Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimai: didesnės išmokos ir naujos galimybės
Lietuvos Respublikos Seimas svarsto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimus, kuriais siekiama didinti vaiko priežiūros išmokas ir spręsti demografinius iššūkius šalyje. Šie pakeitimai, jei bus priimti, turės reikšmingos įtakos šeimoms, auginančioms vaikus, ir skatins gimstamumą.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai ir jų tikslai
Projekto iniciatoriai, Seimo vicepirmininkė A. Norkienė ir parlamentaras E. Motinystės, pastebi, kad dabartinė vaiko priežiūros išmokų sistema ne visada atitinka šeimų poreikius ir demografinę situaciją šalyje. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje yra kritęs iki 1 vaiko moteriai, o 2015 m. gimusiųjų skaičius viršijo 30 tūkstančių, palyginti su 1990 m. prognozėmis, kurios numatė, kad iki 2050 m. vyraus dabartinės tendencijos.
Vienas iš pagrindinių siūlymų - didinti neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu gaunamą išmoką nuo 78 proc. iki 100 proc. Tai turėtų paskatinti tėvus aktyviau naudotis šia teise ir kartu prižiūrėti vaiką.
Taip pat siūloma koreguoti išmokų dydžius priklausomai nuo vaiko amžiaus, iki kurio tėvai pasirenka jį prižiūrėti. Jei vaikas prižiūrimas iki 18 mėnesių, išmoka didėtų nuo 60 proc. iki 80 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jei vaikas prižiūrimas iki 24 mėnesių, pirmaisiais metais išmoka augtų nuo 45 proc. iki 65 proc., o antraisiais - nuo 30 proc. iki 50 proc.
Projekte numatyta ir galimybė gauti dvi išmokas vienu metu. Jei asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi išmokos, tačiau bendra jų suma būtų didinama nuo 78 proc. iki 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Šiuo metu, pagal galiojantį reguliavimą, bendra išmokų suma negali viršyti 78 proc.
Jei šeimoje gimsta arba yra globojami 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos dydis taip pat siūlomas padidinti nuo 78 proc. iki 100 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Dar vienas svarbus siūlymas - padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, nuo kurio skaičiuojamos vaiko priežiūros išmokos, limitą. Jis siūlomas didinti nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Projekto iniciatoriai pastebi, kad pagal dabartinį reguliavimą pajamos, viršijančios 2 vidutinius šalyje darbo užmokesčius, riboja gaunamas išmokas, o tai ypač paliečia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus. Pernai šalies vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekė apie 1 tūkst. eurų, todėl asmenims, gaunantiems didesnius nei 3 tūkst. 100 eurų atlyginimus „į rankas“, yra nustatomos lubos.
Teisinė bazė ir dabartinis reguliavimas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja vaiko priežiūros išmokų skyrimą. Pagal dabartinį reguliavimą, motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc. išmoką. Vėliau, priklausomai nuo pasirinkto vaiko priežiūros laikotarpio, išmoka mažėja: iki 18 mėnesių - 60 proc., iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45 proc., antruosius - 30 proc.
Įstatymo 23 straipsnis taip pat numato atvejus, kai motinystės išmoka neskiriama arba motina mirė. Jeigu motina negavo motinystės išmokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, vaiko priežiūros išmoka skiriama nuo vaiko gimimo dienos arba nuo pirmosios dienos po tėvystės atostogų pabaigos. Jeigu motinystės išmoką gavusi motina mirė, vaiko priežiūros išmoka skiriama nuo jos mirties dienos.
Įstatymas taip pat numato galimybę gauti dvi socialinio draudimo išmokas vienu metu, jei asmuo įgyja teisę į jas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo. Tačiau bendra išmokų suma negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Šiuo metu įstatymas buvo keičiamas kelis kartus: 2016 m. birželio 28 d. (Nr. XIII-138), 2016 m. gruodžio 20 d. (Nr. XIII-138), 2017 m. kovo 30 d., 2019 m. liepos 11 d., 2022 m. birželio 28 d. (Nr. XIV-1191). 2021 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-752 buvo papildytas 23 straipsnis 31 dalimi, reglamentuojančia išmokų skyrimą asmenims, įgijusiems teisę į valstybinio socialinio draudimo išmokas iki tam tikros datos.
Kontekstas ir perspektyvos
Šie siūlomi pakeitimai yra dalis platesnių pastangų spręsti demografinius iššūkius Lietuvoje ir didinti gimstamumą. Vyriausybė 2027-2028 m. planuoja įgyvendinti priemones, skirtas šeimų paramos stiprinimui.
Seime vyksta aktyvios diskusijos dėl šių pasiūlymų. Daugiau kaip 60 valdančioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su 2027 m. Seimo nariai A. Norkienė ir E. Motinystės, parengę projektą, tikisi, kad pakeitimai paskatins šeimas kurti ir auginti vaikus, pagerins socialinę paramą jaunoms šeimoms.
Balsavimas dėl šių pakeitimų parodė, kad jie sulaukia palaikymo - už juos balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, o 15 parlamentarų susilaikė. Tai rodo didelį susidomėjimą ir siekį gerinti šeimos politiką šalyje.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ką svarbu žinoti?
Siūlomų pakeitimų priėmimas turėtų padėti ne tik didinti gimstamumą, bet ir užtikrinti didesnį finansinį stabilumą šeimoms, auginančioms vaikus, ypač tiems, kurių pajamos yra didesnės ir kurie iki šiol susidurdavo su išmokų lubomis.
tags: #ligos #ir #motinystes #socialinio #draudimo #istatymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
