Mantas Drungys: Gimimo metai ir gyvenimo kelias
Kiekvienas žmogus gyvenime gali užsiimti tuo, ką labiausiai mėgsta, tik reikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Kūrybiniu slapyvardžiu Laura Mirėja prisistatanti, o iš tikrųjų - „Minijos“ sodininkų bendrijoje gyvenanti Laura Ruškytė įsitikinusi: kiekvienas žmogus gali pasiieškoti vidinės drąsos, pasitikėti savimi, išbandyti skirtingus dalykus ir apsistoti ties tais, kurie daugiausiai teikia džiaugsmo.
Mantas jaunystėje stengiasi uždirbti pinigų, griebdamasis atsitiktinių darbų arba netgi veikdami neteisėtai. Pajamų įsigudrina gauti netgi iš kalėjimų.
Mantas pasaulėžiūrą formuoja savo dvasines vertybes perskaičiuodami daug kartų, užsiima savianalize, užsidarydami nuo pasaulio ilgesniam laikui. Tada intensyviai bando savo psichinius sugebėjimus.
Pavyksta susirasti kelią po ilgų apmąstymų ir daugybės klaidų. Mantai gali daug keliauti, netgi į Tibetą, ieškodami dvasios tobulumo.
Kalbos, įtikinėjimas ir filosofavimas - pagrindiniai penketuko ginklai, o pasaulio vadavimas nuo neišmanymo ir prietarų - jo tikslas. Šis žmogus mėgsta klajoti po pasaulį, ieškodamas naujų patirčių.
Jo žinių ir informacijos troškimas yra beribis. Keliones vertina kaip turtą, kurio niekada nebus per daug. Iš prigimties yra puikus psichologas ir mokslininkas, pasižymintis dideliu įžvalgumu.
Neigiama jo savybė yra ta, kad rinkdamas naudingą informaciją, yra linkęs slysti gyvenimo paviršiumi, visai nesirūpindamas, kaip ją gauna.
Gyvenimo kelias ir pasirinkimai
Prieš kelerius metus įsigijęs apleistą pastatą pačiame miesto centre, Aurimas Juška išsikėlė sau tikslą jį restauruoti. Kretingiškių akį savo grožiu ir savita architektūra traukia baigiamas restauruoti vienas seniausių XIX a. pabaigos civilinių pastatų ant Rotušės a.-Vytauto g. kampo.
„Jis buvo, ko gero, labiausiai apleistas statinys miesto centre, bet dabar jau lyg ir užmiršau apie tai. Neslėpsiu, tokio rezultato, kokį matau dabar, nesitikėjau nė pats“, - besibaigiančia restauracija džiaugėsi 36-erių A. Juška, vadovaujantis nekilnojamojo turto nuoma užsiimančiai bendrovei „AJPRO“.
Jis neslėpė, kad prieš kelerius metus statinį įsigijo iš 5 jo šeimininkų. Pastatas, per privatizaciją išdalintas dalimis, kurios nesyk perparduotos, buvo avarinės būklės. Namas atsidūrė ant griuvimo ribos - ankstesniems šeimininkams nerūpėjo jį sutvarkyti.
Kai nusipirko, viduje nieko autentiško nebuvo likę, nes pastato paskirtis nesyk keitėsi. Aurimas dar prisimena jame veikus kulinariją ir ledų barą, kai jis vaikystėje atbėgdavo pas savo močiutę Mariją Danišauskienę, tuomet dirbusią konditerijos ceche.
„Sudėtingas, lėtas, meistrams - labai atsakingas, o man - gana brangus darbas padarytas, - kalbėjo raudonojo mūrinuko savininkas. Jis nenorėjo atskleisti konkrečios sumos, kiek kainavo restauracija, tačiau sakė, kad nugriauti ir naujai pastatyti būtų buvę gerokai pigiau.
Pasak verslininko, ilgiausiai užtruko sutvarkyti dokumentus, atlikti tyrimus, nustatant pastato vertingąsias savybes. Gerų žodžių jis negailėjo Kretingos muziejaus istorikui Juliui Kanarskui, atlikusiam istorinius tyrimus ir pagal senas fotografijas padėjusiam identifikuoti namo išorę, taip pat - paveldosaugininkui Algirdui Mulvinskui, kuris talkino tvarkant dokumentus.
Restauracijos darbai buvo patikėti patirtį turintiems meistrams, - šie juos atliko per pusantrų metų. Imantis darbų, iš senojo pastato bebuvo likę tik autentiški pamatai ir dalis mūrinės sienos, kurią griauti reikėję itin atsargiai.
Dalyvavimas tarptautinėse programose ir savanorystė
Kretingos dienos veiklos centre jau kurį laiką talkina 2 savanoriai iš užsienio - 21-erių Elene Barbakadze iš Gruzijos ir 19-metis Emre Gundogdu iš Turkijos. Pasak šio centro vadovės Birutės Viskontienės, projekte dalyvauja įvairios socialinės įstaigos, centrai, bibliotekos, kurios nori dalintis savo patirtimi ir tuo pačiu įgyti kažką naujo.
Jų įstaiga tarptautinėje vienerių metų trukmės programoje dalyvauja jau antrus metus, savanorius pasirenka patys. „Ši programa - labai gera praktika jauniems žmonėms: jie įgyja gyvenimiškos patirties, kuri jiems praverčia renkantis profesiją, apsispręsti studijuojant, ar teisingu keliu eina. 12 mėnesių yra pakankamai ilgas kelias, ir darbas su neįgaliais žmonėmis palieka pokyčių visam jų gyvenimui.
Visa mūsų bendruomenė - neįgalieji ir darbuotojai - taip pat sykiu mokomės išeiti iš komforto zonos, komunikuoti su svetimšaliais kaip kas moka. Atvykę iš skirtingų šalių, skirtingų kultūrų ir tikėjimų, jie ir į mūsų aplinką įneša daug pozityvo“, - kalbėjo B. Viskontienė.
Ji taip pat prisiminė praėjusių metų savanorius iš Ukrainos ir Armėnijos, su kuriais užsimezgė grįžtamasis ryšys - ligi šiol bendrauja, o ukrainietei Kristinai bendrystė su neįgaliais žmonėmis padėjo susidėlioti gyvenimo prioritetus, pakeisti specialybę.
Skaitmeninio raštingumo svarba vyresniems žmonėms
Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Neseniai ir pats įkėliau nuotraukų, kuriose - mano rasti 66 baravykai“, - teigia vyras.
Nesvetimas Vytautui ir „Instagram“ socialinis tinklas, tiesa, per jį į virtualią erdvę pašnekovas kelia mažai turinio - dažniau mėgsta žiūrėti kitų nuotykius, istorijas ir patirtis. „Svarbiausia viską daryti protingai, neužsižaisti. Prieš atsidarydamas visada žinau, ko ieškau, ką noriu rasti“, - sako kaunietis, jau spėjęs sudalyvauti iniciatyvos „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose, kurie nuo birželio 1 dienos vyksta šalies bibliotekose.
Į mokymus Vytautas nuėjo norėdamas nuo geriau perprasti šiuolaikines technologijas ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo internete tykančių grėsmių - įvairių sukčių ir kitų kibernetinių nusikaltėlių. Dabar įsijungęs kompiuterį arba telefonu imdamas naršyti internete vyras jaučiasi kur kas tvirčiau.
B. Stanevičienė nurodo, kad projektu siekiama su informacinėmis technologijomis supažindinti vyresnio amžiaus žmones ir lavinti jų skaitmeninį raštingumą. Tikslas - ambicingas, nes, kaip rodo šiemet paskelbtas Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, Lietuvoje gyvena apie pusę milijono asmenų, kurių skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami arba jie išvis nesinaudoja internetu.
Rudens darbai seniūnijose ir bendruomenės projektai
Šakų genėjimas, senų medžių ir sužėlusių krūmynų šalinimas, žvyrkelių greideriavimas - tokie kasmetiniai rudens darbai įsibėgėja rajono seniūnijose. Kai kurių seniūnai turi kuo pasidžiaugti: į pabaigą eina vasarą ir dar anksčiau pradėti projektai.
„Miestelis dabar gyvena projekto „Darbėnų gyvenvietės kompleksinis atnaujinimas“ pabaigtuvių nuotaikomis“, - paklaustas, kuo gyvena seniūnija, pasakojo Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. - Trečiadienį pradėjome liepų alėjos atsodinimo darbus - aplink naujai nutiestą pėsčiųjų taką nuo senojo dvaro pastato parko link bus pasodintos 48 liepaitės. Praėjusią savaitę sumontuoti vaikų žaidimo aikštelės įrenginiai Darbėnų gimnazijos stadione, artimiausiu metu čia bus paklota speciali danga.
Seniūnas pasidžiaugė, kad šiais metais, gavus papildomų „kovidinių“ lėšų, Laukžemėje, Grūšlaukėje ir Vaineikiuose pavyko išasfaltuoti po vieną gatvę. Prieš porą savaičių Naujojoje Įpiltyje įrengtas gatvių apšvietimas - to iki pat šiol dar nebuvo padaryta.
Visoje seniūnijoje vis dar pjaunama žolė - šie paprastai vasarai priskiriami darbai šiemet ilgai užsitęsė. Pamažu pradedami šalinti pakelėse sužėlę ir ant kelių šakomis jau užvirstantys krūmai - pradėta nuo Kiaupškių kaimo. Senojoje Įpiltyje, pasitarus su bendruomenės pirmininku Edvardu Stalmoku, nuspręsta praretinti krūmus, sužėlusius ant Karių kalno ir Marijos kalnelio.
Kūrybinis kelias ir savirealizacija
Laura Ruškytė įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus gyvenime gali užsiimti tuo, ką labiausiai mėgsta, tik reikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Kūrybiniu slapyvardžiu Laura Mirėja prisistatanti, o iš tikrųjų - „Minijos“ sodininkų bendrijoje gyvenanti Laura Ruškytė įsitikinusi: kiekvienas žmogus gali pasiieškoti vidinės drąsos, pasitikėti savimi, išbandyti skirtingus dalykus ir apsistoti ties tais, kurie daugiausiai teikia džiaugsmo.
„Gyvenimas per daug trumpas, todėl bent dalį šioje žemėje mums skirto laiko išnaudokime tam, kad padarytume jį gražesnį. Kas mėgsta šokti - tegul šoka, kas mėgsta keliauti - tegul keliauja, kas kurti - tegul kuria. Aš grįžau prie vaikystėje pamėgtos dailės, susidomėjusi menoterapija, dalyvauju Birštone įsikūrusio Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto renginiuose, o, važinėdama po užsienius, atradau ir visiškai naują sritį - smilkalus, kas tapo ir nedideliu mano verslu“, - sakė prieš 12 metų į Kretingos rajoną iš Mažeikių gyventi atsikrausčiusi pašnekovė.
Kauno technologijos universitete neakivaizdžiai ji yra baigusi tarptautinės prekybos bakalaurą. „Dirbau sekretore, vertėja, vadybininke ir tuo pačiu studijavau gana pragmatišką specialybę, nes mano tėvai neabejojo, kad pirmiausia privalau įgyti pagrindą po kojom, gauti nuolatines pajamas“, - kodėl, svajojusi tapyti paveikslus ir turėdama Mažeikių meno mokyklos baigimo pažymėjimą, nepasuko į Dailės akademiją, pasakojo jauna moteris.
Bet juk ne be reikalo gyvuoja posakis ką išmoksi, ant pečių nenešiosi: pašnekovė atviravo vis tik retsykiais į rankas paimanti teptuką - namų sienas puošia keli tapybos kūriniai. Be to, Laura yra sukūrusi ir pluoštą atvirukų, kuriuose vaizduoja abstractions. Viename atviruke - labirintas. „Labirinte žmonės nepasiklysta, labirinte žmonės atranda save, labirinte nereikia susidurti su minia, labirinte galima susipažinti su savim“, - autorė perskaitė anglų kalba parašytą užrašą ties juo.
Cidonija - neįprastas, bet vertingas vaiskrūmis
Paprastoji cidonija mūsų soduose ir sodybose nėra itin paplitusi, tačiau besidomintieji naujovėmis šį augalą pastebi vis dažniau. Savaime cidonijos yra paplitusios Vidurinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Kaukaze, jų vaisiai, padengti pūkeliu, primena citrinas. Iš vieno suaugusio krūmo priskinama iki 50 kg vaisių.
Savo tėvynėje cidonijų medžiai išauga iki 6-8 m, vėsesnio klimato rajonuose, taip pat ir Lietuvoje - iki 3-4 m aukščio. „Mūsų klimato sąlygomis tinkamesnė yra krūmo forma su trimis-penkiais ar daugiau stiebų - taip augalas mažiau nukenčia nuo šalčio, o jei ir nušąla - lengvai atželia ir yra ilgaamžiškesnis“, - paaiškino I.
Patinka cidonijai šilta, saulėta vieta, purus, derlingas, drėgnokas priemolis ar lengvai rūgšti dirva - svarbu, kad joje neužsistovėtų paviršinis vanduo. Laistyti reikia tik per didžiąsias sausras, nes gerai išsivysčiusios cidonijos šaknys pasiekia 2 m gylį, tad drėgmės gauna iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
Dirvą cidonijai pasodinti reikėtų ruošti kaip ir kitiems vaismediams: duobės kasamos 60-70 cm gylio ir 70-100 cm pločio, pripilama apie 10 kg komposto ar perpuvusio mėšlo, kuris sumaišomas su derlinga žeme, padarant kūgio formos kaupelį - ant jo paskleidžiamos ir apkasamos sodinuko šaknys. Gylio pakanka tokio, kokiame augo medelyne.
„Norint didesnio cidonijos vaisių derliaus, reikėtų sodinti du krūmus, kad žiedai geriau apsidulkintų. Tačiau dera ir pavienis krūmas“, - patarė profesijos mokytoja.
Genėti cidoniją rekomenduojama ankstyvą pavasarį - vasarį-kovą: išpjaunamos tarpusavyje konkuruojančios, į vidų augančios šakos, trumpinami pirmamečiai ūgliai, nuo kurių priklauso kitų metų derlius. Pasenusias, į vainiko vidų augančias šakas, galim išpjauti ir rudenį. Senstantys krūmai genimi intensyviau - tai paskatins naujų ūglių augimą ir vaisinių šakelių formavimąsi.
Cidonijos pradeda derėti 3-4 metais po pasodinimo, produktyvios 40-50 metų ir ilgiau. Pasidauginti cidonijų galima skiepijant, taip pat - horizontaliomis ir vertikaliomis atlankomis, žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais.
„Nesunku išsiauginti cidonijų poskiepių - sėklos surenkamos nuo šalčiui atsparių sukultūrintų krūmų. Galima sėti rudenį arba stratifikuoti žiemą rūsyje ir balandžio pabaigoje pasėti lauke. Geromis sąlygomis poskiepiai užauga per metus. Tačiau iš sėklos cidonijos neužaugintume - augalas prarastų veislės savybes. Todėl geriau būtų skiepyti arba dauginti atlankomis“, - I.
Cidonijos vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje. Savo forma jie primena kriaušę ar obuolį, tankiai padengti pūkeliu, kuris lengvai nusibraukia. Švieži vaisiai nėra gardūs, tačiau apdorojus atsiskleidžia puikus aromatas ir, žinoma, skonis.
Senovės graikai cidonijos vaisius vertino kaip gyvybinės energijos šaltinį ir savo mitologijoje įvardindavo kaip auksinį obuolį. Dėl išskirtinio aromato pintinę su cidonijomis dėdavo jaunavedžių kambaryje. Iš cidonijos vaisių gaminami ne tik desertai - Vidurinėje Azijoje cidonijos dedama į plovą, Graikijoje - gaminant mėsos patiekalus.
Vertinga yra arbata su cidonijos gabaliukais, mat šiuose tvirtuose vaisiuose gausu vitaminų A, C, E, PP, B grupės, mikroelementų, ypač - kalio, vertingų rūgščių. Cidonija ne tik suteikia jėgų, bet ir gerai veikia psichiką, nuotaiką. I. Stanevičiūtės patarimu, labai skanus iš cidonijos vaisių yra pats paprasčiausias desertas, kai, perpjovus cidoniją ir išėmus sėklalizdžius, į viduriuką įdedama medaus arba įberiama truputis cukraus ir iškepama orkaitėje.
Tradiciniai receptai ir kulinarinės tradicijos
„Anksčiau šeimininkės taip gamino iš biednystės, o mes dabar - iš smalsumo“, - iš užmaršties prikėlusi jos šeimoje naudotą senovinį lašinių „rūkymo“ būdą, juokavo asociacijos „Pajūrio bendruomenė“ pirmininkė rūdaitiškė Gražina Katkuvienė.
Kilogramą lašinių, o dar geriau - šoninės, Gražina pirmiausia gerai įtrina dviem galvomis česnako ir trim šaukštais pipirų. Prieskoniais pagardintą „šmotą“ mėsos įdeda į iš anksto pasiruoštą puodą, kurio dugnas išklotas gera sauja svogūnų lukštų. Įmeta 10 džiovintų slyvų, tuomet užberia 200 gramų druskos ir vieną šaukštą cukraus, užpila apie litrą vandens, prideda dar porą saujų svogūnų lukštų ir verda ne mažiau kaip 25-30 minučių - nelygu, ar mėsos nori šalto, ar karšto „rūkymo“. Kurie renkasi pirmąjį variantą, paverda šiek tiek trumpiau, kurie antrąjį - ilgiau.
Pati G. Katkuvienė, atsižvelgusi į šeimos narių pageidavimus, pusę gabalo „rūko“ vienaip, pusę - kitaip. Mėsą išvirus, tame nuovire uždengtą reikia palikti mažiausiai pusdieniui, kad visi komponentai įsigertų. Išėmus padėti ant pjaustymo lentelės, kad nuvarvėtų, nusausėtų. Apdengti kita lentele ir paslėg...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
