Liudvikas XIV: Karalius Saulė ir Prancūzijos didybės era
Liudvikas XIV, dar žinomas kaip Karalius Saulė (pranc. Le Roi Soleil), buvo vienas garsiausių Prancūzijos istorijos valdovų. Jis gimė 1638 m. rugsėjo 5 d. Sen Žermene, Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII ir Ispanijos karaliaus Pilypo III dukros Onos Austrės šeimoje. Iš Burbonų dinastijos kilęs valdovas Prancūzijos ir Navaros karaliumi tapo 1643 m. gegužės 14 d., būdamas vos ketverių metų, ir valdė iki pat savo mirties 1715 m. rugsėjo 1 d. Versalyje.
Iki 1661 m. už regentę jo motiną Oną Austrijietę faktiškai valdė kardinolas Džulijus Mazarinis. Paauglystėje būsimasis karalius buvo apleistas, nes Dž. Mazarinis stengėsi palikti jį nemokšą, kad pats būtų jam reikalingas. Tikrasis Liudviko XIV valdymas prasidėjo tik ministrui mirus, kai karalius paskelbė, kad neskirs pirmojo ministro ir valdys vienas. Nepakankamas išsilavinimas nepakenkė Liudviko XIV proto vystymuisi, o pats valdovas vėliau pripažino: „Atvirai pasakysiu, jog neįsivaizduoju, ką būčiau daręs, jei jis būtų gyvenęs ilgiau“.
Absoliutizmo suklestėjimas ir Versalis
Liudviko XIV valdymo metais suklestėjo absoliutizmas. Jis tikėjo, kad jam buvo suteikta Dievo dieviška teisė valdyti absoliučia monarchijos galia. Karalius stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija, skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą ir centralizuotą valstybės administraciją. Jo emblema buvo saulė, o šūkiai - „Nec pluribus impar“ ir „Vires acquirite undo“.
Nacionaliniu pasididžiavimu tapo Versalio karaliaus rūmai. Rūmai buvo pastatyti karaliui Liudvikui XIII kaip medžioklės dvaras, vėliau išplėsti Liudviko XIV ir tapo Prancūzijos vyriausybės bei kultūros centru. Čia didelę reikšmę įgijo dvariškiai, o ministrai, generolai, meilužės ir dvaro tarnai vienas per kitą ėmė karalių liaupsinti ir pataikauti.
Kultūros ir meno mecenatas
Liudvikas XIV pagarsėjo menų globa: įkūrė Dailės ir skulptūros (1655), Mokslo (1666) ir Architektūros (1671) akademijas, 1680 - nacionalinį teatrą Comédie Française. Jo dvare kūrė poetai ir dramaturgai Moljeras, Ž. B. Rasinas, literatūros kritikas N. Bualo-Depreo, prancūzų operos pradininkas kompozitorius Ž. B. Liuli ir kiti. Karalius pats užsiėmė menu, reklamavo ir atliko daugybę vaidmenų apie 40 pagrindinių baletų.
Versalio statyba: karaliaus didybės manija | Versalio iškilimas ir žlugimas | Tikrasis karališkasis gyvenimas
Užsienio politika ir karai
Liudvikas XIV daug kartų kariavo dėl Prancūzijos hegemonijos Europoje. Jis dalyvavo keturiuose dideliuose karo konfliktuose: Devoliuciniame kare (1667-1668), Olandijos (1672-1678), Augsburgo lygos (1688-1697) ir Ispanijos įpėdinystės kare. Kovodamas su Ispanija ir Austrija, rėmė Švediją, Prūsiją, stengėsi įtvirtinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| 1643-1661 | Regentystės laikotarpis, kardinolo Mazarinio valdymas |
| 1661-1715 | Savarankiškas Liudviko XIV valdymas, absoliutizmo įtvirtinimas |
| 1685 m. | Nanto edikto atšaukimas, hugenotų persekiojimas |
Asmeninis gyvenimas ir mįslės
Karalienė Marija Teresė buvo Liudviko XIV žmona. Iš santuokos su ja gimė dofinas Liudvikas. Visgi valdovo gyvenime netrūko ir kitų moterų. Istorikų duomenimis, nesantuokinių vaikų gimstamumas šio valdovo dvare buvo milžiniškas. Taip pat išliko „Moreto maurės“ legenda - paslaptingos tamsiaodės vienuolės, kurią karalius finansiškai rėmė, tapatybės mįslė, kuri iki šiol kelia diskusijas tarp istorikų dėl galimų kraujo sąsajų su Liudviku XIV.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
