Motinystės atostogos ir darbo stažas: teisės, išmokos ir istorinė perspektyva Lietuvoje

Šiandien panagrinėsime, ar motinystės atostogų laikas skaičiuojamas į darbo stažą, gilinamės į teisinius aspektus, susijusius su motinystės atostogomis, darbo stažu bei išmokomis Lietuvoje. Mūsų tikslas - pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų besilaukiančioms ir vaikus auginančioms motinoms suprasti savo teises ir galimybes.

Kas yra darbo stažas ir kodėl jis svarbus?

Darbo stažas - tai laikotarpis, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba vykdo kitą veiklą, kuri pagal įstatymus įskaitoma į bendrą darbo stažą. Tai apima laiką, kai asmuo moka socialinio draudimo įmokas, gauna ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas, taip pat apmokamas atostogas ir kitus įstatymuose numatytus laikotarpius. Darbo stažas yra esminis faktorius, nustatant asmens teisę į pensiją ir jos dydį, taip pat įvairias socialines išmokas, įskaitant motinystės išmokas.

Reikalingas stažas motinystės išmokoms gauti

Nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka yra svarbi socialinės paramos dalis besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje. Norint gauti šią išmoką, būtina turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Tačiau yra svarbių išimčių dėl stažo:

• Jei prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai.
• Jei esate tam tikrų studijų (įskaitant doktorantūrą, rezidentūrą) studentė ar jas baigėte per tam tikrą laikotarpį (iki 26/30 metų), ir neturite teisės į įprastą motinystės išmoką, gali priklausyti vienkartinė išmoka gimus vaikui arba speciali išmoka studijuojančioms mamoms.
• Jei buvote tam tikro statuso pareigūnė, karė ir įsidarbinote per 3 mėnesius po tarnybos pabaigos.
• Jei dalį stažo įgijote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje (reikia pateikti E104/S041 formą arba prašyti „Sodros“ tarpininkauti ją gaunant; paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje).

Jei neturite teisės į išmoką, vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą.

Kaip skaičiuojamas darbo stažas?

Šiuo metu darbo stažas skaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas arba gautas socialinio draudimo išmokas. Vienerių metų darbo stažas įskaitomas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos).

Kas įeina į darbo stažą?

Į darbo stažą įeina:

• Laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas.
• Laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis.
• Apmokamų atostogų laikas.
• Neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų.
• Neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų.
• Laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo.
• Teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.

Motinystės stažo skaičiavimas pagal darbo pobūdį:

• Dirbant su darbo sutartimi: stažas pradedamas kaupti nuo tos dienos, kai pasirašoma darbo sutartis. Per vieną darbo mėnesį sukaupiamas vieno mėnesio socialinis motinystės stažas (nebent naudojotės nemokamomis atostogomis). Būsimo atlyginimo dydis nėra svarbus, svarbu, kad būtų mokamos įmokos.
• Dirbant su individualia veikla: socialinis motinystės draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų dydžio. Metinį stažą galima sukaupti ir per vieną mėnesį, sumokėjus įmokas bent nuo vienos minimalios algos (MMA). Pavyzdžiui, dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m. - 924 Eur). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos, tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Kuo didesnė draudžiamoji suma, nuo kurios mokami mokesčiai, tuo didesnis stažas kaupiamas.
• Dirbant su verslo liudijimu: socialinis motinystės stažas nekaupiamas, nes mokamos VSD įmokos yra mažesnės ir neužtikrina ligos bei motinystės draudimo.

Verta atkreipti dėmesį, kad iki 1995 metų galiojusios nuostatos nenumatė, jog bakalauro studijų laikas būtų įskaitomas į darbo stažą, nors tam tikrais atvejais stažas buvo užskaitomas už kvalifikacijos kėlimo mokymus, doktorantūros ar aspirantūros studijas.

Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA)

Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas taip: 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos.

Į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogų laikotarpis po gimdymo neprasitęs. Jeigu moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, jos trunka 14 kalendorinių dienų po gimdymo.

Išimtys ir pratęsimai:

• Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, arba gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 dienų.
• Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Išmoka pratęsiama papildomai 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau.
• Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

Pavyzdys: Jei numatoma gimdymo data yra 2026 m. kovo 28 d., į NGA anksčiausiai galite išeiti 2026 m. sausio 17 d. (30 nėštumo savaitė). Nepriklausomai nuo to, kurią būtent dieną pagimdysite, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų, t. y. 2026 m. gegužės 23 d.

Motinystės išmoka

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Nuo 2025 m. motinystės išmoka sudarys 100 % kompensuojamojo uždarbio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veiklos pajamas, autorinius atlyginimus ir kt.). Jei nėštumo ir gimdymo metu gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms) ir tam tikrų savarankiškai dirbančių asmenų pajamoms.

Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) ir gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. (arba 78 proc. pagal naujausius duomenis) kompensuojamojo uždarbio.

Motinystės išmokos pokyčiai

Kaip gauti motinystės išmoką?

Procesas, norint gauti motinystės išmoką, yra gana paprastas:

1. Aptarkite su gydytoju, kada išeisite atostogų (ne anksčiau nei 30 nėštumo savaitę). Gydytojas išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį „Sodrai“.
2. Informuokite darbdavį (jei dirbate). Nors pranešimas apie pažymėjimą darbdaviui turėtų būti gautas automatiškai, patartina informuoti jį ir patiems.
3. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos per „Sodros“ gyventojų portalą. Galite pateikti atskirą prašymą dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo.
4. „Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo. Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.

Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.

Kasmetinių atostogų planavimas prieš ir po NGA/VPA

Kasmetinės atostogos - tai ne tik poilsio laikas, bet ir apmokama galimybė trumpam atsitraukti nuo darbo. Yra svarbu tinkamai jas planuoti atsižvelgiant į nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA) bei vaiko priežiūros atostogas (VPA).

• Panaudojus atostogas prieš NGA, atostoginiai bus apskaičiuojami pagal paskutinių 3 mėn. darbo užmokestį. Jei turite kintamą atlyginimą, planuojate po VPA mažesnį darbo krūvį ar norite gauti kuo didesnę atostoginių sumą - geriau naudotis kasmetinėmis atostogomis prieš išeinant į NGA.
• Panaudojus atostogas po VPA, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų (VPA), trijų paskutinių mėnesių vidutinis darbo užmokestis nebus vertinamas, nes tuo metu darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, priklauso teisė dirbti sumažintu darbo laiku. Jei prioritetas - ilgesnis buvimas su vaiku po VPA, kasmetinių atostogų planavimas vėlesniam laikui gali būti tinkamesnis pasirinkimas.

Motinystės atostogų skaičiavimo istorinis kontekstas

Violetos istorija: dingę stažo metai

LRT.lt jau anksčiau rašė apie atvejį, kai moteriai į darbo stažą nebuvo įtraukti metai, kai ji augino dukrą. Po šios publikacijos daugybė moterų kreipėsi į LRT.lt teigdamos, kad į jų darbo stažą taip pat nebuvo įtraukti metai, kai jos augino vaikus.

Beveik 40 metų pedagoginį darbą dirbanti Violeta savo darbo staže pasigedo tų metų, kai augino dukrą. Moteris pasakoja situaciją dėl to bandžiusi aiškintis jau prieš porą metų, bet nieko nepešusi - „Sodros“ specialistų atsakymai ne tik buvo neaiškūs, bet apskritai skyrėsi. Violeta teigia, kad jos darbo stažas pagal „Sodrą“ yra 37 metai ir keturi mėnesiai, nors pagal jos skaičiavimą turėtų būti apie 39 metus, nes dirbo nuo 1982-ųjų nepertraukiamai. Dabar tie dveji ar pusantrų metų yra labai svarbu, nes turint 40 metų stažą jau galima išeiti į pensiją.

„Sodroje“ moteris susidūrė su neaiškiais atsakymais ir informacijos trūkumu: viena darbuotoja esą aiškinusi, kad trūksta dokumentų, o kita teigė, kad archyvuose pradingo dokumentai, keitėsi dokumentai, buvo pereinamasis laikotarpis nepriklausomybės pradžioje, ir esą neprivaloma saugoti dokumentų. Taip ir liko neaišku, kodėl į darbo stažą metai, kai ji augino antrą dukrą, nebuvo įtraukti.

Darbo stažo apskaita iki 1994 metų

Kaip teigia specialistai, iki 1994 metų informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse. Būtent pastaroji sąlyga svarbi ir iki tol vaikų susilaukusioms mamoms - kadangi darbo stažas buvo apskaičiuojamas nuo priėmimo iki atleidimo dienos, jis nustatomas remiantis įrašais darbo knygelėje, nepaisant to, ar per tą laiką moteris buvo motinystės, vaiko priežiūros atostogose. Kitaip tariant, moteriai išėjus į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas, jos statusas nepasikeisdavo - ji ir toliau dirbdavo toje pačioje darbovietėje, o tai turėtų būti užfiksuota darbo knygelėje.

Į tai dėmesį atkreipia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo 1994 metų buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi visi duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje.

Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų pateikti „Sodrai“ dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžius. Šių dokumentų originalus ar patvirtintas kopijas „Sodrai“ turi pateikti pats gyventojas. Deja, neretai nutinka taip, kad sovietmečio ar pirmųjų nepriklausomybės metų laikotarpių dokumentai nėra išsaugoti, neperduoti archyvams, yra neišsamūs ar perduoti tik iš dalies. Tačiau ši problema gali iškilti ne tik vaikus auginusioms moterims, bet visiems vyresnio amžiaus žmonėms, stažo įgijusiems iki 1994 metų gruodžio 31 dienos.

Nuo 1995 metų visas darbo stažas, kaupiamas senatvės pensijai gauti, yra susietas su mokamomis įmokomis. Todėl veiklos, kuriomis užsiimant nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į darbo stažą nėra įskaitomos.

„Sodra“ primena, kad žmogui nesutinkant su darbo stažo duomenimis, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, jis gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Socialinės garantijos ir moterų padėtis sovietmečiu

Mamos ir močiutės iš tokių problemų dabar turbūt tik pasijuoktų - jos apie atostogas ar finansinę paramą iš valstybės galėjo tik pasvajoti. Vienas didžiausių galvos skausmų sovietinės okupacijos metais mamoms buvo socialinės garantijos. Kai Lietuva buvo okupuota antrą kartą, po karo, 1945 metais, pradėjo veikti Sovietinės Rusijos Šeimos kodeksas.

Lyčių lygybės centro direktorės, tyrinėjančios šeimos santykius ir padėtį sovietmečiu, Dalios Leinartės teigimu, šis kodeksas buvo giliai stalinistinis ir galiojo maždaug 10 metų. Lietuvos šeimoms nebuvo įprasta tai, ką pradėjo daryti sovietinė valdžia - iš esmės ji oficialiai reiškė pagalbą šeimai ir vaikams. Tai reiškė, kad valstybė turėjo padėti suderinti dirbančios mamos vaidmenį su jos, kaip darbuotojos, vaidmeniu, nes buvo tikimasi, kad visos sovietinės Lietuvos moterys išeis į darbą. Ir iš tikrųjų taip įvyko. Tai ypač paskatino 1945 metais įkurtas skyrius prie Centro komiteto, kuris privalėjo vykdyti propagandinį darbą - skatinti moteris eiti iš šeimos ir aktyviai dalyvauti visuomeniniam darbe, dirbti pilną darbo dieną.

Lopšelių-darželių sistema ir vaikų priežiūros iššūkiai

Moters grįžimą į darbą turėjo užtikrinti sukurtas lopšelių-darželių tinklas, tačiau jis neatliko šios funkcijos, nes įstaigų buvo per mažai, o laukiančiųjų eilės milžiniškos. Maždaug 1947 metais Lietuvoje veikė apie 119 darželių, bet tais pačiais metais antram pagal dydį mieste - Kaune - veikė tik 6 darželiai su 216 lovų, vadinasi, tik tiek vaikų galėjo būti priimta, o eilėje laukė gerokai virš 2000 žmonių.

Kad sistema neveikė taip, kaip turėjo, liudija ir tuomet savo vaikus auginusių mamų pasakojimai. Nors darželių situacija buvo itin prasta iš karto po karo, tačiau ir vėlesniais metais į darbą išsiruošusios mamos susidūrė su vaikų priežiūros problema. Nors į lopšelius vaikai jau buvo priimami nuo pusės metų, susiklosčiusi situacija buvo palanki toli gražu ne visoms mamoms, todėl dažnai vaiką pagimdžiusi moteris galėjo tikėtis tik savo artimųjų pagalbos.

„Kartais yra sakoma, kad sovietmečiu valdžia pilnai aprūpino visas dirbančias motinas, norinčias registruoti savo vaikus į darželius - to nebuvo. Tai atsitiko jau paskutiniame dešimtmetyje, prieš pat griūvant Tarybų Sąjungai. Iš tikrųjų, jei laukiančios mamos (XX a. 9-ajame deš. - DELFI) registruodavo save eilėje, kad gimus vaikui jis galėtų patekti į ikimokyklinę įstaigą, tai taip ir būdavo. Užtekdavo laukti eilėje keletą mėnesių ir pagal gyvenamąją vietą vaikai patekdavo į darželius, tačiau visą Sovietinės Lietuvos gyvavimo laiką tikrai to nebuvo“, - teigia D. Leinartė.

Vilnietė Birutė pasakoja, kad nors ir nešėsi vos gimusį vaiką į darbą, o vėliau jį prižiūrėjo motina, į darželį vis tiek bandė patekti. Susiklosčiusi situacija, kuri jai padėjo, įrodo, jog iš tiesų darželių-lopšelių sistema buvo korumpuota, o vietas juose gaudavo tik išrinktieji, turintys pažinčių ar tie, kurie žinojo, kaip ir kam nešti kyšius. Kaunietė Vilija, kurios vaikai gimė 1982 ir 1983 metais, patvirtina, kad į darželius patekimas buvo komplikuotas ir vėlesniais metais. Vilijos teigimu, auginant vaikus didelės pagalbos iš artimųjų tikėtis negalėjo, nes tiek vyras, tiek jos tėvai dar buvo dirbantys, o apie jokias tėvystės atostogas nebuvo nė kalbos.

Kadangi į darželius patekti buvo itin sunku, neliko kitos išeities, kaip tik ieškoti ne visada įteisintų būdų vaikams prižiūrėti. Dėl šios priežasties iš karto po karo kūrėsi neformalūs ir iš esmės nelegalūs vaikų priežiūros mechanizmai, kadangi ir tėvų pagalbos galėjo sulaukti ne visos vaiką auginančios motinos - didžioji dalis tėvų vis dar dirbo.

„Veikė neformalūs vaikų priežiūros mechanizmai. Kadangi pati mama privalėjo dirbti pilną darbo dieną, tai buvo galima tikėtis tik savo giminių pagalbos. Po karo keletą metų sovietinė valdžia oficialiai leido samdyti pagalbinį personalą savo namuose, vadinamas tarnaites. Tai dažniausiai būdavo merginos, kurios atvykdavo į bet kokį didesnį miestą. Kadangi vyko urbanizacijos procesas, dėl melioracijos sodybos buvo naikinamos ir jaunos merginos iš kaimų atvykdavo į miestus ir miestelius, bet tam, kad jos liktų tuose miestuose, jos turėjo būti kažkur registruotos. Tai būdavo abipusė pagalba. Jos registruodavosi dirbti šeimose“, - pasakoja Lyčių lygybės centro direktorė. Visgi vėliau tarnaičių paslaugos šeimose buvo uždraustos.

„Tai vėliau buvo uždrausta ir motinos galėjo tikėtis tik savo pačių mamų ar vyrų motinų pagalbos. Tačiau tai keitė pačią šeimos sudėtį, nes jeigu tu tikiesi, kad tavo mama arba uošvienė prižiūrės vaiką, vadinasi, ji turi gyventi pas tave, o gyvenamojo ploto klausimas visada buvo aštrus. Šeima tapo kaip 19 a. tradicinė šeima, ji tapo išplėstinė, sudėtinė, nes joje labai dažnai gyveno pašaliniai žmonės, ne tik tie branduoliniai šeimos nariai. Iš tikrųjų labai bloga padėtis buvo kaimo vietovėse. Nes motinos kolūkietės turėjo dirbti dar žymiai ilgesnes valandas kolūkio laukuose ir plius prižiūrėti savo namų ūkį. Kolūkiuose darželių steigimo klausimas buvo sprendžiamas daug prasčiau“, - pasakoja D. Leinartė.

Finansinė parama motinoms sovietmečiu

Iš karto po karo lietuvėms motinoms buvo suteiktos gimdymo atostogos, tačiau šiandien jos atrodytų neįtikėtinos ar net juokingos, kadangi vaiko auginimo atostogos skiriamos nebuvo. Iš pradžių moterims buvo skiriamos 77 kalendorinės dienos, kurios apimdavo ir ikigimdyvinį, ir pogimdyvinį laikotarpį. Vėliau šis skaičius buvo padidintas iki 117 dienų. Moterys ne tik gaudavo nesuvokiamai trumpas motinystės atostogas, bet ir negalėjo tikėtis praktiškai jokios finansinės paramos iš valstybės.

Situacija kiek pasikeitė devintajame dešimtmetyje. Nuo 1982 metų pradėtos taikyti kiek reikšmingesnės paramos šeimai, auginančiai vaikus, priemonės. Nuo šių metų motinos vaikus auginti namuose galėjo iki pusantrų metų, nenutrūkstant darbo stažui. Šiek tiek pasitaisė ir finansinė situacija: motinoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, atostogos buvo dalinai apmokamos - išmokų dydis buvo lygus 50 proc. tuometinio minimalaus darbo užmokesčio. Taip pat buvo pradėtos mokėti vienkartinės išmokos vaikui gimus.

Jau 1987 metais buvo priimtas nutarimas, kuris suteikė teisę moteriai, turinčiai vaikų iki 8-erių metų, dirbti ne pilną darbo dieną, tačiau dėl įvairių administracinių bei materialinių priežasčių šia galimybe naudojosi tik maža dalis moterų.

Vis dėlto Audronė pripažįsta - net šiek tiek susitvarkius socialiniam mechanizmui, iš gaunamų išmokų tikrai nebuvo įmanoma išsilaikyti, todėl moterys skubėjo į darbą. „Jeigu žiūrint ta materialia prasme, aš kai paklausau dabar, kokios išmokos yra, tai tada tikrai tokių nebuvo. Tu norėjai grįžti į darbą, kad galėtum išsilaikyti. Mano mama a.a., kai gimėme apie 1960 metus, iš viso po kelių mėnesių ėjo į darbą. Mes galėjome sėdėti iki trejų metų, bet tik pirmais metais gavome normalias išmokas“, - teigia Audronė.

Kadangi ne visoms moterims pavykdavo rasti, kas galėtų prižiūrėti vaikus, be to, tikrai ne visos turėdavo lėšų samdyti aukles, dažnai šiek tiek paaugę, mokyklą pradėję lankyti vaikai, būdavo paliekami vieni namuose. Šiandien vienas vaikas namuose sukelia tikrą ažiotažą, o ir įstatymiškai ribojama, nuo kelių metų mažylis gali likti vienas. Tačiau tuomet - tai buvo dažna praktika. Vaikas pats turėdavo susiruošti į mokyklą, pavalgyti, paruošti pamokas. Negana to, vaikas su raktu ant kaklo turėjo pasirūpinti ne tik savimi, tačiau likdavo atsakingas ir už jaunesniuosius brolius bei seses. Ne retai pradinukai, grįžę iš mokyklos, turėjo pamaitinti ir užmigdyti namuose užrakintą ir paliktą 6-metę.

Dabartinės nuostatos ir istorinės pamokos

Nuo 1996 m. sausio 1 d. asmenys, buvę vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, yra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, todėl šis laikotarpis yra įskaitomas į darbo stažą. Tai yra reikšmingas pokytis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, kai vaiko priežiūros atostogos nuo vienerių iki trejų metų nebuvo įskaitomos į stažą. Šiandien motinystės ir vaiko priežiūros atostogos yra kur kas labiau reglamentuotos ir finansiškai palaikomos, suteikiant tėvams daugiau galimybių derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Vis dėlto, praeities patirtys rodo, kaip svarbu yra tinkamai kaupti ir saugoti dokumentus, liudijančius darbo stažą, ypač jei jis buvo įgytas iki personalizuotos apskaitos „Sodroje“ atsiradimo.

tags: #mar #motinystes #atostogos #skaiciuojasi #prie #darbo

• Kėdainių darželių įkūrimas
• Chanel ikoniškasis stilius
• kaip saugiai naudoti didramunės aliejų vaikams
• Įdarytų kiaušinių receptai
• Normalios ir nerimą keliančios išskyros nėštumo metu