Artėja pati linksmiausia pavasario, atgimimo šventė - Velykos. O jų pati didžiausia esmė - pabūti su šeima, su vaikais. Velykos - tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, kuri žymi Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Tačiau ši šventė turi ir daugybę įdomių tradicijų bei papročių, kuriuos dažnai lydi paslaptingos legendos ir įdomūs faktai. Velykos neturi fiksuotos datos, nes ji kasmet skiriasi ir yra nustatoma pagal Mėnulio fazes.
Kiaušinis, kaip gyvybės simbolis, yra neatsiejama Velykų šventės dalis. Senovėje kiaušiniai buvo dažomi, kad simbolizuotų pavasario atgimimą ir naują gyvenimą. Anksčiau žmonės kiaušinius dažydavo natūraliais dažais, gautais iš augalų, tokių kaip svogūnų lukštai, burokėliai, mėtos ir net žolės. Šokoladiniai kiaušiniai tapo populiarūs tik 19 amžiuje, kai buvo išrasta šokolado liejimo technologija.
Kiekviena šventė turi savo simbolį. Štai tradiciškai Velykoms dažomi kiaušiniai, nes be ryškiaspalvių margučių paprasčiausiai neįsivaizduojamas šis šventinis stalas. Vis dėlto, iš kur atkeliavo tradicija dažyti kiaušinius?
Viena iš versijų - ši tradicija prasidėjo nuo Romos imperatoriaus Tiberijaus valdymo laikų. Pagal legendą, tuo metu valdovą aplankė Marija Magdalena ir įteikė jam dovanų kiaušinį. Marija papasakojo imperatoriui apie stebuklingą Jėzaus Kristaus prisikėlimą, bet šis nepatikėjo ja. Norėdama įtikinti Tiberijų, jam matant nudažė kiaušinį ryškiai raudona spalva, liudijančią Viešpaties ir krikščionių jėgą. Mat pagal šią legendą raudona spalva simbolizuoja kraują, kurį Jėzus praliejo prikaltas prie kryžiaus.

Kitas padavimas byloja, kad kai Jėzus buvo mažas, Mergelė davė jam žaisti su dažytais kiaušiniais. O jei tikėti dar vienu padavimu, tai tradicija dažyti kiaušinius Velykoms prasidėjo prikalus Jėzų prie kryžiaus. Po to judėjai pradėjo švęsti, linksmintis, ant vaišių stalo pasidėję virtus kiaušinius ir keptą vištą. Vienas iš dalyvavusių vaišėse pranešė, kad, tikinčiųjų manymu, Kristus turi prisikelti po 3 dienų. Bet namų šeimininkas paprieštaravo, pasakęs, kad Kristaus prisikėlimas įvyks tik tuo atveju, jei ir kepta višta atgis bei paraudonuos virti kiaušiniai. Po akimirkos įvyko stebuklas. Tuo ir paaiškinamos velykinių margučių dažymo tradicijos. Be to, šį paprotį Romos gyventojai susiejo ir su kito imperatoriaus Marko Aurelijaus gimimu 121 metais prieš mūsų erą. Legenda byloja, kad būsimo imperatoriaus gimimą išpranašavo višta, padėjusi kiaušinį su raudonomis dėmelėmis.
Žinia, likus 40 dienų iki Velykų prasideda ilgiausia gavėnia, draudžianti valgyti gyvulinės kilmės produktus. Tarp jų ir kiaušinius. Bet juk vištoms nepasakysi, kad 40 dienų nebedėtų kiaušinių. Todėl tikintieji mėgino išsaugoti vištų padėtus kiaušinius išvirę juos. Tada dar niekas nežinojo, kaip atpažinti žalią nuo virto kiaušinio. Bet gudrios šeimininkės atrado būdą: dažydavo kiaušinius žalumynais, medžio žievėmis bei svogūnų lukštais. Štai ir gaudavosi įvairiaspalviai margučiai, kuriuos su malonumu valgė ir dovanojo per Velykas. Nuo to laiko ne tik tarp romėnų prasidėjusi tradicija dovanoti vienas kitam dažytus kiaušinius per šią šventę išplito bemaž po visą pasaulį.
Tiesa, pradžioje kiaušinius dažydavo tik raudona spalva, simbolizuojančia Kristaus kraują. Be to, dažytas kiaušinis buvo ir atgimimo ar prisikėlimo simbolis. Po kiek laiko kiaušinius imta dažyti ir kitomis spalvomis. Netrukus vištų kiaušinius pakeitė išdrožti iš medžio, pagaminti iš šokolado, metalo ar net brangakmenių. Pastarieji - plačiai žinomi „Faberge“ kiaušiniai.

Margi, dekoruoti kiaušiniai dažniausiai yra siejami su krikščioniškomis šv. Velykų tradicijomis. Nors tai yra gan europietiška tradicija, ypač populiari slaviškose šalyse, įdomu, ar įmanoma rasti spalvotų ir margintų kiaušinių Azijoje? Taip, spalvoti kiaušiniai Azijoje, nors ir yra retas fenomenas, tačiau išties egzistuoja. Neretai jie yra įdomių azijietiškų tradicijų dalis, kurios kartais gali atrodyti labai keistos, tačiau savo keistumu kartu ir žavingos.
Tolimojoje Kinijoje egzistuoja raudonų vištos kiaušinių tradicija. Raudona spalva kinams simbolizuoja sėkmę, laimę, o patys kiaušiniai, kaip ir kitose kultūrose, reiškia atgimimą. Raudoni kiaušiniai dovanojami džiugiomis progomis, dažniausiai gimus vaikui, praėjus mėnesiui po jo gimimo ar jo pirmo gimtadienio proga. Būtent tuomet neretai būna rengiamas raudonų kiaušinių ir imbiero vakarėlis. Šie raudonieji kiaušiniai yra gaminami gana paprastai.

Dar vieni Kinijoje sutinkami įdomūs kiaušiniai yra vadinami „arbatos kiaušiniais“. Šių marmurinių kiaušinių grožis pasireiškia nulupus kiaušinio lukštą. Jie dažnai pardavinėjami gatvės maisto kioskuose ir restoranuose kaip pikantiškas užkandis ir nėra siejami su jokia švente, tačiau yra itin mėgiami ir populiarūs.

Tailande galima sutikti rožinius kiaušinius, tačiau ragauti juos reiktų atsargiai. Kiaušinis marinuojamas kelias savaites ar mėnesius specialiame mišinyje, kuris tradiciškai susideda iš molio, pelenų, druskos, negesintų kalkių ir ryžių lukštų. Šiais laikais tam dažniausiai naudojamas iš įvairių chemikalų sudarytas šarminis tirpalas. Šis pikantiškas užkandis, dažnai vadinamas šimtmečio kiaušiniu (angl. century egg), atsirado Kinijoje, tačiau jo variacijas galima rasti daugelyje Azijos šalių.

Tuo tarpu Malaizijoje kiaušiniai yra svarbus elementas tradicinėse vestuvėse. Vestuvių svečiams būna dovanojama bunga telur, kas išvertus reiškia gėlių kiaušiniai. Bunga telur simbolizuoja naujavedžių vaisingumą ir naujo gyvenimo pradžią. Kitaip negu velykiniai kiaušiniai, šie kiaušiniai nebūna dažomi, o tradiciškai apvyniojami popieriumi arba medžiaginiu tinkleliu ir papuošiami kaspinais ir gėlėmis. Dabar galima rasti įvairių dizaino variacijų, kur kiaušiniai dedami į įvairias dėžutes ar puodelius. Dažniausiai naudojami paprasti virti arba pindang kiaušiniai, kartais naudojami ir dirbtiniai.

Japonijoje, kaip nekeista, šv. Velykų metu išties galima pamatyti margučių. Nors šalyje ši krikščioniška šventė nėra populiari dėl nedidelės krikščionių religinės bendruomenės, japonai, kaip ir kitas vakarietiškas šventes, priima Velykas savaip. Šventė siejama su pavasariu, jos metu galima rasti ryškias pavasariškas ir tipines viščiukų ir zuikių velykines dekoracijas, skatinami pavasariški užsiėmimai, o šeimos su vaikais neretai užsiima kiaušinių dažymu. Nors yra daug įvairių būdų, kuriais japonai renkasi puošti savo kiaušinius, vienas iš unikalesnių ir gan japoniškų būdų yra kiaušinių marginimas washi popieriumi. Šis specialus tradicinis japoniškas popierius yra šiek tiek tvirtesnis už paprastą popierių. Jis gaminamas iš trijų skirtingų medžio pluoštų ir naudojamas įvairiems tradiciniams rankdarbiams, pavyzdžiui, origami lankstymui arba sumi-e tapybai. Washi kiaušinio darymo eiga yra paprasta, kiaušinis ištuštinamas išpučiant kiaušinio turinį lauk. Galiausiai dekoracija dar kartais ir nulakuojama.

Artimųjų Rytų regione margus kiaušinius galima rasti kelių neislamiškų švenčių metu. Egipte margi kiaušiniai, kaip atgimimo ženklas, naudojami nacionalinėje šventėje Sham El-Nisim. Šis festivalis pažymi pavasario pradžią ir yra siejamas su senovės Egipto tradicijomis. Kiaušiniai dekoruojami įvairiais būdais, dažoma tiek natūraliais, tiek dirbtiniais dažais. Ant kiaušinių taip pat galima užrašyti norus ir juos pakabinti ant medžių arba namuose. Tokiu būdu ankščiau tikėta, kad senieji egiptiečių dievai išpildys žmonių norus.

Margučiai taip pat yra svarbus elementas per persų naujuosius metus Novrūz. Ši šventė, kilusi iš senovės persų religijos zoroastrizmo ir skaičiuojama pagal iraniečių kalendorių, švenčiama ne tik Irane, tačiau ir kitose Centrinės Azijos šalyse, pavyzdžiui Afganistane, Pakistane, Azerbaidžiane ir t.t. Novrūzas sutampa su pavasario lygiadieniu, todėl šventinis stalas haft-seen dažnai būna spalvotas, gėlėtas ir kvepia pavasariu. Pagrindiniai ant jo dedami septyni elementai yra žaliuojantys daigai, saldi daigintų kviečių pasta samanu, persiškos alyvuogės, actas, obuolys, česnakas ir prieskonis žagrenis. Marginti kiaušiniai, kaip vilties, vaisingumo ir augimo simbolis, būna papildomas stalo dekoracijos elementas. Naudojami įvairūs, ne tik vištų, kiaušiniai.

Kiaušinių marginimas, ridenimas ir šventiniai pietūs su šeima - svarbi Velykų tradicija. Velykų tradicijos Lietuvoje diktuoja, kad kiaušinius dažome natūraliomis medžiagomis - įvyniotus į įvairius žalumynus, žoleles ar svogūnų lukštus, mėlynes ar net raudonųjų kopūstų nuoviras. Taip kiekvienas kiaušinis virsta nuostabiu meno kūriniu, kuriuo gali didžiuotis kiekvienas margučių tapytojas. Senovėje lietuviai tikėjo, kad kartu dažydama margučius šeima skatina bendrumą, todėl kartu su vaikais galite sukurti velykines kūrybines dirbtuves ir pamatyti, kuo margučiai yra unikalūs kiekvienam iš Jūsų.
Kadangi kiaušinio lukštas yra porėtas, dažai gali pasiekti patį kiaušinį, tad velykiniai margučiai, jei juos planuojama vartoti maistui, turėtų būti dažomi maistiniais dažais arba natūraliomis dažančiomis medžiagomis. Anot vaistininko, tam tinka daržovės, prieskoniai ar kiti maisto produktai. Norint nudažyti kiaušinius mėlynai, galima naudoti raudonąjį kopūstą, geltoną spalvą išgausime ciberžolėmis, raudonai spalvins burokėlių sultys, rudai - svogūnų lukštų nuoviras, juodai - graikinių riešutų lukštų ištrauka. Tik nepamirškite į dažus šliūkštelėti keletą šaukštų acto, kad dažai geriau priliptų. Gražiems ornamentams išgauti galite naudoti ryžius, svogūnų lukštus arba kitas priemones. Blizgesiui suteikti kiaušinio lukštą galima patepti aliejumi.
Parduotuvėse parduodami maistiniai dažai yra pagaminti iš Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti medžiagų, kurių sauga yra patikrinta bei nustatytos jų vartojimo sąlygos, kurios nekelia grėsmės vartotojų sveikatai. Raudonai spalvai išgauti yra naudojamas maisto priedas E 124 (raudonasis ponso, sintetinis vandenyje tirpus maisto dažiklis), o geltonai spalvai - E 102 (tartrazinas, sintetinis citrinos geltonumo dažiklis). Dažant kiaušinius maistiniais dažais, privaloma laikytis instrukcijų, kurios yra pateiktos ant dažų pakuotės. Jeigu pastebėjote, kad kiaušinio baltymas yra nusidažęs, patartina tokio kiaušinio nevartoti. Geriau rinktis kiaušinį, kuris nudažytas tinkamai ir dažai yra tik ant lukšto. Vis dėlto kiaušinių dažymui patarčiau naudoti natūralius metodus. Kiaušinių negalima dažyti ne maistui skirtais dažais, pvz., tekstilei ir pan., nes juose gali būti naudojamos sveikatai kenksmingos medžiagos.
Atėjus Velykų rytui, su vaikais galite suorganizuoti įvairius velykinius žaidimus. Vienas populiariausių velykinių žaidimų - ridenti margučius. Kiekvienas žaidėjas rideną savo kaušinį ir bando pajudinti kito žaidėjo kiaušinį, jei taip nutinka, tas žaidėjas gali pasiimti pajudintą kiaušinį. Jei bandymas nepavyksta, kiaušinis lieka ten, kur buvo, o kitas žaidėjas gali kovoti dėl dviejų kiaušinių.

Dar vienas svarbus velykinis užsiėmimas vaikams - margučių paieška, kuomet Velykų zuikis spėjo rytais aplankyti kone kiekvieną šeimą su vaikais ir sode išdėliojo tiek dažytų velykinių, tiek šokoladinių kiaušinių. Norėdami juos visus rasti, jauniausi šeimos nariai turėtų pasiimti krepšelį ir eiti ieškoti šių dovanų.
Neatsiejama Velykų tradicijos dalis yra ir margučių mūšis, kuris puikuojasi ne tik gražūs spalvoti margučiai, bet ir jų tvirtumas. Velykinio žaidimo taisyklės gana paprastos, abu žaidėjai muša abiem kiaušinio galais, kas laimi, gali tęsti žaidimą prieš kitus varžovus.
Jeigu tenka išsirinkti vaikų pamėgtus Velykų papročius, tai sūpynės bene viena pagrindinių tradicijų. Velykas orai nelepina saulėtu oru? Tuomet tinkamas metas užsiimti rankdarbiais, namų puošyba ir kita įdomia veikla! Nuskintas beržo šakeles galite papuošti kartu su vaikais arba įsigytą medinį stalo dekorą spalvotomis juostelėmis ir plastikiniais margučiais.
Aišku, kad pagrindinis Velykų užsiėmimas yra dažyti ir ridenti kiaušinius, bet mes su Teo norime pasiūlyti, tikimės, jūsų dar nebandytus kelis tikrai linksmus velykinius užsiėmimus. Atspaudų menas mūsų šeimoje užimą gan aukštą poziciją, todėl Velykos irgi ne išimtis nuveikti kai ką smagaus su jau turimais virtuvės rakandais, tualetinio popieriaus rulonais ar net senstelėjusiomis bulvėmis. Šioms velykinėms šėlionėms prireiks:

Su bulvių grūstuvu, nesvarbu, kokios formos turite, galite pagaminti nuostabius zuikius arba velykinius kiaušinius, kurie puikiai tiks Velykų sveikinimams, atvirutėms ar šiaip linksmam laiko praleidimui štampuojant ir maišant spalvas.

Iš bulvių (gali būti ir bepradedančios vysti, tuomet nebus gaila jų tiesiog išmesti) gaunasi labai linksmi velykiniai margučiai, kuriuos galite sukurti patys, išraižydami, išpjaustydami ar išskutinėdami jums patinkančius ornamentus.

Na, o iš tualetinio popieriaus rulonų išeina patys mieliausia zuikiai, kuriuos pagaminti - vienas juokas. Tereikia suklijuoti tris ruloniukus taip, kad gautųsi galva ir ausys.

Velykos, kaip ir didžiosios žiemos šventės, visuomet labai laukiamos. Kiaušinių marginimas, ridenimas ir šventiniai pietūs su šeima - svarbi Velykų tradicija. Tad, marginimas vaškinėmis kreidelėmis - puiki idėja velykinių kiaušinių marginimui, tiesa ji gal labiau tinkama vaikams ar tiesiog kartu su mažaisiais praleidimui laiko bei pasižaidimui :)
Štai ką reikėtų pasiruošti prieš pradedant marginimą vaškinėmis kreidelėmis:
Mums reikės karštų kiaušinių, tad pirmiausiai užsikaičiame kiaušinius. Kol verda, pilnai spėsime pasiruošti... turimas, kuo įvairesnių spalvų, vaškines kreideles... kuo smulkiau susmulkiname, tam puikiai tiks bet koks peiliukas, dar galima pasinaudoti tiesiog pieštukų drožtuku (aš smulkinau peiliuku). Susmulkinus, visas spalvas tiesiog sumaišome, bet žinoma čia jau kaip padiktuoja fantazija :) Kai išverda kiaušiniai, nieko nelaukiant, puodą kuriame virė kiaušiniai pasidėjau ant stalo, ant viršaus padėjau groteles, ant jų pasidėjau kiaušinius ir juos tiesiog apibarsčiau susmulkintomis kreidelėmis.

Kiaušinis - vienas vertingiausių maisto produktų. Naminių paukščių - vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių kiaušinių sudėtis skiriasi nedaug. Palyginus su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario, tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) išnagrinėjusi mokslinius tyrimus, patvirtino, kad kiaušiniai yra vienas turtingiausių Omega-3 riebalų rūgščių šaltinių, nes viename kiaušinyje yra 100-150 mg šios rūgšties. Mokslininkų nuomone, norint palaikyti normalią smegenų funkciją ir išsaugoti regėjimą, žmogus per parą turi suvalgyti 2 kiaušinius.
Kiaušinio maistinė vertė priklauso nuo baltymo ir trynio cheminės sudėties, kurią lemia vištos veislė, lesalas, laikymo būdas ir metų laikas. Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl karotinoidų - natūralių medžiagų, suteikiančių oranžinę ar raudoną spalvą apelsinams, pomidorams, morkoms ir geltoną spalvą daugelio augalų žiedams. Jų paukščiai gauna su bet kokiais žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais. Karotinoidai svarbūs tiek gyvūnų, tiek ir žmonių sveikatai. Plačiausiai žinomas karotinoidas - beta karotinas, vitamino A šaltinis. Jo svarba organizmui jau senai žinoma. Pastaraisiais metais buvo pastebėta, kad karotinoidai, kaip antioksidantai, svarbūs užkertant kelią vėžiniams susirgimams, širdies bei akių ligoms.
Kiaušinis yra gana nekaloringas produktas. 100 gramų kiaušinio yra tik 157 kilokalorijos. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta stiklinei pieno. Didžiausią vištos kiaušinio dalį sudaro baltymas. Jame gausu baltymų, mineralinių medžiagų - natrio, kalcio, geležies, B grupės vitaminų. Tačiau pati vertingiausia kiaušinio dalis vis dėlto yra trynys. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu jo baltyme, gausu ir vitaminų - A, D, E, B grupės.
Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriuose yra lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų (fosfolipidų, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, cholino, karotinoidų liuteino ir zeaksantino ir kt.). Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.
Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2. Taip pat iki 40-65% vitamino A. Anksčiau kiaušinio valgyti buvo baiminasi dėl per didelio cholesterolio kiekiu. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad cholesterolis būna „geras“ ir „blogas“. Kiaušinio trynyje jų yra per pusę, o baltyme visai nėra. Kiaušinis - tikrai vertingas maisto produktas, žinoma, perlenkti lazdos nereikia ir kiekvieną dieną jo duoti nepatariama.
| Maistinė medžiaga | Kiekis viename kiaušinyje (apytiksliai) | Procentinė dalis nuo RPN (suaugusiems) |
|---|---|---|
| Vitaminas B12 | ~0.6 µg | 30-40% |
| Fosforas | ~95 mg | 15-20% |
| Cinkas | ~0.6 mg | 10-20% |
| Selenas | ~15 µg | 10-20% |
| Vitaminas B2 | ~0.25 mg | 10-20% |
| Vitaminas A | ~75 µg | 40-65% |
| Omega-3 riebalų rūgštys | 100-150 mg | N/A |
| Kalcis | ~25 mg | N/A |
| Geležis | ~0.7 mg | N/A |
| Kalis | ~65 mg | N/A |
| Magnis | ~5 mg | N/A |
Vidutinis vištos kiaušinis sveria apie 50-60 gramų, jame yra apie 12 proc. baltymų, 0,9 proc. angliavandenių, 10,5 proc. riebalų, 135 mg kalio, 12 mg magnio, daugiau kaip 2 mg geležies, taip pat cinko, vario, vitaminų A, B1, B2, B3 ir t. t. Anot K. Beržinio, kiaušinis yra gyvybės pradžia, todėl tiek vertingų ir gyvybiškai svarbių medžiagų čia esama. Tačiau vien cholesterolio kiaušinyje yra beveik 200 mg, tiek, kiek rasime pusėje gabalėlio sviesto arba 200 g jautienos gabale. Jei gydytojas pataria riboti cholesterolio kiekį iki 300 mg, tai ir 2 kiaušinių bus per daug. Bet kiaušinyje yra ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, kurie ne tik naudingi regėjimui, bet ir apsaugo cholesterolį nuo oksidacijos, tad jis ne taip stipriai veikia kraujagysles. Todėl retsykiais galime ir po keletą kiaušinių suvalgyti - rekomenduoju 5 per savaitę. Pasak jo, labiausiai neramina didelis cholino kiekis. Ši medžiaga yra sudėtinė lecitino dalis, reikalinga atminčiai, nervinio impulso perdavimui, augimui, kepenų ląstelių atnaujinimui. Moterims jo reikia 425 mg, o vyrams - 550 mg. Suvalgius 2 didelius kiaušinius, cholino jau gaunama per daug - 790 mg. Žarnyno bakterijos choliną metabolizuoja į trimetilamino oksidą, kuris gali lemti aterosklerozės atsiradimą bei pažeisti inkstus. Jei inkstai dirba gerai, bijoti neverta - per 8 valandas trimetilamino oksidas iš organizmo pasišalina. Tik nenustebkime, jei nuo 8-9 kiaušinių subjurs nuotaika, svaigs galva ar paleis vidurius. Jei norime valgyti daug kiaušinių, reikia turėti gerus inkstus - saikas labai reikalingas.
Prieš paskirstant į prekybos vietas, įvertinama kiaušinių kokybė, jie rūšiuojami ir pakuojami. Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo. Rūšiuojant kiaušiniai skirstomi į keturias svorio kategorijas, kurios nurodomos ant kiaušinių pakuočių, t.y. XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai, tada ant pakuočių nurodoma ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“. Pasirinkimas, kokio dydžio kiaušinius pirkti, kiekvieno vartotojo skonio dalykas. Specialistų teigimu, tiek mažuose, tiek ir pačiuose didžiausiuose kiaušiniuose yra tos pačios maistinės medžiagos ir vitaminai.
Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų. Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio, kuris labiausiai priklauso nuo vištų veislės ir naudojamų pašarų. Vištas auginant laisvai, lesinant pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištos veislės. Manoma, kad rudo pigmento turintys kiaušinių lukštai yra tvirtesni už baltus. Taip pat reikėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Renkantis parduotuvėje, pirkėjams daug informacijos apie kiaušinius, jų tinkamumo vartoti laiką, paukščių auginimo būdą ir pan. suteikia ženklinimo informacija. Tačiau prieš perkant būtinai reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės, nepažeistu lukštu. Kiaušinio lukštas - natūrali membrana apsauganti kiaušinį nuo neigiamo aplinkos poveikio, pavyzdžiui, išdžiūvimo, mikroorganizmų ar aplinkos kvapų. Renkantis kiaušinius pas smulkų ūkininką, reikėtų žinoti, kad ūkininkai laikantys mažiau kaip 50 vištų neprivalo parduodamų kiaušinių ženklinti. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi parduoti kiaušinius pakuotėse, nesuskilusiais lukštais ir, žinoma, šviežiai sudėtus.
Renkantis kiaušinius, daug informacijos galima sužinoti iššifravus jų ženklinimo kodus:
Ant pakuočių privaloma pateikti pakavimo įmonės kodą, kiaušinių tinkamumo vartoti terminą, nuorodą vartotojams produktus laikyti šaltai, informaciją apie vištų auginimo būdą ir kt.

Kaip ir kiekvienas produktas, kiaušinis turi subręsti. Specialistų manymu, geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo. Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas gan ilgas, jie turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo. Geriausia žalius kiaušinius laikyti maždaug +5 C, saugoti nuo temperatūros svyravimų, o plauti tik prieš vartojimą. Virtų kiaušinių nepatariama laikyti ilgiau kaip 2 paras, laikant kambario temperatūroje, o šaldytuve - iki 3 parų. Todėl dažant margučius, reikėtų marginti tokį kiekį, kokį planuojama suvartoti per 3 paras.
Kiaušinius rekomenduojama suvartoti per 28 dienas po jų padėjimo. Rekomenduojama kiaušinių saugojimo temperatūra nuo +5 °C iki +18 °C, tačiau reiktų atminti, kad kuo aukštesnė saugojimo temperatūra, tuo trumpesnis rekomenduojamas kiaušinių saugojimo terminas. Ilgiausiai (iki 3 savaičių) kiaušinius galima išsaugoti šaldytuve, laikant specialioje gamintojo pakuotėje. Virti kiaušiniai genda greičiau, todėl juos geriausia suvartoti per 24 valandas. Išvirtus kiaušinius ar patiekalus su kiaušiniais būtina laikyti šaldytuve ir suvartoti kaip galima greičiau.
Apie vienuoliktą dvyliktą mėnesį vaikui jau galima paragauti virto kiaušinio, jį reikėtų pavirti ne trumpiau kaip 5 min., mat per tiek laiko žūva vaikui ypač pavojingos salmonelės, kurių gali būti likę ant lukšto. Negalima virti įtrūkusio kiaušinio, prieš verdant reikia gerai nuplauti, galite netgi prieš plaunant į vandenį įpilti truputį acto ar citrinos rūgšties. Visa tai irgi padeda apsisaugoti nuo salmonelių. Vaiko pažintį su kiaušiniu reikėtų pradėti nuo trynio. Tai vertingiausia kiaušinio dalis. Deja, bet neretai pirmąkart paragavusiam vištos kiaušinio vaikui pasireiškia alerginė reakcija. Jei vaikas nelabai mėgsta kiaušinio, galima jį tiesiog kitaip patiekti. Pavyzdžiui, įsukti virtą trynį į daržovių košę arba įmušti į mėsos ar žuvies kukulius, o tik tada juos garinti.
Prieš perkant kiaušinius, reikėtų įvertinti ne tik kiaušinių ženklinimo etiketę, bet ir kiaušinių išvaizdą, taip pat atkreipti dėmesį, ar jie švarūs, ar lukštai neįskilę, ar jie be pašalinių medžiagų ir kvapo. Valgymui rekomenduojama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. „Marginimui tinka visi kokybiški ir saugūs kiaušiniai - lukšto spalva neturi įtakos kiaušinio kokybei. Spalvų skirtumai priklauso tik nuo vištų genetikos ir veislės. Prieš dažant kiaušinius, atkreipkite dėmesį į jo spalvą. Ryškiausiai spalvos atsiskleis ant kiaušinių baltu lukštu, tačiau, jei norite turėti tamsesnių atspalvių margučių, galite naudoti ir rudo lukšto.“
Jau šimtmečius Velykų šventė asocijuojasi ne tik su tradicijomis, bet ir su gardžia puota. Nors svarbiausias Velykų patiekalas - kiaušiniai, galima gaminti ir kitus patiekalus, tačiau pagal tradicijas rekomenduojame gaminti saulę ir pavasarį simbolizuojančius apvalius patiekalus - pyragaičius, salotas apvaliuose dubenėliuose. Kiaušiniai - pagrindinis šv. Velykų patiekalas, tad daugeliui svarbu žinoti, kaip pasirinkti marginimui, ritinėjimui ar vaišių stalui tinkamiausius.
tags: #linksmi #velykiniai #kiausiniai