Meniu

Metų laikai lietuvių literatūroje: nuo Donelaičio iki šių dienų

Lietuvių literatūroje metų laikai visuomet užėmė ypatingą vietą, atspindėdami ne tik gamtos ciklus, bet ir žmogaus gyvenimo tarpsnius, jo santykį su gamta bei dvasiniais išgyvenimais. Ši tema ypatingai ryškiai atsiskleidžia Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, laikoma pirmuoju grožiniu lietuvių literatūros kūriniu.

Kristijono Donelaičio „Metai“ - lietuvių literatūros šedevras

Poema „Metai“ pirmą kartą 1818 m. Karaliaučiuje išleido Liudvikas Rėza. Jis Donelaičio keturių metų laikų ciklo tekstą kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir pavadino „Metais“ (vok. Das Jahr). Publikavo kartu su vertimu į vokiečių kalbą ir dedikavo Vilhelmui fon Humboltui. Originalaus Donelaičio teksto išlikusios pirmosios dvi dalys, o visas tekstas žinomas iš J. Hohlfelto nuorašo. Donelaičio „Metai“ laikomi pirmuoju grožiniu lietuvių literatūros kūriniu, šis veikalas laikomas vienu didžiausių šedevrų, parašytų lietuvių kalba.

Kūrinys išverstas į daugelį kalbų: vokiečių, anglų, rusų, suomių, čekų, baltarusių, bulgarų, vengrų, lenkų, latvių, japonų, jidiš, prancūzų, italų, gruzinų, esperanto. Tai liudija apie jo universalumą ir meninę vertę.

„Metų“ ciklą sudaro 4 dalys, suskirstytos pagal metų laikus: Pavasario linksmybės, Vasaros darbai, Rudenio gėrybės ir Žiemos rūpesčiai. Kiekvienas metų laikas atskleidžia savitas problemas, darbus ir dvasinius išgyvenimus.

Kristijono Donelaičio portretas ir knygos „Metai“ viršelis

XVIII a. Rytų Prūsijos lietuvininkų gyvenimas „Metuose“

Kūrinys vaizduoja XVIII a. vid. Rytų Prūsijos lietuvių baudžiauninkų (būrų) - lietuvininkų - gyvenimą. Tikroviškai atvaizduojami jų darbai pagal metų laikus, tarpusavio santykiai, charakteriai, vokiečių dvarininkų priespauda. K. Donelaitis būrus neretai vaizduoja idiliškai, tačiau nevengia hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro, groteskiškai šaržavo dvarininkus.

Kalba sodri, žodinga, artima kaimo žmonių šnekai, saikinga metaforų. Daug intarpų su gamtovaizdžių aprašymais. Gamta paprastai tampa pavyzdžiu žmogui, kuris dažnai suardo dievišką pasaulio tvarką.

Krikščioniška pasaulėjauta ir didaktizmas

„Metams“ būdinga krikščioniška protestantiška pasaulėjauta, ryškus didaktizmas - giriamas darbštumas, paklusnumas, dora, išpeikiama tinginystė, pasileidimas. Būrai Donelaičio skirstomi į viežlybuosius (dorus) ir nenaudėlius (nedorus).

Viežlybieji būrai dori, darbštūs, sumanūs, tautiški: prie jų priklauso kaimo šaltyšius Pričkus, turtingas ūkininkas Krizas, jaunas energingas būras Enskys, mąstytojas Lauras, religingas, tautiškas būras Selmas. Nenaudėliams priskiriami apsileidę, tingūs, linkę peštis būrai: tinginys Slunkius, apsileidėlis Pelėda, girtuoklis Plaučiūnas, mušeika, ponus keikiantis Dočys. Viežlybieji būrai nedorėlius moko, moralizuoja, stengiasi atversti į doros kelią.

Iš viso „Metuose“ vardais paminėti 49 būrai ir būrės (34 vyrai ir 15 moterų). Plačiausiai pavaizduoti devyni būrai: gerieji Pričkus, Selmas, Lauras, Krizas ir nenaudėliai - Dočys, Plaučiūnas, Slunkius. Epizodiškai pasirodo ir būrės Pimė Dočienė, Jekė, Laurienė, Pakulienė. Ponų tarnai Diksas bei Milkus taip pat turi svarbų vaidmenį, nes įkūnija savo papročius išduodančius lietuvninkus.

Lietuvininkų buities scenos iš XIX a. iliustracijų

Literatūrinės tendencijos ir Donelaičio palikimas

Donelaičio „Metai“ atspindi XVIII a. Vokietijos ir bendrai Europos literatūrines tendencijas: tuo metu vyravo tendencija imituoti senovės graikų ir romėnų stilistiką, vaizduoti kaimo žmonių gyvenimą, skleisti didaktines idėjas. Būdingi pietistinės liuteronybės idealai - paprastumas, kuklumas, darbštumas, pamaldumas iškeliami virš prabangios, aristokratiškos gyvensenos. Panašiai tuo metu rašė škotų poetas Džeimsas Tomsonas, šveicarų rašytojas Albrechtas fon Haleris, vokiečių poetai Evaldas Christianas fon Kleistas, Bartoldas Hainrichas Brokesas.

Kristijono Donelaičio „Metai“ yra ne tik svarbus literatūros paminklas, bet ir vertingas istorinis šaltinis, atskleidžiantis XIX a. lietuvininkų gyvenimą, papročius ir pasaulėžiūrą. Kūrinio vertė ir aktualumas išlieka nepakitę iki šių dienų.