingai, nėštumo metu rekomenduojama valgyti kuo įvairesnius produktus (žinoma, išskyrus tuos, kuriems pati moteris yra alergiška). Vaisius per motinos organizmą įgyja imunitetą „alergizuojantiems“ produktams. Taigi, norint, kad vaikas nebūtų alergiškas medui, reikia medaus paskanauti nėštumo metu - saikingai.

Alergiją įtakoja keletas faktorių, pirmiausia - genetinė predispozicija, pavyzdžiui, jei šeimoje yra alergiškų žmonių. Jeigu šeimoje yra alergiškų žmonių, tuomet siūlyčiau atsargiau elgtis nėštumo metu ir pasitarti su gydytoju. Alergologai taip pat nerekomenduoja gerti polivitaminų nėštumo metu, nes, pasak kai kurių tyrimų, tai gali sukelti alergiją.

Bendrosios mitybos ir sveikatos rekomendacijos nėštumo metu

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į medaus vartojimą, bet ir į bendrą mitybą bei atsargumo priemones nėštumo metu. Optimalūs kasdieniai medaus vartojimo scenarijai: arbatinis šaukštelis šiltame gėrime, plona srovelė ant košės ar varškės sūrio, retai naudojamas naminių salotų padaže vietoj cukraus. Nėra nustatyta griežtų ribų dėl medaus kiekio nėščiosioms, tačiau svarbu išlaikyti subalansuotą mitybą ir vartoti įvairius maisto produktus.

Vaistažolės ir medikamentai

Vaistų vartojimas nėštumo metu reikalauja ypatingos specialistų priežiūros. Pavojingiausias laikas yra nėštumo pradžia - iki 12-os savaitės. Net ir iš pažiūros nekalti augalinės kilmės preparatai arba nuskausminamieji gali turėti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kenksmingi gali būti maisto papildai, kuriuose yra daug vitamino A, nes jo perteklius gali sąlygoti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Naudingieji nėščiosioms yra vitaminai C ir D, folio rūgšties, kalcio bei geležies preparatai, tačiau savo nuožiūra pradėti juos vartoti nėštumo metu nepatartina.

Peršalus, galima gydytis natūraliomis priemonėmis. Slogai palengvinti tinka nosies plovimas druskos tirpalu ir inhaliacijos, o gerklės skausmui - skalavimas druskos vandeniu arba medetkų nuoviru. Vaistininkė pataria rinktis vaistažoles, tokias kaip gyslotis, medetkos. Tačiau yra ir tų, kurių reiktų vengti: gydomosios arbatos, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų (šalavijų, čiobrelių, mėtų, ramunėlių, petražolių, imbiero) bei jų skleidžiami aitrūs kvapai gali dirginti gimdos gleivinę. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai. Saugesnės yra ramunėlių, erškėčių, juodųjų serbentų, šaltalankių uogų ar imbiero arbatos, tačiau ir jas reikėtų vartoti saikingai, ne per stiprios koncentracijos.

Vartotini ir vengtini vaisiai bei daržovės

Nėštumo metu nereikėtų valgyti visko, kas papuola. Kai kurie vaisiai ir daržovės besilaukiančioms moterims gali pakenkti:

• Neprinokusios papajos: Jose esantis lateksas gali stimuliuoti gimdos susitraukimus, sukeldamas priešlaikinį ar ankstyvą gimdymą.
• Ananasai: Per didelis ananasų kiekis gali sukelti diskomfortą ir kraujavimą. Manoma, kad fermentas bromelainas skaido baltymus ir minkština gimdos kaklelį.
• Vynuogės: Vynuogių odoje esantis resveratrolis gali sukelti nėščiosioms toksinę reakciją, ypač esant silpnai virškinimo sistemai.
• Kartusis melionas: Nors tai puikus geležies, magnio, kalio ir cinko šaltinis, dėl jo gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje ir prasidėti traukuliai.
• Persikai: Tai „karšti vaisiai“, kurie organizme generuoja šilumą ir energiją, todėl šiltuoju metų laiku reikėtų vengti persikų ar persikų sulčių, kad kūnas neperkaistų.
• Liucerna, dobilų ir mung pupelių daigai: Labai dažnai šie daigai yra užkrėsti kenksmingomis E. coli bakterijomis ar salmonelėmis, kurios gali pakenkti nėštumui, sukelti šlapimo takų infekcijas, apsinuodijimą maistu ir gimdos susitraukimus.
• Neapdoroti ridikėliai: Valgydamos neapdorotus ridikėlius, nėščiosios gali užsikrėsti sunkiomis infekcijomis, įskaitant salmoneliozę, šigeliozę ir toksoplazmozę.

tags: #medaus #vartojimas #nestumo #metu

• daugiau apie Neringos Nekrašiūtės kūrybą ir vertybes
• Strateginis vadovas futbolo statymams
• Sveikinimai gimtadieniui: nuo nuoširdumo iki humoro
• Vaiko saugumas automobilyje
• Sužinokite viską apie Avino ženklo vaikų auklėjimą