Kūdikio laimės reikšmė ir jos ugdymas
Laimė - tai ne tik atskirų įvykių rinkinys. Jos taip pat negalima prilyginti kalnui gimtadienio dovanų ar saldumynų maišeliui. Vaikų atveju svarbiau yra jų bendra raida, taip pat kasdienės teigiamos patirties nuoseklumas ir pasikartojamumas. Kiekvienam iš jų bus geresnių ir blogesnių akimirkų, džiaugsmo proveržių ir verksmo priepuolių. Tačiau didesnę įtaką jo laimei turės pusiausvyra tarp jų, socialinių santykių ir bendros gerovės.
Laiminga vaikystė yra ta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir priimtas. Jo gyvenimas yra stabilus ir be didelių pokyčių. Laimingas vaikas gali jaustis saugus ir noriai tyrinėja aplinkinį pasaulį. Vaikams reikia tėvų meilės ir palaikymo bei leisti laiką kartu. Iš jų jie išmoksta mylėti kitus žmones. Tačiau jiems taip pat reikalingos konkrečios, bet pagrįstame ir mylinčiame kontekste nustatytos ribos. Ribų nustatymas vaikui suteikia saugumo jausmą ir moko socialiai priimtino elgesio.
Laimingas vaikas dažniausiai būna mažylis, kuris miega ramiai ir jaučiasi patogiai artimoje aplinkoje. Jis domisi pasauliu ir nori jį atrasti. Jis gali išreikšti savo emocijas artimųjų atžvilgiu ir nori tai padaryti. Jis turi galimybę patirti įvairias emocijas, net ir neigiamas, tokias kaip pyktis, liūdesys ar baimė. Jis žino, kad šios emocijos yra geros, ir jo tėvai yra tam, kad padėtų jam jas spręsti.
Jis stengiasi leisti laiką su artimaisiais, tačiau taip pat gali kuriam laikui išsiskirti. Jis žino, kad gali padaryti klaidų, bet taip pat žino, kur kreiptis pagalbos, ir jaučia, kad jos sulauks. Laimingi vaikai labiau pasitiki savimi ir lengviau bendrauja. Norint užauginti laimingą vaiką, svarbu atsiminti, kad svarbiausia ne kartu praleisto laiko kiekis, o jo kokybė.
Kūdikio emocijų raiška ir supratimas
Naujagimis, ropojantis kūdikis ar savarankiškai žingsniuojantis mažylis - tai emocijų rodymo virtuozai. Štai jo veidą nušviečia šypsena, kai mama įeina į kambarį, ir pravirksta, kai kažkas atima jo mėgstamą žaislą. Liza Eliot, pediatrė-neurologė teigia, jog vaikai yra kupini gyvų emocijų, dėka jų smegenų žievės, kuri kontroliuoja autoreakcijas į dirgiklius. Pirmaisiais metais smegenų žievė vystosi sparčiausiai, todėl vaikų gebėjimas kontroliuoti elgesį ir emocijas sparčiai tobulėja ankstyvoje vaikystėje.
Jei atrodo, jog vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia verkdamas ar zirzdamas, taip vyksta dėl to, kad vaikai pirmiau patiria kančią, o tik paskui laimę. Taigi verksmo ir kančios išraiškos yra vaiko vystymosi etapai. Tačiau vaikui verkiant, mama nori žinoti priežastį: skauda, alkanas, nuobodžiauja? Psichiatrijos profesorius Paul C.Holinger teigia: „Jautri mama moka atpažinti skirtingas savo vaiko verksmo ar veido mimikos rūšis. Akių vokai, burna, balsas yra vaiko signalizavimo sistemos.“ Pavyzdžiui, vaikas, patiriantis fizinę kančią, verks, lūpų kampučiai nusileis, akių vokai nusileis iki vidurio akių. Stipriai supykusio mažylio veidas parausta, akys užsimerks, liežuvis įtraukiamas, vietoje verksmo vaikas rėks, spiegs, krioks.
Daugybė tėvų atpažįsta, jog verkimas arba liūdesys rodo, kad vaikui negerai ir jie yra pasirengę vaikui padėti. Gana daug tėvų nesupranta, kad pyktis rodo išeikvotus resursus. Pyktis - tai perdėta kančia, tai viršytas liūdesys. „Jei patalpoje yra triukšmas ir ryški šviesa, vaikas rodys kančios ženklus (verks, liūdės, zirs), tačiau jei triukšmas ir šviesos stiprės, vaiko išgyvenama kančios emocija pavirs į pyktį,“ - teigia profesorius Holinger. Pastebėta, jog tėvai į mažą vaiko kančią reaguoja - stengiasi rasti būdus patenkinti vaiką, bet jeigu vaikas rodo didelio laipsnio kančią - t.y. pyktį.
Vaikui išmokus šypsotis tėveliams tampa lengviau suprasti jo emocijas - juk besišypsantis kūdikis tikrai yra laimingas! Šypsena mažyliai dažnai reaguoja į linksmus, neįprastus, naujus įvykius, pavyzdžiui, jie šypsosi stebėdami keistas grimasas rodančią ar juokingus garsus skleidžiančią mamą. Vaiko juoką ir gugavimą, kaip ir šypseną, dažniausiai sukelia jam įdomios, netikėtos, smagios situacijos, o taip pat vis daugėja „pokalbių“ su tėvais. Gugavimu, kartojamais dvigarsiais, spygavimu ir kitais garsais kūdikis išreiškia savo jausmus.
Naujagimio „šypsena“ atsiranda dėl nevalingo neurologinio aktyvumo, maždaug 3 mėnesių kūdikiams paprastai pasireiškia „socialinė šypsena“. Užuot šypsojęsi dėl vidinės būsenos, kūdikiai dabar gali reaguoti į išorinius dirgiklius - ypač į veidus, į kuriuos šio amžiaus kūdikiams nepaprastai patinka žiūrėti. Svarbūs pokyčiai prasideda tada, kai kūdikis šypsosi kažkieno atžvilgiu ir koordinuoja savo elgesį su kito žmogaus.
Mažas kūdikis baimės dar tikrai nejaučia. Baimė nėra instinktas, baimė - jausmas, kurį kūdikiai atpažįsta, kai vystosi atmintis. Negalėdamas prisiminti situacijų ir atvejų, pavyzdžiui, kokios situacijos yra patirtos, o žmonės - pažįstami, kūdikis negali suprasti, kas yra svetima, „neatitinka normalios situacijos“, ir tai gali lemti jo nerimą. Pavyzdžiui, kūdikiui nerimas gali pasireikšti tik tada, kai jis geba prisiminti ir suvokti, kad anksčiau nematė to „keisto“ veido. Kai vaikas jau gali atpažinti svetimus veidus, jis gali išsiugdyti vidinį suvokimą ir baimę atsiskirti nuo tėvų.
Atsiskyrimo (išsiskyrimo) nerimas gali pradėti reikštis kūdikiui sulaukus maždaug 4-6 mėnesių, tačiau dažniausiai jis ryškiausias tarp 8-18 mėnesių kūdikių. Kūdikis šiuo laikotarpiu ypač prisirišęs prie savo tėvų (artimųjų, globėjų) ir nenori būti nuo jų atskirtas.
Kaip ugdyti vaiko laimę?
Suteikti laimę savo vaikui - ne tai, ką tu gali DUOTI (žaislus, drabužius, maistą, emocijas), bet ir ĮGALINTI patį vaiką. Grįžkime į kūdikystę, kuomet tėvai yra nuolatinėje tarnystėje ir atrodytų, kad čia nėra pasirinkimo, ar laisvės manevruoti, pagudrauti. Taip, vaikui reikia išgyventi ir be tėvų kasdienio rūpesčio jam tai nepavyktų. Iš tiesų, vaiko laimė vystosi per tėvų suteikiamą šansą pačiam vaikui vystyti jo VIDINES GALIAS. Gera žinia tėvams: nereikia būti vaikų psichologu ar raidos specialistu, norint padėti vaikui žengti savosios laimės link.
Vaiko laimės jausmą augina kūrybiški, neapibrėžti, žaidimai be išankstinių taisyklių, ir deja, neturintys nieko bendra su muzikos pamokomis, sporto būreliais, ar kita GRIEŽTAI apibrėžta, METODIŠKAI PAGRĮSTA veikla. Specialūs, suaugusiųjų suorganizuoti ir nuosekliai vykdomi vaikų „ugdymai“, „mokymai“, „lavinimai“, „socializacijos“ ir pan. - tik nutolina vaiką nuo kelio į savo autentiškumą, kuris veda žmogų laimės link. Taip, vaikai moka prisitaikyti ir mokinasi kopijuoti, todėl čia lengva pasiklysti - tos mokyklėlės atrodo šauniai ir vaikai išmoksta įvairių dalykėlių, tačiau realiai tai yra primestas išmokimas, lyg dresūra.
Vaikui iki 1 metų dainuoti turėtų mama (ne mokyklėlės vadovė kitam miesto gale) ir vaikas girdėdamas mamą kasdieną mokinasi dainuoti kartu, pradžioje atkreipdamas dėmesį, pakeldamas akis, įsiklausydamas, vėliau niūniuodamas kartu, dar vėliau kartodamas kai kuriuos žodžius. Vaikui tikrai nereikia būti įmestam į ryškių kamuoliukų jūrą, kad patirtų kūrybinį džiaugsmą. Vaikui reikia PAČIAM priropoti ir pasiekti virtuvinį stalčių su pačiomis didžiausiomis visų laikų gėrybėmis - samčiais, dangčiais, mentelėmis ir gerai pabaladoti visomis skambiomis trintuvėmis, raktų ryšuliais ir tarkomis.
Vaikui nereikia jokios mokamos dresūros, kur kūdikius „išmokina“ kažkokių veiksmų. Aišku, kad būtume iki galo sąžiningi, paminėkime tai, kad mama negali visus metus būti ištisai namie su vaiku. Būkime teisingi, labiausiai išėjimų į „mokyklėles“ reikia ne kūdikiui bet mamai. Mokyklėlėse mamos susipažįsta su kitomis mamomis, paįvairina kasdienybę, atitrūksta nuo rutinos, ištrūksta iš „sėdėjimo namie tarp 4 sienų“. Taigi, mokyklėlių reikia ne vaikui (nes jis dar neištyrinėjo namų aplinkos, būkim realistais - jis net nespėjo su namų aplinka susipažinti). MAMAI reikia ištrūkti iš namų, todėl šeimai reikia pripažinti šį sveiką mamos poreikį ir ieškoti galimybių kaip jį patenkinti (pabūti su vaiku, kol mama susitiks su draugėmis, pasportuos, ar lankysis dailės terapijoje t.t.). Normalu mamai pavargti ir turėti laiko poilsiui, savęs atstatymui, savęs tobulinimui.
Vaikui reikia ne mokyklėlės nuo gimimo, bet 1 suaugusio, kurį mato kasdieną ir turi ryšį, kaip su patikimu asmeniu. Dažniausiai tai yra mama. Vaikas prisiriša, jaučia santykio su mama stabilumą, todėl auga ir vystosi saugioje aplinkoje. Atkreipkite dėmesį į dar vieną aspektą, su kuriuo susiduria nemažai tėvų, palikdami kūdikius ar mažus vaikus pasaugoti seneliams.
Pastebėkite savo kūdikį, jeigu jam būdingas krūpčiojimas per miegus, įsitempimas lanku, ištisinis zirzėjimas - neįignoruokite to, bet priešingai suteikite jam kuo daugiau kūniško kontakto, prisilietimų, oda-oda kontakto, glostymų, čiūčiavimų, kad jis „patikėtų gyvenimu“, suprastu, jog nėra ko nerimauti. Lai jūsų vaikas dirba savo „darbus“, kurie yra: ritmingas kvėpavimas, žindymas, virškinimas, mokinimasis nusiraminti, miegas, bet nekovoja už poreikį būti mylimu: t.y. Ne dėl spalvotų baldų, žaismingų tapetų ar gausybės žaislų kūdikio veidą nušviečia šypsena. Jo laimės objektas - Mama. Jei mamai smagu žaisti su vaiku, ir vaikui yra smagu. Jei tėčiui linksma dūkti su vaikui, ir vaikui linksma. Taip puoselėjamas laimės jausmas abipusiame ryšyje, tai vaiko laimės pagrindas.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad laimė ir gabumai eina iš vien. Laimingi žmonės tuo pačiu yra gabūs, arba gerai įgudę. Štai vaikas bando šaukštelį nukreipti į burną, pradžioje nesiseka, jis mokosi iš klaidų, mokosi atkakliai, nuosekliai, disciplinuotai ir štai, jo pastangos apdovanojamos sėkme - šaukštelis įvairuojamas tiesiai į burną! Šį laimėjimą vaikas pasiekė savo pastangų dėka. Jis pirmą kartą patyrė savarankiško gyvenimo kontrolės jausmą.
Tūkstančiai galimybių kasdieną yra dovanojamos tėvams, norintiems pamatyti vaiko kelią į laimę. Bulvių „skutimas“, išpjaustymas, ir būtinai (!) suvalgymas nuosavos bulvės. Indų ar unitazo plovimas su tikru vandeniu ir guminėmis pirštinėmis. Kiek ten veiksmo vonioje! Kokie procesai!!! Gali būti, kad žiūrint į tokius būdus vaikui reikšti talentus, jums kils pasipriešinimas.
Juk visa tai kažkam reiks sutvarkyti. Tie „klozeto“ projektai - reškia ne tik vaiko įgalinimą, kūrybos ir atradimų džiaugsmą, bet ir tai, kad turėsite sutvarkyti „darbo vietą“: perrengti mažylį, iššluostyti grindis, sudėti šepečius, išplauti klozetą. Aišku, kad galima labiau mėgti tvarkingesnius žaidimus: sausas rankytes, vaikiško žaidimą mobiliajame telefone, kartoninius paveiksliukus, aptvertą maniežą su kamuoliukais, saugų sėdėjimą ant sofos su planšete.. sąrašą galima ilgai tęsti, nes visa vaikiškų žaislų pramonė dirba tuo tikslu.
Vaikiški žaislai - tai aptakios formos, tradicinės ryškios spalvos, nuglūdinti kampai, minkšti, arba dar baisiau - gatavą rezultatą duodantys elektroniniai… Čia taip ryšku, tai viskas iki galo aišku, kad didelių iššūkių nereikia, tik ramiai būti ir stebėti. Arba geriausiu atveju tai į vaikų protą ir motoriką nukreiptas lavinimas - sujungti, sudėti, įkišti, paspausti. Tai lyg mums, suaugusiems reiktų smulkiai supjaustytą maistą TIK nuryti. Atrodytų nieko tokio, juk kramtyti nereikia, bet nepajausime nei skonio, nei atradimo džiaugsmo, neteksime pasimėgavimo pačiu valgymo procesu.
Vaikai neturi būti švarūs ir patogūs. Lakstymas lauke, ridenimasis nuo kalno, taškymasis balose, lietaus, vėjo, sniego, šalčio ir kitų gamtos išraiškų pajautimas visomis įgimtomis juslėmis - tai būtinos sąlygos vaikui augti pilnavertiškai. Augti ir naudoti įgimtas jusles: užuodžiant drėgmę, jaučiant šaltį ar vėjo gūsius, matant sniego grožį, girdint lietų, ragaujant rūgštų obuolį. Tai Žmogaus prigimtyje užkoduotos veiklos ryšiui su Gamta, kuri yra sveiko žmogaus resursas.
Miegas, sportas, sveikas maistas - svarbus bet kuriam žmogui, o vaikams ypatingai. Suteik vaikui galimybę iškrauti fizinę energiją - spardytis kojomis ore, šliaužti, eiti atbulomis ir kristi į lovą, ridentis nuo kalniuko… Visa tai pakelia mažylio nuotaiką.
Laimei svarbūs ženklai ir prietarai
Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau.
Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą. Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvę norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą. Jei jūs gegužės 1 d. Jei sausio 1 d. nupjaunate nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiojate kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.
Kaip užauginti emociškai protingus vaikus | Lael Stone | TEDxDocklands
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
