Trumpas vaiko lūpos ar liežuvio pasaitėlis yra jautri tema tiek tėveliams, tiek odontologams. Tėvai, sužinoję, jog vaikui būdingas prisegtas lūpos ar liežuvio pasaitėlis, tikisi šią problemą išspręsti nedelsiant. Nors liežuvio ar lūpos pasaitėlio kirpimas yra nesudėtinga ir trumpa chirurginė procedūra, ji kelia didelį stresą mažiems vaikams, dar nespėjusiems apsiprasti su gydytojo profesija. Prisegtas liežuvio pasaitėlis - įgimta būklė, kai liežuvio pasaitėlis yra trumpas ir neleidžia laisvų liežuvio judesių.

Pasaitėlis - liežuvį su burnos dugnu jungiantis į plėvę panašus darinys. Pasaitėlius turi ne tik liežuvis, bet ir abi lūpos. Įprastai pasaitėlis prasideda ties liežuvio viduriu - taip liežuvis gali laisvai judėti, jį paprasta iškišti. Trumpas pasaitėlis - įgimta patologija. Jos priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau dažnu atveju ji būna paveldima. Trumpas liežuvio pasaitėlis yra paveldimas. Trumpą liežuvio pasaitėlį vidutiniškai turi 1 iš 20 naujagimių. Taip pat nustatyta, kad berniukams ši patologija pasitaiko 2,5 karto dažniau nei mergaitėms.
Ši būklė gali trukdyti žindymui, kalbėjimui, gerai burnos higienai, netgi grojimui muzikos instrumentais, tačiau yra situacijų, kai vizualiai trumpas liežuvio pasaitėlis neturi įtakos liežuvio funkcijai. Vaisiui augant gimdoje liežuvis formuojasi iki įprastinio dydžio. Tačiau jei šis procesas sutrinka, didelė tikimybė, kad liežuvio pasaitėlis bus nepakankamo ilgio.
Trumpą liežuvio pasaitėlį lengva atpažinti. Liežuvis būna tarsi prikabintas prie burnos dugno. Kūdikis ne visada gali liežuvį iškišti į priekį arba judesiai būna labai riboti. Vizualiniai simptomai, kad pasaitėlis yra netinkamo ilgio, apima situacijas, kai pakėlus lūpą, pasaitėlis tęsiasi iki centrinio tarpdančio, o iškišus liežuvį matosi, jog jis yra prisitvirtinęs netoli liežuvio galiuko.
Sunerimti reikėtų ir jei:
Visi šie simptomai signalizuoja apie problemą, todėl nedelsdami kreipkitės į specialistus.

Trumpas liežuvio pasaitėlis gali sukelti įvairių problemų, priklausomai nuo amžiaus.
Nuo liežuvio pasaitėlio ilgio iš pradžių priklauso vaiko gebėjimas maitintis. Naujagimiams ir kūdikiams gali būti sunku žįsti, o jų mityba gali tapti nepakankama. Negalėdamas žįsti, kūdikis siurbia, kanda dantenomis, todėl ilgainiui „nugraužia“ spenelius. Liežuvis padeda ištraukti pieną iš krūties ir stumti per burną gerklės link. Dėl „prisegto“ liežuvio sutrikdomas normalus čiulpimas, rijimas: burnoje lieka nepakankamai vietos ir kūdikis gali apžioti tik dalį krūties, dažniausiai - spenelį. Naujagimiams liežuvio pasaitėlis gali trukdyti žindymui - nesant pakankamo maitinimo, kūdikis nepriauga svorio. Motina taip pat gali skųstis diskomfortu maitinimo metu ar kūdikio virškinimo sutrikimais dėl žindymo metu pritraukiamo oro.
Paaugęs ir pradėjęs kalbėti vaikas gali netarti arba blogai tarti tam tikrus garsus (dažniausiai R, L, Š, Ž, Č). Vėlesniame amžiuje, liežuvio pasaitėlis gali trukdyti tarti tokius garsus kaip „r“, „s“, „š“. Trumpą liežuvio pasaitėlį turintys vaikai kalba neaiškiai, jų nesupranta aplinkiniai, nors pačiai kalbos raidai (t. y. žodyno plėtrai) jis neturi įtakos. Paaugusiems vaikams, turintiems trumpą pasaitėlį, sudėtinga tarti garsus č, d, l, n, r, š, t ir ž (kartais kyla sunkumų tariant s ir z raides, dvigarsius dz, dž).
Suaugusiam žmogui, jei turi garsų tarimo problemų, irgi galima atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką, tačiau vargu ar jis tikrai išmoks taisyklingai tarti garsus po operacijos.
Storas ir žemai prisitvirtinęs lūpos pasaitėlis gali sąlygoti tarpą tarp priekinių centrinių kandžių (diastema).
Sutrikimas diagnozuojama pagal klinikinį vaizdą, vertinant liežuvio judesius, liežuvio formą judesių metu, pasaitėlio ilgį. Svarbu laiku pastebėti simptomus ir imtis tinkamų priemonių jiems ištaisyti. Dažnu atveju pasaitėlių problemą diagnozuoja logopedas. Pastebėjęs, kad jo pacientai negali ištarti tokių garsų kaip š, ž, č, r, l, t, d ir n, jis išrašo siuntimą atlikti lūpų ir liežuvio pasaitėlių plastiką. Būtina pabrėžti, kad nėra griežtai nustatyto laiko ir indikacijų chirurginiam gydymui. Kiekviena situacija vertinama atskirai. Svarbu atsižvelgti į paciento ar jo tėvų skundus, paciento amžių ir klinikinį vaizdą.
Medikų nuomonės dėl tinkamiausio amžiaus atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką - skirtingos. Mūsų odontologai atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vystantis burnos ertmės audiniams, kinta ir liežuvio bei lūpos pasaitėlio būklė. Vaikui gimus, pasaitėlis dar gali formuotis apie 2-3 metus.
| Amžiaus grupė | Pasaitėlio tipas | Rekomenduojama korekcija | Papildomos pastabos |
|---|---|---|---|
| Kūdikystė (iki 2-3 mėn.) | Liežuvio pasaitėlis | Chirurginė intervencija, jei yra maitinimosi problemų. | Geriausias amžius liežuvio ir lūpos pasaitėlio plastikai, kai tik pastebima patologija. Nuskausminimas nebūtinas. |
| Iki 2-3 metų | Liežuvio pasaitėlis | Stebėjimas, jei netrukdo žįsti. | Pasaitėlis dar gali formuotis. |
| 3-5 metai | Liežuvio pasaitėlis | Chirurginė intervencija, jei yra garsų tarimo problemų (logopedo rekomendacija). | Logopedai pataria plastiką atlikti 3-5 m. vaikams. |
| 4,5-5 metai | Liežuvio pasaitėlis | Chirurginis gydymas (pašalinimas arba plastika), rekomendavus logopedui. | Kalbos formavimąsi ir garsų tarimą vertinti ne anksčiau 4,5 - 5 metų amžiaus. |
| Nuo 5 metų | Liežuvio pasaitėlis | Dažniausiai atliekama su pediatro ar logopedo siuntimu. | |
| 9-11 metai | Lūpos pasaitėlis | Spręsti dėl plastikos, kuomet laukiama nuolatinių viršutinių ilčių dygimo. | Išdygus iltims, tarpas (diastema) paprastai užsidaro. |
| 10 metai | Lūpos pasaitėlis | Ortodonto konsultacija, jei neramu dėl diastemos ar tėvai turi diastemą. | |
| 11-13 metai | Lūpos pasaitėlis | Laukti, kol bent iki pusės pradygs nuolatiniai iltiniai dantys. | Dygstant dantims ir augant žandikauliams, pasaitėlis natūraliai pasislenka į viršų. |
Chirurginis trumpo liežuvio pasaitėlio gydymas ankstyvame amžiuje (kūdikiystėje) reikalingas tik tada, kai yra maitinimosi problemų. Vienintelė indikacija atlikti chirurginę intervenciją naujagimiui yra mitybos sutrikimas, kai dėl vizualiai trumpo liežuvio pasaitėlio vaikas „neprivalgo“. Jei liežuvio pasaitėlis yra trumpesnis nei įprasta, tačiau nesukelia mitybos, garsų tarimo problemų, pasaitėlio operacija gali būti ir neatliekama. Ne visiems 4 metų vaikams tokią procedūrą įmanoma atlikti vietinėje nejautroje (kaip dantų gydymo metu). Net ir turėdami trumpą pasaitėlį, kai kurie kūdikiai geba žįsti tinkamai - pasaitėlis būna prisitvirtinęs skirtingose burnos dugno vietose, skiriasi liežuvio ilgis, o taip pat ir krūties anatominės savybės. Dažnai trumpo pasaitėlio problemą padeda spręsti tinkamai paduota krūtis, o kartais be medikų pagalbos kūdikis apskritai negali žįsti ir pasisotinti.
Kalbant apie lūpų pasaitėlio korekciją, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dygstant dantims ir augant žandikauliams, pasaitėlis natūraliai pasislenka į viršų. Todėl odontologai nerekomenduoja skubėti operuoti prisegtos lūpos bei ragina palaukti iki kol bent iki pusės pradygs nuolatiniai iltiniai dantys (apie 11-13 metus). Lūpos pasaitėlio korekciją mažiems vaikams atliekama tik esant padidintam apnašo kaupimusi prie viršutinių centrinių kandžių, arba, jei pasaitėlis nuolat traumuojasi, išrausta, skauda.

Trumpi liežuvio ir lūpų pasaitėliai yra koreguojami chirurgine operacija, kuri yra labai paprasta. Šios būklės gydymo pasirinkimai yra keli - stebėjimas, kalbos terapija, frenotomija (pasaitėlio įkirpimas), frenektomija (pasaitėlio pašalinimas), pasaitėlio plastika skalpeliu arba lazeriu.
Odontologijos klinikos gydytojai savo mažiesiems pacientams siekia užtikrinti saugią ir kokybišką burnos sveikatos priežiūrą, todėl šios procedūros yra atliekamos tik išskirtiniais atvejais, kuomet chirurgas, atlikęs visas būtinas paciento apžiūros procedūras, įvertina patologijos rimtumą.

Kūdikiams nuskausminimas nebūtinas (galima patepti nujautrinančiu geliu), nes pasaitėlio pakirpimas yra neskausmingas. Vyresniems vaikams liežuvio pasaitėlio plastika dažniausiai gali būti atliekama vietinėje nejautroje, tačiau vaikas turi nesipriešinti suleidžiant vaistus, sugebėti ramiai pasėdėti procedūros metu. Jei vaiko elgesys neleidžia operacijos atlikti vietinėje nejautroje, pasaitėlio plastiką gali tekti atlikti bendrinėje nejautroje. Pasaitėlio ilgį galima koreguoti lazeriu. Įprastai procedūra atliekama 5 m.
Dažnu atveju lūpų ir liežuvio pasaitėlių plastika gali būti atliekama lazeriu. Pati procedūra yra neskausminga, jos trukmė neilga, nėra jokio kraujavimo, pooperacinio skausmo, nereikia siūti ir vėliau dar kartą atvykti pas gydytoją jų išimti. Operacija, naudojant lazerį, komfortiškesnė, atliekama greičiau, nereikalingas siuvimas ir siūlių šalinimas. Mūsų klinikoje, tai galima atlikti lazeriu, kas užtikrina saugumą, mažesnį kraujavimą ir nebūtina nejautra (esant plėvės tipo pasaitėliui). Mūsų klinikoje ji atliekma patyrusių specialistų (periodontologo, burnos chirurgo), naudojant lazerį. Tai užtikrina mažesnį kraujavimą procedūros metu ir geresnį gyjimą.
Po procedūros kūdikis gali maitintis įprastai, nereikia laikytis specialaus režimo. Įprastai pasaitėliai vis dar operuojami chirurginiu būdu - frenuloplastika. Tačiau gijimas po tokios operacijos trunka ilgiau ir yra nemalonesnis, o po operacijos reikia atvykti išimti siūlus.
Ar reikalinga lūpos pasaitėlio plastika, reiktų spręsti apie 9-11metus, kuomet laukiama nuolatinių viršutinių ilčių dygimo. Išdygus nuolatinėm viršutinio žandikaulio iltims, tarpas (diastema) paprastai užsidaro. Jeigu vis tiek neramu arba vienas iš tėvų turi diastemą, tokiu atveju reiktų kreiptis pas ortodontą maždaug apie 10-us metus. Gydytojas ortodontas įvertins ir jei reikia, nukreips lūpos pasaitėlio plastikai pas burnos chirurgą. Dažniausiai vien lūpos pasaitėlio plastika nesąlygoja diastemos užsidarymo - reikalingas ortodontinis gydymas. Šios procedūros yra atliekamos gan retai be kompleksinio gydymo. Reikalinga ortodonto konsultacija.
tags: #liezuvio #pasaitelio #kirpimas #kudikiui