Nėštumo metu, kai organizmas prisitaiko sunkiam darbui - išnešioti bei pagimdyti vaikelį, keičiasi moters savijauta ir kūnas. Šie pokyčiai paliečia daugelį kūno sistemų, o dideli pokyčiai būdingi ir lytiniams organams, pakinta ir nėščiosios makštis. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie nėra amžini.
Šis lytinis organas yra šviesios rausvos spalvos, labai elastingas, iš vidaus jį iškloja gleivinė, viršutinė makšties dalis jungiasi su gimdos kakleliu. Normalios išskyros yra bespalvės arba balkšvos, bekvapės ir nesukelia nemalonių pojūčių. Nėštumo metu dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.

Sveikai makščiai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią apibūdina pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,0 pH. Tuomet makšties ertmėje vyrauja naudingos bakterijos ir yra nedaug sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios rūgštingumui sumažėjus ima daugintis ir išstumia naudingus mikroorganizmus. Naudingos bakterijos skatina pieno rūgšties susidarymą ir palaiko rūgštinę makšties aplinką. Tokia terpė neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams ir saugo moterį nuo infekcijų.

Makšties drėgmei labai svarbūs moteriški hormonai estrogenai. Paprastai šių hormonų nėštumo metu padaugėja. Sveikos moters gimdos kaklelis ir makšties sienelių liaukos išskiria natūralų sekretą, kuris neleidžia makščiai išdžiūti.
Vis dėlto, bet estrogenų nėštumo metu gali ir sumažėti, pavyzdžiui, nėščiajai, kuri tebežindo pirmagimį. Makšties sausumo priežastis gali būti netinkama higiena arba kosmetika, sintetiniai apatiniai. Makštį išsausina ir pernelyg uoli higiena, pavyzdžiui, jos plovimas. Makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų. Makšties sausumas vargina moterį, intymios srities vieta tampa itin jautri. Makštyje dažnai jaučiamas tempimo, deginimo jausmas, o lytiniai santykiai sukelia diskomfortą ir skausmą.
Trūkstant drėgmės, galima pažeisti makšties sienelių gleivinę ir kitus intymių vietų audinius, todėl po lytinių santykių dažnai atsiranda kraujingų išskyrų. Nuolat traumuojama makštis pasidaro imli įvairiems uždegimams, kurie linkę kartotis. Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu.
Laukti, kol makšties drėgmė atsikurs savaime, negalima, nes dėl šio negalavimo gresia pažeidimai ir infekcijos. Labai svarbu tinkama lytinių vietų higiena, jokiu būdu negalima plauti pačios makšties, jei to daryti nepatarė gydytojas. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų:
Nėštumo metu krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja).

Patarimas: Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėsuoti ir būtų be lankelių.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gali patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.

Tik pastojus, iškyla klausimas, ar galima mylėtis nėštumo metu? Daugelis porų susiduria su netikėtomis problemomis ir klausimais dėl intymaus gyvenimo nėštumo laikotarpiu. Net ir nėštumui esant normaliam, nėščiosioms ir jų partneriams atsiranda iki tol nebuvusių ir kartais labai netikėtų pojūčių. Gydytojai gali nerekomenduoti lytinių santykių tam tikrais atvejais, tačiau svarbu suprasti, kad jie ne draudžia, o informuoja.
Vis dėlto hormonų svyravimai, nuovargis, pykinimas ir krūtų skausmas nėštumo pradžioje libido dažniausiai sumažina. Vėliau augantis svoris, nugaros skausmai ir kiti simptomai taip pat dažniausiai užgožia norą mylėtis. Emocijos irgi turi didelę įtaką libido. Nerimas, kad nėštumas ar kūdikis pakeis Jūsų ir vyro santykius, gali labai slėgti, net jei nėštumas ir planuotas. Kai kurie vyrai gali net prarasti erekciją dėl mylėjimosi „trise“ jausmo, ypač jei vaisius juda, ir vien dėl to vengti lytinių santykių. Nenoras mylėtis nėštumo metu yra normalus ir neturėtų kelti nerimo tol, kol tai nepablogina poros santykių.

Mokslo įrodyta, kad lytiniai santykiai nesukelia nei ankstyvojo persileidimo, nei priešlaikinio gimdymo, nei priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo. Lytiniai santykiai netraumuoja vaisiaus galvos ir kitų kūno dalių, negali sukelti vaisiaus deguonies trūkumo ir žūties. Kai kurie vyrai bijo mylintis sužeisti vaikelį, tačiau taip nenutiks: vaisius gimdoje yra saugomas vaisiaus vandenų ir pačios gimdos, kuri yra tvirtas raumuo. Įsitikinimas, kad seksas gali trikdyti mažylį, yra mitas - vaisius yra pripratęs prie judančio mamos kūno ir įvairiausių garsų. Orgazmo metu ima susitraukinėti gimdos raumenys, bet vaisiui tai ne naujiena: tai gali vykti ir dėl kitų priežasčių. Normalu, kad sueities metu vaikelis ima aktyviau judėti.

Esant normaliam nėštumui, kontraindikacijų lytiniams santykiams nėra. Tačiau kraujas visada yra tam tikras pavojaus signalas, todėl nėštumo metu pasirodžius kraujui iš makšties visada reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei nėščioji po lytinių santykių kraujuoja arba gresia persileidimas, nėra jokių abejonių - bet kuris gydytojas uždraus vaginalinius lytinius santykius. Kita priežastis uždrausti lytinius santykius - pirmo nėštumo trimestro kraujavimas arba įprastiniai persileidimai, kai moteris jau kelintą kartą neišnešioja vaisiaus. Praėjus rizikingam laikotarpiui, vėliau lytinių santykių turėti leidžiama. Taip pat, nerekomenduojami lytiniai santykiai, jei buvo nustatyta placentos pirmeiga (placenta previa) arba esant labai stipriam nėščiųjų vėmimui, kai nėščioji tampa labai išsekusi fiziškai ir psichiškai.
Jei pora praktikuoja analinius lytinius santykius, nėštumo metu jie gali būti nemalonūs, jei atsiranda hemorojus.
Praktikuojant vaginalinius santykius su nuolatiniu partneriu infekcijos tikimybė yra labai nedidelė. Tačiau, jei moteris net ir nėštumo metu turi kelis partnerius, arba jos nuolatinis partneris yra nepatikimas, būtina naudoti prezervatyvus, kad nėščioji neužsikrėstų lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL).
Didesnis malonumas. Dėl padidėjusio kraujoplūdžio į dubens sritį pabrinksta lytiniai organai, todėl moters pojūčiai pasidaro stipresni. Padidėjęs hormonų lygis taip pat padidina makšties drėgnumą. Nėra pastojimo baimės. Teigiamas orgazmo poveikis. Nėštumo metu patiriamas orgazmas padeda sumažinti įtampą kryžkaulio ir mažojo dubens srityse. Orgazmo metu taip pat išsiskiria oksitocinas, galintis nulemti sėkmingesnį gimdymą.
Mylintis nėštumo metu gimdos susitraukimai gali būti jaučiami santykių metu arba po jų. Dažniausiai tai yra paruošiamųjų sąrėmių tipo gimdos susitraukimai, kurie nelemia gimdos kaklelio pokyčių. Gimdos susitraukimai po lytinių santykių turėtų būti švelnūs ir pasibaigti per kelias valandas. Orgazmas, spermoje esantys prostaglandinai gali sukelti gimdos susitraukimus.
Atlikta mokslinių tyrimų, kuriuose daroma prielaida, jog seksualinis aktyvumas paskutinę nėštumo savaitę gali būti susijęs su greitesne gimdymo pradžia. Taigi, jei nėštumas nekomplikuotas, seksas gali būti vienas geriausių natūralių būdų paskatinti gimdymą ir išvengti per ilgai užsitęsusio nėštumo (vaisiaus pernešiojimo).
Viskas gerai, kas yra malonu ir patogu. Tačiau pilvukui pradėjus augti ir po truputį pradedant jausti vaisiaus judesius reikėtų paieškoti tinkamesnių pozų. Nuo maždaug 12 savaičių nerekomenduojama gulėti ant nugaros, todėl rekomenduojama rinktis kitas pozas. Tinkamiausios mylėjimosi pozos - kai abu partneriai guli ant šono arba kai partnerė guli ant nugaros užkėlusi kojas ant partnerio pečių (partneris neužgula pilvuko). Taip pat nereikėtų užsiimti intensyviu seksu, išbandinėti naujų įmantrių pozų ir pan.
Gimus vaikeliui, dažnai apie intymų gyvenimą bijoma kalbėti. Klausimai "Kada po gimdymo iš tiesų galima atnaujinti lytinį gyvenimą?", "Ar neskaudės?", "Kur dingo potraukis?" kankina moteris bei jų vyrus. Dažniausiai vėl pradėti intymius santykius patariama po gimdymo praėjus vidutiniškai 6-8 savaitėms.
Nesvarbu kaip praėjo gimdymas, kūnui reikia laiko, kol sugis. Gimdymo būdas lytinių santykių atnaujinimui įtakos neturi, nes gimda valosi taip pat - kraujuoja maždaug 6-8 savaites. Maždaug tokiu metu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrėjusį mediką, kad būtų įvertinta gimdymo takų arba operacinio rando būklė, ultragarsu patikrinta gimda.
Pirmiausia - fiziologiniai išbandymai: iš makšties keletą savaičių teka rusvai-kraujingos išskyros ar balzganas skystis, skauda tarpvietės, jei daryta epiziotomija, arba pilvo apačios, jei atliktas cezario pjūvis, sritį. Makštis išsiplėtusi, sausa ir labai jautri lietimui. Makšties audiniai yra nepaprastai tamprūs - jie išsitempia tiek, kad galėtų gimti vaikelis, kurio galvutės skersmuo yra 10 cm.
Jei sausa, naudokite daug lubrikanto. Jei tebeskauda siūles, rinkitės šonines pozicijas. Kai būsite pasiruošusi mylėtis, viską darykite lėtai, rekomenduojama naudoti vandens pagrindo lubrikantus.
Žindančios moters organizme yra daug mažesnis seksualumo hormonų estrogenų kiekis, todėl būna ir mažesnis lytinis potraukis. Be to, estrogenai atsakingi už makšties drėgnumą, o kai jų nedaug - jaučiamas sausimas, kuris irgi apsunkina lytinę sueitį. Po normalaus gimdymo dauguma moterų gali pakankamai greitai pradėti lytinius santykius.
Šalia šių fiziologinių priežasčių dar yra ir psichologinės - baimė dėl galimo skausmo, jaudulys dėl galimo pastojimo, fizinis nuovargis ir kt.
Kontracepcija po gimdymo: Nepamirškite, kad visada yra tikimybė vėl pastoti, pasirūpinkite kontracepcija. Kol kūdikis maitinamas mamos pienu, nerekomenduoju jokių cheminių kontraceptikų, nes jie patenka į kraują, taigi ir į pieną, ir gali pakenkti vaikui. Laktacinės amenorėjos kaip kontracepcijos taikymas po gimdymo yra sukurtas evoliucijos, kad moteris nepastotų per dažnai ir fiziškai neišsektų. Jos esmė tokia: kol moteris išimtinai pagal poreikį žindo, jos organizmas neišskiria hormonų, kurie provokuoja ovuliaciją, taigi moteris negali pastoti. Vis dėlto susiduriu su atvejais, kai net ir išimtinai žindančios moterys mėnesinėmis suserga praėjus vos 3 mėn. po gimdymo, todėl verta saugotis papildomai. Jeigu baiminatės, kad moteris vėl pastos, kartu spręskite kontracepcijos klausimą.
Visiškas lytinių santykių uždraudimas nereiškia, kad nėra kitokių intymumo formų, nei vaginalinis lytinis aktas. Jei Jums skauda ar silpna vos pagalvojus apie santykius, palaikykite intymumą kitais būdais - dažnai susiskambinkite su partneriu, siųskite žinutes, skirkite laiko vienas kitam prasidedant ar baigiantis dienai. Jautriai ir nuoširdžiai išsakykite partneriui savo poreikius ir rūpesčius. Porai svarbu visuomet, ne tik nėštumo metu kalbėtis apie intymų gyvenimą, išsakyti savo norus ir poreikius, o jeigu jie nesutampa, ieškoti abi puses tenkinančių sprendimų. Jei sekso metu Jūsų moteris negali priprasti prie krūtų lietimo, lieskite jas itin atsargiai, arba laikinai atsisakykite lietimo. Jei ilgam atsisakysite seksualinės veiklos, ilgainiui partneris gali patirti sunkumų su erekcija ir sėklos išsiliejimu.
Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto.
Patarimas: Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Patarimas: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Patarimas: Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą. Atkreipkite dėmesį: jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Patarimas: Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
Patarimas: Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Patarimas: Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
Patarimas: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Patarimas: Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas.
Patarimas: Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.

Patarimas: Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Patarimas: Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
Patarimas: Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.