Naujagimio priežiūra: žindymas, pasivaikščiojimai ir svarbūs sveikatos aspektai

Kūdikio atėjimas į pasaulį - didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir daugybė naujų iššūkių tėvams. Nuo maitinimo ypatumų iki pasivaikščiojimų lauke ir svarbių medicininių apžiūrų - naujagimio priežiūra reikalauja dėmesio ir žinių. Šiame straipsnyje aptarsime mamyčių klubo rekomenduojamus patarimus ir specialistų įžvalgas, kad palengvintume pirmąsias naujagimio gyvenimo savaites ir mėnesius.

Naujagimio maitinimas ir žindymas

Prasidėjus naujam etapui su naujagimiu, ypač svarbus tampa maitinimas. Labiau pozityviai nusiteikite ir neikite lengviausiu keliu duodant mišinuką. Išbandykite įvairias pozas, prieš maitinimą stimuliuokite krūtį lengvu masažu, nueikite į šiltą dušą, kad atleistų priešspienį ir lengviau vaikui būtų ištraukti. Normalu, kad pirmosiomis dienomis po gimdymo krūtyse yra tik priešpienis, pienukas ateis vėliau, tik tegu vaikas traukia.

Vaikas natūraliai iš prigimties ieško maisto, tai jis ims krūtį, na jei tinginukas, gali pasispardyti, pasitampyti, bet įpras. O bandėte šiek tiek priešpienio išspausti į burnytę? Gal pajustų skonį ir aprimtų? Svarbu nepamiršti, kad viskas gerai, jei netrūksta šlapių sauskelnių. Jei duosite mišinio, tiek mažės mamos pieno. Kai kurioms mamoms buvo rekomenduota nusitraukti pieną ir taip papildomai sugirdyti vietoj mišinio. Tačiau būna, kad vaikas visai atsisako krūtinę imti, jei gauna buteliuką.

Daugelis mamų susiduria su sunkumais pradedant žindymą. Pavyzdžiui, abiem dukroms iki dviejų metų mama maitino MP. Pradžia abu kartus buvo sunku, nes nei viena, nei kita neimdavo krūties. Būdavo ir po valandą ir daugiau siūlydavo, tiesiog kišdavo spenelį į burnytę. Kol būdavo ligoninėje kartu su žindymo specialiste mėgindavo įsiūlyti krūtį visomis įmanomomis pozomis. Kol vieną dieną tik pridėjo prie krūties ir pradėjo valgyti.

Pasivaikščiojimai su naujagimiu lauke

Eiti į lauką būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių. Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų.

Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta ir nėra stipraus vėjo, kepurė naujagimiui nėra būtina. Būnant lauke, atidžiai stebėkite mažylio veido odos spalvą. Jei kūdikiui bus šalta, jo oda pabals arba pamėlynuos. Kai jau pradėsite pasivaikščiojimus lauke, stenkitės apsaugoti vaikelį nuo žvarbaus vėjo ir sniego.

Naujagimiams negalima naudoti apsauginių kremų nuo saulės (įprastai jie skirti kūdikiams nuo 6 mėn. ir vyresniems), tad užtraukite vežimo stogelį, o vaikutį guldykite kuo giliau po juo, kad jo visas kūnas būtų pavėsyje. Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus.

Kaip padėti naujai mamai ir stiprinti ryšį su kūdikiu

Visi žinome posakį - „gerais noras pragaras grįstas“. Ypač, kai kalbama apie situacijas, su kuriomis susiduria kūdikių susilaukusios mamos. Jūsų draugė neseniai pagimdė ir jūs žūtbūt norite jai kažkuo padėti - pagelbėti buityje, o gal labai knieti patarti, kaip kūdikį laikyti, kaip maudyti ir pan.? Turbūt gerai prisimenate savo situaciją pagimdžius, gal tuomet nelabai kas galėjo padėti, gal buvote viena ir tikrai norėjote sulaukti vertingų patarimų apie naujagimio priežiūrą…Todėl dabar norisi bent panešioti naujagimį, kai verkia, leisti mamai atsipūsti vonioje ar leisti nueiti į parduotuvę ir visaip kitaip pagelbėti. Stop - neskubėkite!

Pasak specialistų, pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius, ir ypač per pirmąsias savaites, labai svarbu stiprinti mamos ir vaiko ryšį (žinoma, tėčio su vaiku irgi). Jei nebuvo pažeista gamtos pusiausvyra, gimstant kūdikiui, o mamos vaikystėje taip pat nenutiko nieko neįprasto, tuomet viskas gerai - gamta jus apdovanos motiniška meile ir prisirišimu, tad nieko specialiai nereikės daryti.

Tačiau jei mama vaikystėje nepatyrė savo motinos meilės ir saugaus prisirišimo, arba jei pačios gimdymas nevyko sklandžiai ir reikėjo grubaus įsikišimo (cezario operacija, gimdymo skatinimas, buvo leidžiami hormonai, kūdikio atskyrimas nuo mamos po gimdymo, net jei ir neilgai, nes staiga reikėjo įvykdyti privalomą medicininę apžiūrą), tuomet reikės pastangų atgaivinti motinišką ir vaiko ryšį. Pastaraisiais metais nemažai moterų (dažnai anonimiškai) pradėjo pripažinti, kad jos neturi tos įgimtos motiniškos meilės savo vaikui. Arba vienam vaikui stipresnė meilė, o kitam ne. Arba daug metų jos nebuvo, o vėliau užgimė meilė ir prisirišimas prie vaikų. Ir tai tiesa, nes sutrikdytoje natūralių dalykų pusiausvyroje meilė neatsiranda iš niekur nieko, jei nededama tam pastangų.

Stiprinant šį ryšį labai svarbios pačios pirmosios minutės po gimdymo, taip vadinamas „imprintingas“, kai vos pažvelgę į savo stebuklą, mama ir tėtis jį įsimyli. Tai svarbu ir pačiam kūdikiui. Pačiomis pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimis dar ne visiškai aiškiai mato, tik juoda-balta ir maždaug 20 cm atstumu, kai mama jį žindo, tad jam svarbiausias mamos kvapas, balsas, prisilietimas prie jos odos.

Jei norite padėti naujagimį auginančiai draugei, kolegei, giminaitei, geriau padėkite ne su kūdikio priežiūra, o buityje - sutvarkykite butą, pagaminkite valgyti, nupirkite reikalingų maisto produktų ar tiesiog užplikykite jos taip mėgstamos arbatos ar kavos puodelį. Pasikalbėkite, nuraminkite draugę, papasakokite, kaip jums buvo, išsklaidykite baimes ir mitus, prietarus ir išankstines nuostatas. O gal tiesiog jai trūksta moteriško apkabinimo, lengvo paglostymo, pečių, nugaros masažo, juk nuolat nešiojant kūdikį, ją ima paskausti. Parekomenduokite jai gerą žindymo, maitinimo specialistę ar duokite patarimų, kur įsigyti nešioklę ar slingą. Kartais po gimdymo jaunai mamai reikia tiesiog pasikalbėti.

Naujagimio sveikata: klubų displazija ir ortopedinės apžiūros

Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių, yra klubų displazija, o vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais. Nors tokios diagnozės nenorėtų išgirsti nė vienas tėvas, visgi svarbu žinoti, kas yra klubų displazija, kokie mitai su ja susiję ir kuo apskritai svarbi pirmoji kūdikio apžiūra gydytojos ortopedo-traumatologo kabinete?

Pirmojo gydytojo rekomendacijos svarba

Vos tik gimus kūdikiui ir atslūgus pirmosioms emocijoms, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Ši apžiūra be galo svarbi, nes gydytojas gali pastebėti itin reikšmingus ir svarbius dalykus, tokius kaip pėdų ar kitos įgimtos deformacijos, klubų nestabilumas. Tad jei išrašant iš gimdymo namų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą, delsti nereikėtų. „Pastebėjus tokius ar panašius pakitimus, naujagimio gydymą reikia pradėti kuo anksčiau. Būna ir taip, kad pėdų deformacijos pastebimos dar prieš gimstant vaikeliui, echoskopinio tyrimo metu. Tokiu atveju galima iš anksto registruotis į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultaciją. Jeigu vaikutis gimė su pėdų deformacijomis, gydytojui pasirodyti reikia per pirmąsias dvi savaites, jeigu įtariamas klubų nestabilumas - per pirmąjį mėnesį po gimimo. Apsilankius pas gydytoją ortopedą-traumatologą, vertinamas kūdikio raumenų ir skeleto sistemos susiformavimas. Paprasčiau kalbant, apžiūrimos pėdutės, kojos, rankos, krūtinė, nugara, kaklas, galvytė. Įvertinama jų forma, proporcijos, sąnarių judesiai“, - teigia gydytoja ortopedė-traumatologė J.Ravinskienė.

Visgi gydytoja linkusi pradėti nuo klausimo, ar tikrai visus kūdikius turi konsultuoti ortopedas-traumatologas. Pasak jos, visų mažylių konsultuoti nereikia, bet pasitaiko situacijų, kai ortopedo-traumatologo apžiūra būtina. Vienas tokių atvejų - klubų displazija.

Kas yra klubų displazija?

Gydytoja J.Ravinskienė pastebi, kad šios diagnozės bijoti nereikia, tačiau apie ją žinoti būtina. „Klubų displazija - tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi. Šiuo terminu apibrėžiamas labai platus patologijos spektras - nuo nedidelio laipsnio anatominio nepakankamumo iki visiško klubo sąnario išnirimo. Tai dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių. Vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais“, - pastebi J.Ravinskienė. Klubų displaziją diagnozuoja gydytojas ortopedas-traumatologas ir iškart rekomenduoja optimalų gydymo būdą, kuris priklauso nuo displazijos laipsnio ir kūdikio amžiaus.

Pasak gydytojos J.Ravinskienės, laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma. Lietuvoje nėra privalomo visuotinio kūdikių tikrinimo dėl klubų displazijos. Visgi šeimos gydytojai, žinodami problemos aktualumą ir įtardami klubų displaziją, daug kūdikių atsiunčia į ortopedo-traumatologo apžiūrą. „Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų. Galime pasidžiaugti, kad kasmet matome vis mažiau užleistų, negydytų atvejų“, - džiaugiasi gydytoja J.Ravinskienė.

Kodėl atsiranda klubų displazija?

Visgi kaip ir kodėl atsiranda klubų displazija, iki galo nėra aišku, bet svarbu atkreipti dėmesį į kelis rizikos veiksnius, kai ši patologija pasireiškia dažniau. Pasak gydytojos, pagrindinis rizikos veiksnys yra sėdmeninė naujagimio pirmeiga. Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo. Kitas rizikos veiksnys - jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo. Gydytoja rekomenduoja tokius kūdikius parodyti gydytojui ortopedui-traumatologui per pirmąjį mėnesį po gimimo.

Dar vienas svarbus dalykas, kurio rekomenduojama nepamiršti, - klubų displazija yra besivystanti patologija. „Sudarius nepalankias sąlygas, net ir sveiki klubai gali vystytis netaisyklingai. Dėl to labai svarbu vaikelį vystyti laisvai, negalima vystyti suglaustomis kojomis, kaip būdavo įprasta anksčiau“, - atkreipia dėmesį gydytoja.

Klubų displazijos gydymas

Gydytoja J.Ravinskienė atkreipia dėmesį, kad klubų displazija - išgydoma patologija, visgi tam reikia ir tėvų, ir gydytojų dėmesio. Sunkesnės klubų displazijos gydymas gali trukti vidutiniškai tris mėnesius ir ilgiau, kol pasiekiama normali anatomija. Išimtiniais atvejais kūdikius reikia operuoti. „Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi. To pasiekti galime sulenkus ir išskėtus klubus. Tokiai padėčiai palaikyti naudojami specialūs įtvarai (Pavliko dirželiai, Freiko pagalvėlė), esant sunkesniems atvejams - gipso įtvarai“, - pastebi gydytoja J.Ravinskienė. Vaikas, kuriam buvo nustatyta klubų displazija ir pradėtas gydymas, stebimas iki brendimo, daromos rentgenogramos, vertinama, kaip vystosi klubo sąnarys augant. Jeigu klubo sąnarys toliau gerai nesivysto iki 3-iojo gimtadienio, prireikia operacijos. Visgi labai svarbu nepamiršti, kad gydymo rezultatas priklauso nuo klubų displazijos laipsnio, amžiaus, kada pradedamas gydymas, ir ypač nuo tėvų bendradarbiavimo su gydytojais bei rekomendacijų laikymosi.

Mitas ar tiesa apie klubų displaziją?

Visuomenėje dažnai girdima, kad klubų displazija dažniau pasitaiko mergaitėms, o ne berniukams. Kaip pastebi gydytoja J.Ravinskienė, tai tiesa, nes dažniau nustatoma kairiojo klubo displazija pirmagimei mergaitei: „Net 6 iš 10 kūdikių, kuriems randama klubų displazija, yra pirmagimiai, ir 8 iš 10 yra mergaitės“, - dalinasi patirtimi gydytoja.

Dar vienas dažnas teiginys apie klubų displaziją - jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, yra didelė tikimybė, kad tai nutiks ir antrajam. Pasak gydytojos, visų pirma, jei šeimoje yra bent vienas klubų displazijos atvejis, kūdikį iki 6 savaičių reikėtų parodyti gydytojui ortopedui. Kaip pastebi gydytoja J.Ravinskienė, jei pirmas kūdikis šeimoje gimė turėdamas klubų displaziją, tikimybė, kad antras vaikas ją irgi turės, yra apie 6 proc.

Ši lentelė apibendrina tikimybę, kad klubų displazija pasireikš antram vaikui, atsižvelgiant į šeimos istoriją:

Ką reikėtų žinoti prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą?

Mažyliai labai jautrūs tėvų emocijoms, jie puikiai jas jaučia ir perima. Tad, pasak J.Ravinskienės, prieš pirmąjį apsilankymą pas gydytoją ortopedą-traumatologą visų pirma reikėtų kuo mažiau jaudintis, nes tai mažyliui taip pat sukels papildomo nerimo. „Taip pat būtų gerai, kad vaikelis nebūtų alkanas, pavargęs, verta pagalvoti ir apie aprangą, nes vaikutį reikės nurengti beveik nuogai. Įvairūs raišteliai, sagutės kaip tyčia pinasi susijaudinusių tėvų rankose, tada sunku susikoncentruoti ir girdėti, ką sako gydytojas“, - pataria gydytoja. Dar vienas svarbus dalykas - prieš pirmąjį apsilankymą tėvams reikėtų atlikti namų darbus ir prisiminti savo bei savo šeimos istoriją. Jei tėvai, broliai, seserys ar seneliai vaikystėje sirgo ortopedinėmis ligomis, buvo gydyti arba operuoti, tai gali būti svarbus veiksnys, vertinant kūdikio ortopedinę būklę. Taip pat dažnu atveju apžiūros metu teiraujamasi apie nėštumo ir gimdymo eigą. Gydytoja pataria nepamiršti turėti ir atsarginių priemonių, nes per apsilankymą gali nutikti ir netikėtumų.

tags: #mamyciu #klubo #rekomenduotas #naujagimio

• apie gimimo stebuklo paaiškinimą
• Kaip išsirinkti patalynę vaikui?
• Burnos higienos mokymas darželiuose
• Antonijus Vivaldis: gyvenimo vietos ir kūrybos kelias
• Kaip apmokamas gyvenimas globos namuose: kaina, kompensacijos, procedūros.