Makšties pokyčiai nėštumo pradžioje ir metu: normalios išskyros bei įspėjamieji ženklai

Nėštumas yra vienas dinamiškiausių laikotarpių moters gyvenime, kai kūnas patiria milžiniškus pokyčius, pritaikydamas visas savo sistemas naujos gyvybės auginimui. Nėštumo metu moters kūnas keičiasi ne tik išoriškai - daugybė pokyčių vyksta ir fiziologiškai, ypač dubens srityje. Vienas iš dažniausių, bet tuo pačiu ir nerimą keliančių požymių, apie kurį praneša daugelis būsimų mamų - tai išskyros iš makšties. Kartais jų daugiau, kartais jos keičia spalvą ar kvapą - ir tai gali būti visiškai normalu, o kartais signalizuoti apie sveikatos problemą. Hormonų audros, ypač padidėjęs estrogeno kiekis, bei suintensyvėjusi kraujotaka dubens srityje tiesiogiai veikia makšties gleivinę. Todėl išskyrų kiekio, konsistencijos ar net kvapo pasikeitimas yra beveik neišvengiamas.

Normalūs makšties pokyčiai ir išskyros nėštumo metu

Makšties išskyros - tai skaidrus, baltas arba balkšvas skystis, natūraliai išsiskiriantis iš makšties. Jas gamina gimda, gimdos kaklelis ir makštis, o jų sudėtyje daugiausia yra ląstelių ir bakterijų. Makšties išskyros padeda palaikyti makšties švarą ir drėgmę, saugo nuo kenksmingų bakterijų bei infekcijų. Normalios makšties išskyros turėtų būti skaidrios arba baltos. Jos neturėtų skleisti nemalonaus kvapo, o jų tirštumas gali kisti per menstruacinį ciklą.

Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau, nei mėnesinių ciklo metu. Makšties išskyros ir jų gausėjimas viso nėštumo metu yra visiškai normalu, tačiau svarbu stebėti išskyrų spalvą, konsistenciją, kvapą. Medicininis terminas, apibūdinantis normalias makšties išskyras nėštumo metu, yra leukorėja. Tai yra balkšvos, pieniškos konsistencijos, švelnaus kvapo (arba bekvapės) išskyros. Šis reiškinys turi labai svarbią biologinę paskirtį. Padidėjęs išskyrų kiekis padeda palaikyti sveiką makšties mikroflorą ir rūgštinę terpę. Tai tarsi natūralus organizmo valymosi mechanizmas, kuris neleidžia kenksmingoms bakterijoms ir grybeliams kilti aukštyn link gimdos kaklelio, taip apsaugant vaisių dangalus ir patį vaisių nuo galimų infekcijų.

Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis. Pakitęs hormoninis fonas, ypač estrogenų ir progesterono lygio svyravimai, lemia padidėjusią gleivinės sekreciją. Makšties ekosisitema svyruoja hormonų, ypač estrogenų poveikyje. Padidėjęs progesterono lygis taip pat gali sukelti didesnį išskyrų kiekį. Estrogenų nėštumo metu gali ir sumažėti, pavyzdžiui, nėščiajai, kuri tebežindo pirmagimį. Nėštumo metu normalu, kad makšties išskyrų pagausėja. Tai padeda išvengti infekcijų patekimo į gimdą.

Normalių išskyrų požymiai

• Yra skaidrios arba balkšvos spalvos, primenančios žalią kiaušinio baltymą.
• Neturi nemalonaus kvapo (gali būti labai silpnas, natūralus rūgštokas kvapas).
• Nesukelia diskomforto - t. y. nėra niežėjimo, deginimo, skausmo ar tempimo jausmo.
• Neturi kraujo priemaišų, nebent tai artėjančio gimdymo ženklas paskutinėmis savaitėmis.
• Neatsiranda staiga labai gausiai (tokiu atveju būtina atmesti vaisiaus vandenų nutekėjimą).

Dažniausiai tokios išskyros sustiprėja: po fizinio aktyvumo, po lytinių santykių, didėjant nėštumo terminui, esant karštam orui ar padidėjus kraujotakai dubens srityje. Svarbu žinoti, kad visi pokyčiai turi būti stebimi nuosekliai - jei išskyros ilgą laiką yra vienodos, šviesios ir nesukelia diskomforto, tikėtina, kad tai normalus nėštumo požymis.

Makšties išskyros trimestrais

• Pirmasis trimestras: Nėštumo pradžioje išskyrų kiekis pradeda didėti dėl staigaus hormonų šuolio. Kai kurios moterys būtent pagal tai ir įtaria nėštumą dar prieš atlikdamos testą.
• Antrasis trimestras: Šiuo laikotarpiu leukorėja dažniausiai stabilizuojasi. Išskyros išlieka baltos arba skaidrios, kreminės konsistencijos.
• Trečiasis trimestras: Artėjant gimdymui, išskyrų kiekis gali tapti labai gausus. Dėl vaisiaus galvutės spaudimo į dubens sritį ir dar intensyvesnės kraujotakos, kartais išskyros gali būti tokios skystos, kad moterys jas supainioja su šlapimu ar net vaisiaus vandenimis.

Kada makšties pokyčiai signalizuoja apie problemą?

Makšties išskyrų pakitimai ne visada reiškia makšties infekciją, tačiau kartais jie gali būti jos požymis. Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, todėl išskyros gali pasikeisti dėl tam tikrų ligų ar komplikacijų.

Nenormalių išskyrų požymiai pagal spalvą ir konsistenciją

• Pasikeitusi spalva, tekstūra ir kvapas: Pasikeitė išskyrų spalva. Pasikeitė išskyrų tekstūra. Išskyros tapo nemalonaus, intensyvaus kvapo.
• Baltos ar balkšvos varškės konsistencijos išskyros: Jei išskyros tampa varškės konsistencijos arba atsiranda niežulys, deginimas, tai gali būti grybelinė infekcija (pienligė).
• Geltonos ar žalsvos išskyros: Tai išskyros, kurios jau turėtų kelti įtarimą, ypač jei: yra gausios, putojančios ar tirštos, turi nemalonų, aitrų ar supuvusį kvapą, lydi deginimo ar niežėjimo pojūčiai. Tokios spalvos išskyros dažniausiai signalizuoja apie bakterinę vaginozę, trichomonozę arba kitas lytiniu keliu plintančias infekcijas. Nėštumo metu jos ypač pavojingos, nes gali sukelti vaisiaus infekciją ar net priešlaikinį gimdymą.
• Rudos ar rausvos išskyros: Tai išskyros, kuriose yra nedaug kraujo. Dažniausiai jos atsiranda po ginekologinės apžiūros ar lytinių santykių, esant implantacijos kraujavimui pirmomis savaitėmis, arba paskutinėmis savaitėmis - kaip „gleivių kamštis“. Jei kraujas nesikartoja, nėra skausmo ir išskyros greitai išnyksta - dažnai jos nekelia pavojaus. Tačiau nuolatinės rudos išskyros arba ryškiai raudonas kraujavimas visada yra priežastis pasitarti su gydytoju.
• Kraujingos, rausvai raudonos išskyros: Tai visada yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Kraujavimas nėštumo metu gali būti susijęs su: gresiančiu persileidimu, placentos atšokimu, gimdos kaklelio problemomis (pvz., ektopija ar erozija). Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ar jį lydi skausmas - būtina vykti į gydymo įstaigą.
• Vandeningos arba labai gausios išskyros: Jei išskyros atrodo kaip skaidrus vanduo, jų labai daug ir jos atsiranda staiga - tai gali būti vaisiaus vandenų nutekėjimas. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai - paskutiniais mėnesiais. Vaisiaus vandenys dažniausiai neturi kvapo arba turi salstelėjusį kvapą, teka nestabdant arba drėkina apatinius nuolat. Jei turite įtarimų, kad tai vaisiaus vandenys - nedelsiant kreipkitės į gydytoją, net jei nėra skausmo.

Dažniausios makšties infekcijos nėštumo metu

Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu. Nėštumo metu makšties uždegimai dažnesni. Dažniausia pacienčių kreipimosi priežastis ambulatorinėje akušerio-ginekologo praktikoje - išorinių lyties organų ir makšties uždegimai.

Ištyrus didelį skaičių pacienčių, besikreipiančių dėl pagausėjusių išskyrų ir makšties uždegimo, nustatytas toks paplitimas:

Bakterinė vaginozė

Bakterinė vaginozė (BV) - tai klinikinė būklė, kai normali makšties mikroflora (laktobacilos) pakeičiama kitomis bakterijomis, taipogi padidėję makšties pH. Bakterinė vaginozė prasideda tada, kai makšties aplinka sušarmėja ir čia tarpstančios anaerobinės bakterijos pradeda intensyviai daugintis, aerobų skaičių viršydamos šimtus ir tūkstančius kartų. Bakterinė vaginozė - tai ne tik nemalonaus kvapo diskomfortą sukeliančios išskyros. BV gali pasireikšti ir praeiti spontaniškai bet kuriame amžiuje. Negydoma bakterinė vaginozė padidina priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus infekcijos riziką, todėl ją būtina gydyti antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas. Moksliniai tyrimai įrodė, kad laktobacilų deficitas padidina ŽIV užsikrėtimo riziką. Moteriai sergančiai bakterine vaginoze padidėja rizika užsikrėsti ŽIV nuo partnerio nešiojančio šį virusą. Spermicidas nonoxynol-9 rekomenduojamas apsaugai nuo ŽIV, bet pastebėtas jo neigiamas poveikis - jis žudo vandenilio peroksidą gaminančias laktobacilas.

Grybelinė infekcija (pienligė)

Neretai nėščiosioms nustatoma pienligė (makšties kandidozė). Ligą sukelia baltasis balšvagrybis (Candida albicans). Pienligė (makšties kandidozė) - tai grybelinė liga, kurios metu mielių grybelio normaliosios makšties floros dauginimasis makštyje sukelia makšties gleivinės ir vulvos uždegimą, niežėjimą ir išskyras. Dažniausiai iki 95 procentų ją sukelia Candida genties grybeliai, iš kurių populiariausias - Candida albicans (mielinis grybelis). Sveikoje makštyje šis grybelis nesidaugina ir nesukelia nemalonių požymių. Tačiau susilpnėjus imunitetui ir makštyje sutrikus natūraliai bakterijų pusiausvyrai, infekcija gali netrukdoma vystytis.

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI)

Makšties uždegimą gali sukelti iš aplinkos į organizmą patenkantys patogenai, tai įvairios lytiškai plintančios ligos: trichomonozė, chlamidiozė, gonorėja, virusiniai vaginitai. Trichomonozė - tai lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia pirmuonis Trichomonas vaginalis. Daugeliu atvejų ši infekcija nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali ja sirgti to nežinodamas. Nėštumo metu trichomonozė siejama su didesne priešlaikinio gimdymo rizika. Gonorėja - tai lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia Neisseria gonorrhoeae. Ši infekcija dažnai nesukelia jokių simptomų, ypač moterims, todėl žmogus gali net nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Infekcija perduodama per vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius. Chlamidija - tai lytiškai plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia Chlamydia trachomatis. Tai viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų išsivysčiusiose šalyse. Tarp jaunų, lytiškai aktyvių moterų chlamidiozės paplitimas įvairiose šalyse siekia nuo 8% iki 40 %. LPI gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, vaisiaus infekciją gimdymo metu ar net persileidimą - todėl svarbu testuotis anksti ir, jei reikia, gydytis.

Makšties mikroflora ir tinkama intymi higiena nėštumo metu

Makšties mikrofloros svarba

Žmogaus organizme gyvena apie 400-500 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Jų galima rasti virškinamajame trakte, kvėpavimo, šlapimo ir lytinių organų sistemose. Moters genitalijų mikroaplinka funkcionuoja kaip mikrobinės ekosistemos dalis. Mikroorganizmai kolonizuoja gleives, gleivinių paviršius. Normaliąją mikroflorą sudarančių mikroorganizmų tarpusavio ryšių pakitimai nulemia makšties infekcijų atsiradimą. Tuo tarpu laktobacilų dominavimas makštyje koreliuoja su apsauga nuo urogenitalinės infekcijos. 60% sveikų moterų mielės ir laktobacilos koegzistuoja makštyje. Makšties ekosisitema svyruoja hormonų, ypač estrogenų poveikyje. Makštyje esančių laktobacilų kiekis varijuoja menstruacinio ciklo metu, pavyzdžiui prieš mėnesines jų sumažėja. Makšties ekosisitemos pokyčiams turi įtakos vidiniai ir išoriniai veiksniai: įvairios lėtinės ligos (pvz. diabetas), antibiotikų vartojimas, netinkama higiena.

Pieno rūgšties bakterijos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu: jos prisitvirtina prie makšties sienelės, tuo pačiu stabdydamos patogeninių mikroorganizmų prisitvirtinimą. Laktobacilos stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą, konkuruoja su jais dėl maisto. Palaiko didelį aplinkos rūgštingumą gamindamos ir išskirdamos organines rūgštis: pieno r., acto r., propiono r., pirogliutamino r. bei išskirdamos vandenilio peroksidą. Laktobacilos įvairovė ir kiekis priklauso nuo moters amžiaus ir sveikatos būklės.

Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurių tam tikras suvartotas kiekis teigiamai įtakoja sveikatą. Svarbu tiksliai identifikuoti, koks probiotikas yra vartojamame produkte. Negalima lyginti mokslinių tyrimų rezultatų, gautų vartojant skirtingų genčių probiotikus.

Tinkama intymi higiena

Tinkama higiena nėštumo metu padeda išvengti infekcijų ir sumažinti diskomfortą. Nėštumo metu makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų, netinkamos higienos ar kosmetikos, sintetinių apatinių. Makšties sausumas vargina moterį, intymios srities vieta tampa itin jautri. Makštyje dažnai jaučiamas tempimo, deginimo jausmas, o lytiniai santykiai sukelia diskomfortą ir skausmą. Trūkstant drėgmės, galima pažeisti makšties sienelių gleivinę ir kitus intymių vietų audinius, todėl po lytinių santykių dažnai atsiranda kraujingų išskyrų. Nuolat traumuojama makštis pasidaro imli įvairiems uždegimams, kurie linkę kartotis.

Nėštumo metu gimdos kaklelis yra labai aprūpintas krauju ir jautrus. Nedidelis kontaktinis kraujavimas (tepimas) po sekso yra dažnas ir dažniausiai nepavojingas reiškinys. Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

• Venkite makšties plovimų: Neplaukite makšties, ypač dušo srove. Makšties plovimas tik pažeidžia natūralų balansą, dėl to padidėja infekcijų tikimybė, be to, dušo srovė gali sukelti oro emboliją - itin retą, bet labai pavojingą sutrikimą, kai į kraujotakos sistemą patenka oro burbuliukas. Dėl tos pačios priežasties reiktų vengti ir sūkurinių vonių. Makšties dušo naudoti nerekomenduojama. Jis gali sutrikdyti natūralią makšties mikrofloros pusiausvyrą ir padidinti infekcijų riziką. Makštis natūraliai išlaiko švarą tam tikrų sveikų bakterijų pagalba. Šios bakterijos išlaiko makšties rūgštingumą, kuris neleidžia mikroorganizmams ir grybeliams nekontroliuojamai daugintis.
• Kasdienė higiena: Vieną kartą per dieną švelniai nuplaukite makšties sritį švelniu muilu ir vandeniu - to turėtų pakakti, kad makštis būtų švari. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
• Apatiniai drabužiai: Rinkitės natūralius audinius. Dėvėkite medvilnines kelnaites, kurios leidžia odai kvėpuoti.
• Higienos priemonės: Venkite intymios higienos priemonių su kvapikliais. Kvapnūs įklotai, tualetinis popierius ar agresyvūs prausikliai gali sudirginti jautrią gleivinę ir sutrikdyti pH balansą. Nenaudokite tamponų. Išskyroms sugerti naudokite tik įklotus. Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
• Drėkinimas: Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra hialurono rūgštis, kuri dėl gebėjimo pritraukti ir sulaikyti vandenį gerai sudrėkina makšties gleivinę. Hialurono rūgštis gali prisijungti 200 kartų daugiau vandens, nei pati sveria. Kita svarbi makšties drėgmę palaikanti medžiaga polikarbofilas. Jis gali sugerti 10 kartų daugiau vandens už savo svorį, todėl drėkinimas trunka ilgai. Be to, polikarbofilas turi savybę išlaikyti kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl ir jo turintis preparatas veikia ilgiau.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma nėštumo metu atsirandančių išskyrų yra fiziologinės ir nekenksmingos, yra aiškūs signalai, kurie reikalauja nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Daugeliu atvejų kuo greičiau išaiškinama priežastis, tuo mažesnė rizika motinai ir vaisiui.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• Staiga padidėjęs išskyrų kiekis, ypač jei jos primena vandenį (gali būti vaisiaus vandenys).
• Ryškiai geltonos, žalsvos arba pilkšvos išskyros, ypač jei jos putoja ar turi stiprų kvapą.
• Rudos ar kraujingos išskyros, trunkančios ilgiau nei 1-2 dienas arba pasikartojančios dažnai.
• Kraujavimas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač jei lydi pilvo skausmas ar spazmai.
• Niežulys, deginimas, perštėjimas lytinių organų srityje, ypač jei kartu yra nenormalios išskyros.
• Karščiavimas ar bendras silpnumas, kartu su pakitusiomis išskyromis - tai gali rodyti infekciją.
• Lytinių santykių metu arba po jų atsiradęs skausmas ar kraujas.

Nėštumo metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms, todėl nė viena neįprasta išskyra neturėtų būti ignoruojama. Net jei abejojate, ar situacija rimta - visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata.

Gydytojo komentaras

„Išskyros nėštumo metu yra visiškai normalus reiškinys, tačiau svarbiausia - žinoti, kada jos tampa nerimą keliančios. Bet kokie pokyčiai, ypač spalvos, kvapo ar pojūčių prasme, turėtų būti įvertinti gydytojo. Per mano praktiką dažnai susiduriu su atvejais, kai moterys per ilgai laukia, manydamos, kad tai „tik nėštumo požymis“. Nėštumas - ne laikas spėlioti. Geriau apsilankyti profilaktiškai ir būti ramiai, nei praleisti svarbų signalą.“

- dr. Raminta Žukienė, akušerė-ginekologė, specializuojasi nėščiųjų priežiūroje ir infekcijų diagnostikoje

Dažniausiai užduodami klausimai apie išskyras nėštumo metu

Ar normalu, kad išskyros nėštumo metu tampa gausesnės?

Taip, tai dažnas reiškinys. Padidėjęs hormonų kiekis ir intensyvesnė kraujotaka lemia didesnį gleivių kiekį.

Kada kraujingos išskyros nėštumo metu yra pavojingos?

Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas, jį lydi skausmas ar spazmai - tai gali būti persileidimo ar placentos komplikacijos požymis.

Ką reiškia žalsvos ar gelsvos išskyros su kvapu?

Tokios išskyros dažnai rodo infekciją - bakterinę vaginozę ar lytiniu keliu plintančias ligas. Jos pavojingos nėštumo metu, nes gali paveikti vaisių.

Ar gali būti, kad pradėjo tekėti vaisiaus vandenys?

Jei išskyros staiga tampa labai vandeningos, skaidrios, be kvapo, bet labai gausios - tai gali būti vaisiaus vandenų nutekėjimas.

Ar po lytinių santykių normalu pastebėti rausvas išskyras?

Taip, jei tai nedidelis kiekis ir greitai išnyksta - dažnai taip reaguoja jautresnė gimdos kaklelio gleivinė.

tags: #makstis #nestumo #pardzioje

• Kaip parinkti dėliones 4 metų vaikui
• Apie vaikiškus kombinezonus žiemai
• Subalansuota mityba laukiantis kūdikio
• Atraskite PAYDAY 2 kaukių pritaikymo galimybes
• Nėštumo energijos lygis