Motinystės iššūkiai: nuo melancholijos iki pagalbos poreikio

Labai daug mamų (50-85 proc.) po vaikelio gimimo, praėjus vos keletui dienų ir aprimus pirmajam džiaugsmui, pajunta netikėtus ir net gąsdinančius ženklus. Ji suvokia, kad visiškai nebesusigaudo savo jausmuose: čia norisi juoktis, čia verkti. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Moteris staiga tampa nekantri, sudirgusi, ją erzina, jaudina net smulkmenos, dalykai, į kuriuos anksčiau net nekreipdavo dėmesio.

Kaip keistai beskambėtų, bet yra normalu taip jaustis kelias dienas, vieną-dvi savaites po gimdymo. Ir dažniausiai ši savijauta, vadinama motinystės melancholija, kaip staiga užėjo, taip staiga ir pranyksta. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta nepagerėja - pasireiškia pogimdyminė depresija.

Pogimdyminės depresijos požymiai

Depresijos požymiai apima įvairias gyvenimo sritis:

• Nuotaika: Mamai tampa vis sunkiau rūpintis kūdikiu, ji gali pradėti pykti ant jo, manydama, kad tai jisai kalčiausias dėl jos vargų. Apima beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmas, kamuoja nerimas.
• Maistas: Dingsta apetitas, o ir laiko pavalgyti ne visada atsiranda, arba priešingai - mama ištisai jaučiasi alkana ir visą dieną ką nors kramsnoja.
• Miegas: Kone nuolatos jaučiamas miego trūkumas - arba vaikas neduoda miegoti, arba, net jei jis ir leidžia, mama tiesiog negali užmigti.
• Savigrauža: Mama vis labiau jaučiasi išsekusi, pervargusi, sugniuždyta ir graužia save už tai, kad taip jaučiasi, kad „išskydo“.

Kodėl mamos jaučiasi prastai?

Priežasčių tikrai ne viena, ir sunku išskirti ,,tikrąją”, svarbiausiąją. Pirmiausia - hormonų audros. Nėštumo bei pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta tikros hormonų pokyčių bangos. Kitos priežastys, galinčios iššaukti pogimdyminę depresiją, yra neapleidžiantis nuovargis, nuolatinis miego trūkumas.

Jei tai pirmas vaikas, tapimas mama yra neišvengiamas šokas. Reikia laiko įgyti pasitikėjimo savimi šioje naujoje situacijoje. Netrukus moteris pastebi, kad jos laisvė dingo. Dažna moteris pasakoja besijaučianti tarsi voverė rate - vaikas, visa buitis, vėl vaikas, ir taip kasdien.

Riba, kuomet reikalinga pagalba

Jeigu moteris, nors ir ašarodama ar nerimaudama, rūpinasi vaiku, namiškiai turėtų „suremti pečius” ir padėti moteriai išgyventi šį kritinį kelių savaičių laikotarpį. Tačiau jeigu netgi praėjus 3-4 savaitėms moteris nesirūpina vaiku, nesirūpina savimi, niekaip nepasisotina arba negali užmigti, tuomet metas ieškoti profesionalios pagalbos. Ir ne po savaitės, o dabar. Išsyk.

Pogimdyminė psichozė

Maždaug vienai iš 500 moterų pasireiškia pogimdyminė psichozė. Tą būseną artimieji atpažįsta sąlyginai lengviau, nes moters elgesys aiškiai ,,iškrenta iš konteksto”: prarandamas ryšys su realybe, gali būti girdimi balsai ar matomi vaizdai. Panašiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją, greičiausiai pradžioje reikės psichiatro pagalbos.

Kaip išgyventi kritinį laikotarpį?

Gimus vaikeliui ir grįžus visiems namo, šeimos nariai turėtų užtikrinti mamos poilsį, ramybę ir maitinimosi režimą. Reikia moterį pagloboti ir perimti iš jos visus buities darbus. Be galo svarbu, kad namiškiai visokeriopai moterį palaikytų emociškai, pagirtų, visaip kaip parodytų, kad vertina ją pačią ir jos atliekamą darbą.

Mama turėtų nepamiršti rūpintis savimi, tapti truputį egoiste. Ji turi drąsiai prašyti ir priimti kitų pagalbą. Pagalbos prašymas nerodo silpnosties, nesugebėjimo, tai rodo stiprumą ir sveiką protą. Jei susirgot depresija, nekaltinkite savęs už tai. Tai yra liga ir jūs susirgot ne dėl to, kad esate silpna, nesugebate ,,susiimti” ar kad kažką blogai darėte. Svarbu prisiminti, kad yra galintys padėti specialistai.

tags: #mamai #truksta #motinystes

• Kalcio vaidmuo žindymo laikotarpiu
• Veikla Leono Barisausko
• ką daryti, kai kūdikis nuolat verkia?
• Tėvų baimių interpretacijos sapnuose
• Informacija apie darželį „Gilužis“