Arvydo Sabonio karjera ir pasiekimai

Arvydas Romas Sabonis gimė 1964 m. gruodžio 19 d. Kaune. Jo kelias krepšinio link prasidėjo anksti - 9-erių metų pradėjo žaisti krepšinį, o jau 17-os tapo pasaulio čempionu. 20-ies metų jis kėlė Europos čempiono taurę, o po trejų metų triumfavo olimpinėse žaidynėse.

Pirmasis legendinio krepšininko treneris Jurijus Fiodorovas prisimena, kad 1974 m. rudenį jis pats atsivedė 9-erių Arvydą į krepšinio treniruotę. Jau tada treneris pastebėjo jo ilgus rankas ir kojas, plačius pečius, lankstumą ir greitą mąstymą. „Čia kažkas bus“, - pagalvojo jis, nors ir nesitikėjo, kad Arvydas užaugs iki tokių aukštumų, bet tikrai žinojo, kad bus didelis. Ir jis užaugo ne tik kūnu, bet ir galva.

Kartais Arvydo kelias krepšinio link nebuvo tiesus. Pasak J. Fiodorovo, su Arvydu būdavo problemų, jis vienu metu buvo palikęs krepšinį, tačiau treneris įkalbėjo jo tėvus, prašydamas, kad sūnus tęstų. Tėvai išsigando dėl patirtos traumos, o vėliau Arvydas pats nenorėjo, nes buvo „laisvamanis“, o krūviai ir „diktatoriaus“ tipo treneris jam nepatiko.

Profesionalią karjerą Arvydas Sabonis pradėjo 1981 m., prisijungdamas prie Kauno „Žalgirio“ komandos, kurioje praleido 8-erius metus. Lietuvos sporto žurnalistikos legenda Vidas Mačiulis prisimena, kaip pirmą kartą pamatė Sabonį sporto halėje: „Kai paima kamuolį ir kaip koks gynėjas per aikštę meta ir įmeta. Na, nežinau, aš pagalvojau - čia dar tokio žaidėjo nebuvo, mūsų ne visi įžaidėjai šitaip sugebėdavo.“

Įspūdingi pasiekimai prasidėjo anksti. 1982 m. Kolumbijoje 17-metis Arvydas Sabonis tapo pasaulio čempionu. V. Mačiulis prisimena, kaip sveikindamas jį po čempionato, paklausė, ar žinojo, kad jis pirmiausia taps pasaulio čempionu. Arvydas paklausė, kaip jis galėjo žinoti, o V. Mačiulis atsakė, kad tiesiog taip užrašė - pasaulio, paskui Europos ir olimpinių. Taip ir nutiko.

Vienas sunkiausių karjeros etapų buvo 1986-1987 m., kai 21-erių žaidėjui dukart plyšo Achilo sausgyslė. Ilgai trukusiai reabilitacijai nepadėjo ir Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės nekantrumas, vertęs jį žaisti 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse.

1989 m. Arvydas Sabonis užbaigė aštuonerių metų etapą Kaune ir persikėlė į Ispaniją, kur prisijungė prie Valjadolido komandos „Forum“, o 1992 m. - prie Madrido „Real“ klubo. Su „Real“ jis tapo Ispanijos čempionu 1993 ir 1994 m., o 1995 m. iškovojo Europos klubų čempionato taurę.

Nors NBA komanda „Portland Trail Blazers“ domėjosi Arvydu Saboniu dar 1986 m., kai jis buvo pakviestas NBA naujokų biržoje, tačiau į Šiaurės Ameriką jis persikėlė tik 1995 m., praėjus penkeriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per septynerius metus NBA jis demonstravo įspūdingą žaidimą.

Buvęs komandos draugas Clyde'as Drexleris teigė, kad su Arvydu komanda būtų galėjusi laimėti keturis, penkis ar šešis titulus. Dougas Christie, žaidęs prieš Arvydą NBA, prisimena jį kaip „monstrišką“ žaidimą demonstravusį krepšininką, kuris net ir su plyšusia Achilo sausgysle buvo nepaprastas.

Po šešerių metų, praleistų JAV, Arvydas Sabonis grįžo į Kauno „Žalgirį“ vienam sezonui. Jis taip pat žaidė SSRS ir Lietuvos krepšinio rinktinėse.

Atstovaudamas nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinei, Arvydas Sabonis iškovojo 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzą, o 1995-aisiais tapo Europos vicečempionu. Jis pats sakė, kad Barselonos bronzos medalis jam reiškia daugiau nei Seulo olimpiados auksas, nes „čia - dūšia sudėta“.

Baigęs krepšininko karjerą, Arvydas Sabonis nuo 2011 m. iki 2021 m. dirbo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. Jo karjera buvo kupina apdovanojimų: 6-erius metus jis buvo išrinktas geriausiu Europos krepšininku ir keturiskart - Lietuvos metų krepšininku.

Arvydas Sabonis kartu su žmona Ingrida Mikelionyte, su kuria susituokė 1990-aisiais, susilaukė keturių vaikų. Jo sūnūs Tautvydas ir Domantas taip pat pasuko krepšinio keliu. Domantas Sabonis šiuo metu rungtyniauja NBA.

Arvydas Sabonis - ne tik išskirtinis krepšininkas, bet ir simbolis. Jo vardu pavadinta jurgino veislė, sukurti filmai, laikrodžiai, o jo indėlis į Lietuvos krepšinį yra neįkainojamas.

Karjeros pasiekimai:

• Olimpinis čempionas (1988 m.)
• Olimpinės žaidynės: 2 bronzos medaliai (1992 m., 1996 m.)
• Pasaulio čempionas (1982 m.)
• Pasaulio čempionato sidabro medalis (1986 m.)
• Europos čempionas (1985 m.)
• Europos čempionato sidabro medalis (1995 m.)
• Europos čempionato bronzos medaliai (1983 m., 1989 m.)
• SSRS čempionas (1985-1987 m.)
• Eurolygos čempionas (1995 m.)
• Ispanijos čempionas (1993 m., 1994 m.)
• Lietuvos čempionas (2003 m.)
• Geriausias Europos krepšininkas (1984, 1985, 1995, 1997, 1999 m.)
• Geriausias Lietuvos metų krepšininkas (1984, 1985, 1986, 1996 m.)
• FIBA Šlovės muziejaus narys (nuo 2010 m.)
• NBA Šlovės muziejaus narys (nuo 2011 m.)

Nepaisant patirtų traumų, tokių kaip dukart plyšusi Achilo sausgyslė, Arvydas Sabonis sugebėjo tęsti karjerą aukščiausiame lygyje ir pasiekti daugybę pergalių.

Jo karjera neapsiribojo tik aikštele. 1994 m. Kaune įkūrė A. Sabonio krepšinio mokyklą, vėliau išplėtojo verslą ir sporto bazę „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“. Po profesionalios karjeros jis tapo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu, aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje.

Arvydas Sabonis yra apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinais, Tarptautinio Olimpinio komiteto Olimpidiniu ordinu. Jis yra neabejotinai vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų Lietuvos sportininkų.

Svarbiausi pasiekimai:

tags: #kur #gime #sabonis

• vaikiškų rūbų pasirinkimas Gedimino gatvėje
• viskas apie „Doona“ kėdutes-vežimėlius
• Ką svarbu žinoti planuojant nėštumą po persileidimo
• Streso valdymas žindymo laikotarpiu
• kaip taikyti auklėjimo metodus ugdymo procese