Vaikiški batai - svarbi vaikų aprangos dalis, kuriai tėveliai skiria didelį dėmesį. Daugelis pritars, kad vos pagalvojus apie artėjantį pirmųjų kūdikio žingsnių džiaugsmą, tėvams iškyla klausimas, kokius batukus savo vaikui nupirkti, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs, o svarbiausia - skatinantys mažylį daugiau judėti.
Suaugę žmonės, dažniausiai moterys, neretai dėvi ne itin patogius aukštakulnius dėl aprangos etiketo vakarėliuose ar elegantiško stiliaus. Tačiau vaikams svarbiausia yra patogi ir komfortiška avalynė. Pėdos yra tarsi namo pamatas. Kuo jis geriau paklotas, tuo tvirtesnis namas ant jo stovi. O kuo sveikesnės yra pėdos, tuo taisyklingesnė žmogaus laikysena, kuri, beje, daro įtaką sąnariams bei raumenims. Taigi, kuo anksčiau pradėsime rūpintis mažylio pėdutėmis, tuo vaikas bus sveikesnis.
Kuo skiriasi išsivystęs pasaulis? Atsakant vienu žodžiu - batai. Kaip suaugusiems, mūsų kojų atstatymas yra ilgas, kartais varginantis, procesas. O kaip vaikams? Vaikai turi puikią galimybę sustabdyti pėdų skausmą jam dar neprasidėjus. Pirmiausia, problema nėra tiek problemos išsprendimas, kiek jos nesukūrimas. Batai, kuriuos dėvime, leis kojoms vystytis toliau, kaip jos ir turėtų, arba privers pėdas prisitaikyti prie batų.

Svarbiausias vaikiškų batų pasirinkimo kriterijus yra patogumas. Vaikiškų batų gamintojai naudoja įvairius paminkštinimus bei kitas avalynės detales tam, kad vaikams batai nespaustų ir būtų patogūs. Renkantis lauko batus reikėtų atkreipti dėmesį į keturis pagrindinius dalykus:
Geri odiniai batai be abejonės yra pakankamai brangūs. Kodėl? Nes jie turi nespausti, netrinti, nebūti kieti, bet ir neturi suminkštėti. Vienas iš pranašumų, kurį verta apsvarstyti renkantis batus vaikams, yra GORE-TEX membrana. Ši technologija užtikrina, kad batai bus nepralaidūs vandeniui ir tuo pačiu kvėpuojantys. GORE-TEX batai yra idealus pasirinkimas žiemos sezonui ar lietingoms dienoms, kai svarbu užtikrinti apsaugą nuo drėgmės ir kartu išlaikyti gerą oro pralaidumą.
Patarimas paprastas: geriausi batai - jokių batų. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 30 proc. iki 70 proc. aktyvaus laiko vaikas gali būti basas - batai jam nereikalingi. Žinoma, namuose tai galima įgyvendinti, tačiau einant į kiemą batukų daugeliu atveju neišvengsime.
Atsižvelgdami į mokslininkų ir gydytojų rekomendacijas, vaikiškos avalynės gamintojai sukūrė „basos pėdos“ batukus. Tai tokia avalynė, kuri imituoja ėjimą basomis, t. y. vaikiški batai yra lankstūs, minkšti, lengvi, patogūs ir nevaržantys judesių. Batų padas minkštas, dar geriau jeigu jis amortizuojasi - prisitaiko prie vaiko pėdos. Kietumas gali būti tik kulno srityje, o pirštų ir pėdos dalis - minkšta. Geriausi vaikams skirti batai yra pakankamai ploni, kad jų tūkstančiai nervų galūnių vis tiek galėtų pajusti žemę. Vaikams tai yra pagrindinis pusiausvyros ir propriocepcijos (savo kūno suvokimas erdvėje), dviejų įgūdžių, saugančių mus nuo sužeidimų visą gyvenimą, vystymo procesas.
Pėdos yra lanksčios. Batai vaikams taip pat turėtų būti. Standūs batai efektyviai suriša sudėtingus pėdos raumenis - raumenis, kurie bus sunaikinti, jei nebus naudojami. Visiškai plokšti batai be kulno pakilimo išlaiko svorio centrą virš kulnų, kur esame stabiliausi. Batai su kulnais (net ir maži kulniukai, pvz., teniso batų) stumia vaiką į priekį, pakenkdami jo galimybėms prisitaikyti prie nelygaus paviršiaus.
Štai keletas „basos pėdos“ avalynės koncepciją atitinkančių batukų gamintojų:

Pirmiausia, ko nereikėtų daryti - pirkti jau dėvėtų batukų. Arba avėti jau išaugusių broliukų ar sesučių batukų. Mat jie gali būti prisitaikę prie anksčiau juos avėjusio vaikučio kojyčių formos, todėl jūsų vaikui gali netikti ir gadinti laikyseną. Pavyzdžiui, esant plokščiapėdystei ar pėdų pavirtimui, batukai nusidėvi pagal šiuos pakitimus. Juos apsiavęs kitas vaikas perima ankstesnio savininko pėdų skliauto palaikymą, nevienodai nudėvėtą kulnų kraštą ir išformuotus padus, o jie gali visiškai neatitikti vaiko pėdų formos.
Tokiu atveju batukai gali spausti kojų pirštus, nevienodai apkrauti pėdų skliautą, gali sudaryti papildomą įtampą blauzdų raumenims ir neleisti lengvai lankstytis pėdoms judant. Tai sukelia daugybę kompensacinių prisitaikymų visame kūne, keičia laikyseną, kelių ir klubų judrumą.
Kitas svarbus momentas - batukų dydis. Vaikučio koja auga labai greitai, todėl daugelis tėvelių stengiasi nupirkti „truputį“ didesnius batukus, „ant išaugimo“. Rekomenduoju to nedaryti, nes tokiuose batukuose kojytė slidinėja, trukdo vaikui patogiai judėti, kliūva „nosimis“ į žemę, vaikas griūna. Šaltuoju metų laiku tokiuose batukuose šąla kojytės.
Kad galėtumėte išrinkti tinkamą vaikiškos avalynės dydį, pirmiausia reikėtų pamatuoti vaiko pėdos ilgį. Jį geriausia pamatuoti pastačius vaiko pėdą ant balto popieriaus lapo ir pažymėjus kulno bei ilgiausio piršto vietas. Įsitikinkite, kad avint batą, kojytė nėra suspausta. Paspauskite bato viršų ties kojų pirštais - pirštukai neturėtų liesti bato, tam kad galėtų laisvai judėti. Įkiškite savo pirštą batuko užkulnio vidinėje pusėje - jis turėtų tilpti. Tad paprastai - pirštas telpa priekyje, pirštas ties kulniuku, pirštukai neliečia bato, vidpadis kvėpuoja, sugeria, neslysta - šie batukai Jums tinkamiausi.
Neretai keliamas klausimas, ar būtinas supinatorius (batų vidpadžio zonoje, ties pėdos skliautu esantis iškilimas). Specialistai atsako - tai nėra būtina, mažam vaikui supinatoriai visiškai nereikalingi, o 4-6 metų vaikams taip pat dažniausiai geriau be jo, kad raumenys sustiprėtų ir pėda galėtų naudotis visu savo judesių diapazonu.

Į šį pasaulį kūdikis patenka su gražiomis ventiliatoriaus formos kojomis ir kojų pirštais. Pėda yra neįtikėtinos struktūros. Su 33 sąnariais, 26 kaulais ir daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių ir raiščių ji yra daugiau nei pajėgi nešti tavo kūną visą gyvenimą.
Neretai tėveliai guodžiasi, kad jų mažylis yra pilnapadis ir eidamas šleivoja, nugriūva užkliuvęs už savo kojyčių. Tačiau tai yra natūralus reiškinys, dėl to tėveliams nereikia per daug jaudintis. Iki 2 metų beveik visi vaikai yra pilnapadžiai, nes jų riebalinis sluoksnis didesnis, o iki 4 metų kai kurių vaikų keliai „eina į vidų“. Mažyliui pradėjus vaikščioti, jo pėdos skliautas būna žemas dėl storesnio riebalinio audinio ar čiurnos raiščių elastingumo. Tačiau maždaug iki 6-7 mažylio gimtadienio šis skliautas susiformuoja. Daugelio vaikų pėdos arka nesivysto iki maždaug 6 metų amžiaus, todėl nereikėtų nerimauti dėl mažų vaikų plokščios pėdos.
Pirmas pavojus pėdutei iškyla penkerių-šešerių metų vaikams. Antras pavojus - kai pradeda tįsti vaikų griaučių sistema, o raumenų ir raiščių sistema vystosi iš paskos. Tuomet vaikus dažnai kamuoja skausmai ir vėl gali atsirasti įvairūs krypimai. Batukai su tvirtu užkulniu būtini vaikams iki trejų ketverių metų, o tuomet reikia stebėti ar pėda virsta, ar ne. Vieniems prireikia įdėklų į batus, kitiems ortopedinės avalynės, o tretiems - ir to, ir to.
Viena sudėtingiausių įgimtų ligų yra šleivapėdystė, kuri neretai painiojama su šleivojimu. Tačiau tai skirtingos ligos. Esant šleivapėdystei, kūdikis jau gimsta su pasukta į vidų, nelanksčia (rigidiška) pėdute, kuri sunkiai pasiduoda korekcijai, todėl paprastai prireikia etapinių gipsavimų ir bent vienos operacijos. O šleivojimo priežastis gali būti tiek pėdų deformacija, tiek blauzdų rotacija ar net klubų sąnarių anatomijos ypatumai. Todėl mažyliui pradėjus šleivoti nereiktų skubėti pirkti ortopedinės avalynės. Gali būti, kad jos visiškai nereikia ir užteks tik trumpos vaikų ortopedo konsultacijos.
Kita ne mažiau sudėtinga pėdų liga - plokščiapadystė. Šiuo atveju ir vėl neretai painiojamos dvi patologijos. Viena vargina, kai pėda būna plokščia ir rigidiška, skausminga dėl čiurnos-pėdos kaulų anomalijų, o antra - mobilioji plokščiapadystė - vaikui paprastai nesukelia jokio diskomforto ir funkcijų sutrikimo. Jei vaikas yra fiziškai aktyvus, mažai pavargsta, avalynė nudėvima tolygiai, net ir esant neaukštam pėdų skliautui, tai greičiausiai gydymo neprireiks. Jei šeimoje yra pilnapadžių, didelė tikimybė, jog ir vaikas bus pilnapadis ir jokie specialūs batai, maunami nuo mažų dienų, jam nepadės.
Svarbu: Sunerimti reiktų tuomet, jei mažylis skundžiasi pėdų skausmu ar greitu jų nuovargiu. Tokiu atveju reikėtų kuo skubiau kreiptis į vaikų ortopedą. Dažniausiai tėvai šiuos specialistus linkę nuvertinti ir su savo atžalomis per pirmą jų gyvenimo dešimtmetį vaikų ortopedo kabineto duris praveria vos vieną ar du kartus. O tuomet pėdų bėdos jau būna pastebimai užleistos ir ką nors pakeisti jau būna gerokai sunkiau. Pas ortopedą ikimokyklinukams derėtų apsilankyti ne rečiau nei kas dvejus metus, o dar geriau - kasmet. Vaikai labai greitai auga, todėl pėdų pokyčiai (nesvarbu, ar į gerąją, ar į blogąją pusę) vystosi labai greitai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad batai pagydyti pėdos ar suformuoti jos skliauto negali. Tačiau jei batai bus kieti ir nelankstūs, jie gali neigiamai paveikti besivystančią pėdą. Jei jūsų vaikas turi pėdos kaulų ir raumenų sistemos problemų ar jaučia skausmą, visada pasitarkite su gydytoju.

Visos mamos ir tėčiai žino, kad vaikams tikrai ne visi pasiūlyti daiktai tinka. Neretai tėvų pasiūlyti sportbačiai ar aulinukai vaikams nepatinka. Tokiu atveju gelbėja didelė vaikiškų batų įvairovė.
Kuo skiriasi laisvalaikio ir sportiniai bateliai? Laisvalaikio batukai sportui nėra tinkami. Paprastai sporto bateliai (priklausomai nuo sporto rūšies) yra minkšti, spyruokliuojantys, lankstūs, be kulno pakėlimo. Tai leidžia sportuojančiai pėdai jaustis patogiai, laisvai lankstytis. Laisvalaikio batai dažnai būna kietu ir nelanksčiu padu, turi paaukštintą kulną. Tai įtempia vaiko Achilo sausgyslę, neleidžia pėdai laisvai lankstytis, todėl jie sportui netinka. Sporto bateliai laisvalaikiui daro mažesnę žalą. Tačiau jeigu galite rinktis, rinkitės batelius pagal paskirtį.
Negalima atsipalaiduoti ir namuose - vaikiškos šlepetės turi būti tvirtos, su užkulniu. Pradėjus vaikui keliauti į darželį tėvams atsiranda naujas rūpestis - išrinkti patalpoje tinkamą avalynę. Šie batai turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus, kokie keliami lauko avalynei, tik turėtų būti pasiūti iš odai kvėpuoti labiau leidžiančių medžiagų.
„Crocs“ tipo batai ypač pamėgti lietuvaičių ir avimi visur bei visada. Tačiau svarbu žinoti, kad šie batai yra laikomi paplūdimio avalyne, todėl vaikštinėti jais po kambarį nėra pati geriausia išeitis. Vadinamieji kroksai smukčioja, neturi tvirto kulno prilaikymo, tad padidina čiurnos traumų tikimybę. Be to, suprakaitavus kojai, palaiko drėgmę, sudarydami palankias sąlygas grybeliui atsirasti. Įsispiriamos šlepetės atviru priekiu ir atvira galine dalimi gal ir geriau už kroksus, bet tik vaikštant nedaug, ramiu tempu. O to tikėtis iš darželinuko vargu ar galime. Taigi, nuolat po darželio grupės patalpas zujančiam mažyliui netinkamas ir šis apavas.
Basutės ar sandalai savo kilme mena labai senus laikus, tačiau šiais laikais jų gamyba labai ištobulėjusi, o ir pasirinkimas - didžiulis. Basutės ar sandalai yra šilto klimato apavas. Taigi, tikėtina, kad koja šiuose batuose, net visą dieną praleidžiant grupėje, tikrai nešus. Tačiau yra keletas niuansų. Jei priekinė dalis yra atvira, mažylis anksčiau ar vėliau gali nusimušti pirštus arba ten gali patekti smulkių dalykėlių, sukeliančių nedidelių odos pažeidimų. Jei galinė dalis bus nefiksuota, daug judant gali padidėti traumų tikimybė.
Be abejonės, itin svarbu renkant batus vaikams yra atsižvelgti į sezoniškumą:
Pablosky (Ispanija) batukai turi papildomas priekių apsaugas, kurios apsaugo tiek vaiko pirštukus, tiek batukų „nosytes“ nuo per greito susidėvėjimo.

tags: #madingiausi #vaikisku #batu #gamintojai