Lilija Vanagienė: iškili vertėja ir sporto veikėja
Lilija Vanagienė (1927 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžyje - 2011 m. liepos 17 d. Vilniuje) buvo iškili lietuvių vertėja, pedagogė ir sporto veikėja, palikusi ryškų pėdsaką tiek literatūros, tiek sporto pasaulyje. Jos gyvenimas ir veikla apėmė platų spektrą - nuo anglų filologijos studijų ir dėstytojos darbo iki aktyvaus dalyvavimo Lietuvos čiuožimo federacijos veikloje ir vertimo kūrybos.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Lilija Vanagienė gimė 1927 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžyje. 1950 m. baigė anglų filologiją Vilniaus universitete. Ilgus metus dirbo dėstytoja tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas) ir Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Šiaulių pedagoginiame institute ji dėstė 1954-1961 m., o Lietuvos konservatorijoje - 1963-1987 m. Jos pedagoginė veikla padėjo ugdyti ne vieną kartą studentų ir prisidėjo prie anglų kalbos specialistų rengimo Lietuvoje.
Literatūrinė veikla - vertimai
Nuo 1990 m. Lilija Vanagienė buvo Rašytojų sąjungos narė. Lilija Vanagienė į lietuvių kalbą išvertė didžiųjų britų ir amerikiečių literatūros klasikų kūrinius. Tarp jos išverstų autorių - Viljamas Folkneris (William Faulkner), Džonas Steinbekas (John Steinbeck), Oskaras Vaildas (Oscar Wilde), Deividas Herbertas Lorensas (David Herbert Lawrence), Markas Tvenas (Mark Twain), Džonas Apdaikas (John Updike), Džeimsas Fenimoras Kuperis (James Fenimore Cooper) ir kiti. Jos vertimai pasižymėjo preciziškumu ir gebėjimu perteikti originalo dvasią, praturtindami lietuvių literatūros fondą pasaulinės klasikos kūriniais.
Išvertė M. Twaino apysaką "Princas ir elgeta" (1959), J. E. Steinbecko romaną "Mūsų nerimo žiema" (1964), W. Faulknerio romanus "Rugpjūčio šviesa" (1965), "Palaikų išniekintojas" (1969), "Kai aš gulėjau mirties patale" (1971), "Sartoriai" (1983), "Absalomai, Absalomai!" (1985). Taip pat vertė ir šiuolaikinių autorių kūrinius. Štai keletas jų:
- Donaldas Bisetas (Donald Bisset): "Aukštyn kojom: pasaka".
- Betty Mahmoody & William Hoffer: "Lošimas iš pelenų: romanas".
- Joyce Carol Oates.
- Josephine Cox.
- Toni Morrison.
- Elizabeth George.
- Judith McNaught.
- Sean McCann.
- Trumenas Kapotė.
Sportinė karjera ir veikla
Lilija Vanagienė jaunystėje buvo puiki čiuožėja, dešimt kartų Lietuvos moterų dailiojo čiuožimo čempionė. Be dailiojo čiuožimo, ji taip pat užsiėmė ir šuoliais į vandenį. Atvirame Vilniaus „Žalgirio“ baseine ji mokė savo ugdytinius šokinėti nuo 5 m bokšto ir 3 m tramplino, pati šokinėdama nuo 10 m bokšto.
1971 metais baigusi Kauno politechnikos institutą, kur studijavo inžineriją, ji pasirinko dailiojo čiuožimo trenerės kelią. Sėkmingai dirbo dailiojo čiuožimo trenere Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ ir Lietuvos olimpiniame sporto centre. Kaip trenerė, ji dalyvavo net penkiose olimpinėse žiemos žaidynėse: Albervilyje, Lilehameryje, Nagane, Solt Leik Sityje ir Turine, kuriose su Margarita Drobiazko čiuožė jos sūnus Povilas.
Lietuvos čiuožimo federacijos vadovybė
Lilija Vanagienė ilgus metus aktyviai dalyvavo Lietuvos čiuožimo federacijos veikloje. Nuo 1992 iki 1996 m. ji buvo Trenerių tarybos pirmininkė. Jos rūpesčiu Lietuvos šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas buvo pakviesti dalyvauti 1992 žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Prancūzija), kur užėmė 16 vietą.
1996-2009 m. ji ėjo viceprezidentės pareigas, o 1990-1996 ir 2009-2022 m. buvo Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė. Ji - dešimt kartų Lietuvos čempionė, Lietuvos nusipelniusi trenerė, penkių olimpinių žiemos žaidynių dalyvio, pasaulio ir Europos čempionatų bronzinio prizininko Povilo Vanago mama, net 16 metų vadovavo Lietuvos čiuožimo federacijai. Nuo 1996 m. Lilija Vanagienė buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos narė, o nuo 2016 m. - viceprezidentė. Kaip Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė, ji stebėjo Sočio, Pjongčango ir Pekino žiemos olimpines žaidynes. Ji sukaupė didžiulę patirtį, o Lietuvos čiuožimo bendruomenė 2006 metais ją išrinko Lietuvos čiuožimo federacijos prezidente ir tas pareigas ėjo iki 2022-ųjų. Estafetę ji perdavė naujajam federacijos prezidentui Vytautui Jasučiui. Šis Europos čempionatas vainikavo Lietuvos čiuožimo federacijos daugiau nei 30-ties metų darbą.
Šeimos sportinė dvasia
Sportas buvo Vanagų šeimos stichija. Lilijos Vanagienės tėvas, Algirdas Žalys, tuometis „Atramos“ gamyklos tiekimo skyriaus viršininkas, suorganizavo savo draugus, tokius pat išprotėjusius sporto entuziastus, ir visuomeniniais pagrindais prisidėjo prie dirbtinio ledo čiuožyklos įrengimo Kauno radijo gamyklos teritorijoje. Toje čiuožykloje prasidėjo Lilijos, kaip trenerės, karjera. Brolis Rimgaudas Žalys pirmasis Lietuvoje į aukštį peršoko 2 metrus, o sūnus Povilas dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse.
Jos tėvai buvo didžiausi jos sirgaliai. Prisimindama praeitį, Lilija pasakojo, kaip jie netgi važinėdavo į Maskvą stebėti to meto populiarių SSRS tautų spartakiadų ir kitų varžybų. Kartą, trenerės neišleidus iš darbo, mama su ja ir dar viena čiuožėja skrido į varžybas Kirove. Mama tuomet buvo atsakinga už jas ir tas pareigas atliko puikiai.
Paskutiniai metai
Lilija Vanagienė eidama 84-uosius metus po sunkios ligos mirė 2011 m. liepos 17 d. Vilniuje. Atsisveikinti su velione buvo galima Vilniaus laidojimo rūmuose, o laidotuvės įvyko Rokantiškių kapinėse. Jos indėlis į Lietuvos kultūrą ir sportą išlieka neįkainojamas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
