Meniu

Kvėpavimas Nėštumo Metu: Priežastys, Patarimai ir Specialūs Pratimai

Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu suprasti šio reiškinio priežastis ir žinoti, kaip efektyviai su juo tvarkytis. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti.

Nėščiosios anatomijos pokyčiai ir jų įtaka kvėpavimui

Kodėl nėščiajai sunku kvėpuoti?

Pasunkėjęs kvėpavimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, kurį sukelia įvairūs fiziologiniai pokyčiai moters organizme.

Augantis vaikelis

Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis yra augantis vaikelis. Augantis vaikelis spaudžia vidaus organus, todėl nėštumui einant į pabaigą tampa vis sunkiau kvėpuoti, pradeda trūkti oro, atsiranda dusulys.

Hormoniniai pokyčiai

Nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris, be visų kitų funkcijų, lemia pagreitėjusį kvėpavimą.

Padidėjęs kraujo tūris

Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą.

Laikysenos įtaka

Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti. Tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių.

Potencialios sveikatos problemos

Nors dauguma kvėpavimo sunkumų yra natūralūs, kartais juos gali sukelti ir rimtesnės ligos:

Paūmėjusi astma. Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius.
Nėščiųjų kardiomiopatija. Tai paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo pasireiškianti širdies raumens liga. Susirgus kardiomiopatija kamuoja dusulys - iš pradžių nedidelis, fizinio krūvio metu, bet vėliau jis stiprėja, pasireiškia dusulio priepuoliai.
Plaučių embolija. Tai būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla.

Ką daryti, jeigu nėštumo metu trūksta oro?

Nors vaisiaus augimo nesustabdysite, yra būdų palengvinti kvėpavimą ir pagerinti savijautą nėštumo metu.

Realistiškas požiūris ir kūno klausymas

Nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė įvertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.

Gera laikysena ir atrama

Tinkama atrama sėdint ir gulint gali padėti atverti krūtinės ląstą ir palengvinti kvėpavimą. Pasirūpinkite, kad jūsų sėdėjimo ir gulėjimo padėtis būtų kuo patogesnė.

Gaivus ir švarus oras

Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!

Nėščioji giliai kvėpuoja gaiviu oru gamtoje

Sąmoningas kvėpavimas ir pratimai

Sąmoningas kvėpavimas ir kvėpavimo pratimai yra ypač svarbūs. Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo. Gimdymo metu vienas iš sėkmės veiksnių yra taisyklingas kvėpavimas.

Meditacija nėščiosioms "Kvėpavimas"

Kvėpavimo pratimai ir technikos nėščiosioms

Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Kaip mokytis tinkamai kvėpuoti, galima sužinoti nėščiųjų kursuose, nėščiųjų jogos ar sporto užsiėmimuose. Jei būsima mama nelanko jokių užsiėmimų, galima jų pasimokyti ir namuose. Kvėpavimo pratimų kompleksų yra labai įvairių, tačiau jie visi padeda sutelkti dėmesį į savo kūną. Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys.

Bendrosios rekomendacijos kvėpavimo pratimams

Oro įkvėpti ir jį iškvėpti patartina skaičiuojant iki keturių (iškvepiant galima skaičiuoti ir iki aštuonių).

Konkretūs kvėpavimo pratimai

Pratimas sėdint ar gulint

Šį vos tris minutes trunkantį pratimą patartina atlikti kas rytą, dieną ir vakarą sėdint (jei sunku, galima ir gulint). Daug, bet palengva, įkvėpti pro nosį taip, kad išsipūstų pilvas ir oras visiškai užpildytų plaučius. Nesulaikant kvėpavimo orą iškvėpti lėtai, vientisu srautu.
Pratimas giluminiam kvėpavimui

Iš plaučių visiškai iškvėpkite orą. Pro šiek tiek pravertą burną labai lėtai įkvėpkite, stengiantis užpildyti apatinę, vidurinę ir viršutinę plaučių dalį (taip, kad pilvas šiek tiek įdubtų ir ištuštėtų apatinė plaučių dalis). Įkvėpus šiek tiek įtempkite pilvo apačią, kad būtų visiškai tuščia. Iškvėpkite švokščiant.
Pratimas prieš miegą

Šį pratimą patartina atlikti prieš pat miegą. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite. Vieną ant kitos uždėtas rankas priglauskite ties saulės rezginiu (tarp krūtinkaulio ir bambos). Pirštus šiek tiek pakelkite į viršų, o alkūnes ištieskite į šalis. Giliai įkvėpkite ir nuleiskite galvą žemyn. Tada lengvai ir lėtai iškvėpkite orą, kad pasigirstų švelnus dūzgimas.

Diafragminio kvėpavimo privalumai

Diafragminio kvėpavimo privalumų yra daug. Vienas jų - jis geriau nei įprastas kvėpavimas aprūpina organizmą deguonimi, nes išnaudojamas visas plaučių tūris. Kaip rodo ilgametė ,,Sveikučio” patirtis, toks kvėpavimas ir išmoktų pratimų skiemenų naudojimas padeda mažyliui greičiau gimti bei stabdo pačios gimdyvės kraujo spaudimo kilimą krūtinės, kaklo bei galvos srityje.

Diafragminės paremties metodas

Visos besilaukiančios moterys nėštumo metu, greta įvairių baimių, nuogastavimų, patiria pagrindinę - gimdymo baimę. Vienas tokių būdų - diafragminės paremties metodas, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš kurių krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi - ir lengviausiai kontroliuojamos). Tai ypač aktualu nėštukėms, nes jei kvėpuojame greitai ir dažnai, t. y. netaisyklingai, kiekvieną kartą įkvėpdami mažiname anglies dvideginio lygį kraujyje, o šios medžiagos trūkumas pažeidžia natūralų organizmo rūgščių ir šarmų balansą, trukdo efektyviai panaudoti deguonį. Taip patenkame į užburtą ratą: kraujotakos ir kvėpavimo sistemos duoda signalą smegenims, kad reikia deguonies, tad esame priversti nuolat įkvėpti dažniau nei reikėtų. Internetinėje „Sveikučio” svetainėje būsimų mamų patogumui yra pateikti DPM video kursai.

Lamaze kvėpavimo technika

Lamaze kvėpavimo technika pavadinta prancūzų gydytojo akušerio Fernando Lamaze (1891-1957) garbei: jis XX a. viduryje pristatė metodiką gimdymo skausmui malšinti. Nėščioji, sukaupusi pakankamai žinių apie gimdymo eigą, žinodama, kaip elgtis tiek jai pačiai, tiek ir partneriui, gali sumažinti skausmą ar net ir visai jo išvengti. Bene svarbiausios Lamaze gimdymo metodikoje - kvėpavimo technikos. Pirmojo gimdymo etapo metu, prasidedant kiekvienam sąrėmiui, pradėkite nuo gilaus įkvėpimo. Kai sąrėmiai taps dažnesni, kvėpuokite greitai.

Sąmoningo kvėpavimo užsiėmimai (prigimtinis kvėpavimas)

Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų. Gimdymo metu mums padės įpročiu tapęs sąmoningas kvėpavimas. Tad reguliariai užsiimti prigimtiniu kvėpavimu vertėtų dar prieš nėštumą, taip pat nėštumo metu. Po gimdymo irgi bus reikalinga sąmoningo kvėpavimo pagalba.

Prigimtinis kvėpavimas pro nosį

Prigimtiniu kvėpavimu kvėpavome ką tik gimus, pirmaisiais savo gyvenimo metais. Vaiko kvėpavimas labai atpalaiduotas, tad kvėpuojame natūraliu, sau patogiu ritmu. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę. Iškvepiant atsipalaiduojame. Leiskime sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą! Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant labai svarbus. Kvėpuojant sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, siekiame jį atsiminti, susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, mes galime pakartoti. Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją - įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Iškvepiu - atsipalaiduoju - paleidžiu. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį. Didesnis energijos kiekis iššaukia valymą - detoksikaciją. Kvėpavimo sistema atsakinga už 70 proc. Stiprina imunitetą - kuo daugiau deguonies ir hemoglobino kraujyje, tuo geriau panaudojamos maistinės medžiagos. Išmokime kvėpuoti sąmoningai ir vaduotis nuo įtampų ir tikėti tuo, ką darome. Prigimtinis kvėpavimas - prevencija ligoms, fizinėms ir psichinėms. Mums tereikia jį prisiminti ir susigrąžinti. Sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, jo dėka - prigimtinę būseną.
Prigimtinis kvėpavimas pro burną ir skausmo valdymas

Kvėpuojame ir įkvepiant, ir iškvepiant pro burną. Pasirūpinkite savo patogumu kvėpuojant! Yra svarbu jaustis patogiai. Galima pro burną kvėpuoti lėtai, vidutiniškai, greitai. Ieškokite sau patogaus kvėpavimo ritmo. Lengviau išlyginti įkvėpimo - iškvėpimo trukmę kvėpuojant pro burną. Greitesnis negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą. Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose. Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai. Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimu, susitaikau su juo ir jį paleidžiu. Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti. Mes galime prakvėpuoti savo fizinį, emocinį, mentalinį jautrumą. Esant pavojingose, skausmingose, stresinėse situacijose mes dažniausiai kvėpuojame pro burną! Tad įpratus dirbti su kvėpavimu pro burną sąmoningai, esant poreikiui natūraliai jį panaudosime - pavyzdžiui, gimdant. Mes galime prakvėpuoti - paleisti seniau patirtą įtampą, skausmą. Po aktyvesnio kvėpavimo svarbu nuraminus kvėpavimą pabūti su savimi. Po kiekvieno kvėpavimo mes galime jaustis vis geriau.
Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema

Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų. Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos. Pradedant dirbti su savo gimimo tema kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Leiskite sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą… Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia - skausmo, patirto gimstant, paleidimas. Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą. Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Susijusi su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų. Kvėpavimas gimimo tema gali mus kardinaliai pakeisti, bet tam reikia laiko. Paleidus skausmą, patirtą gimstant, nelieka pagrindo tam tikroms baimėms, glūdinčioms mūsų pasąmoninėje atmintyje. Gimimo tema padeda pažinti save, priimti save. Gimimo dėka pasikeitęs santykis su mama įtakoja mūsų santykį su motinyste, kuriai dabar ruošiamės. Tai atvers mums galimybę patirti tikrą motinystės grožį, gelmę, prasmę. Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai - atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai. Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui. Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.
Prigimtinis kvėpavimas, pažintis su Siela

Šioje temoje budiname ryšį su Siela, kreipiamės į ją prašant atliepimo. Kvėpuojant Sielos tema fokusuokime dėmesį į krūtinės centrą. Jau gimimo tema kvėpuojant turėjome pajausti savo Sielos skambesį. Įgijus kvėpavimo patirties, galime švelniai kvėpuojant patyrinėti save kaip Sielą, pabendrauti su ja. Paklauskite savo Sielos, kuo ji gyvena, kas jai rūpi… Galime patirti stiprų Sielos atliepimą, tad kvėpuokime švelniai. Siela gali atliepti skausmingai, jei darome kažką ne taip - juk mes gyvenime realizuojame savo Sielos tikslus. Visgi Siela net bara mus su meile. Galime klausti savo Sielos, ką daryti, keisti, kokius priimti sprendimus. Per savo Sielos pažinimą ateina geresnis savęs kaip asmenybės supratimas ir pažinimas. Siela mums yra kaip Mama, tad bendraujame su Siela pagarbiai, su dėkingumu. Stebėkime, kaip atliepia Siela, kaip keičiasi mūsų būsena. Jei Siela atlieps, jūs pajusite savyje pokytį. Siela su mumis nuolatos bendrauja, bet mes negirdime jos. Įsiklausykite, kaip skamba jūsų Siela, ką jums nori pasakyti. Kai jausitės blogai, prisiminkite savo Sielą, jos motinišką meilę, globą, švelnumą, dėmesį. Turint ryšį su savo Siela, nesijausime vieniši, visada turėsime Sielos palaikymą, supratimą, atliepimą. Ryšys su Siela atneša daugiau aiškumo, padeda atlaikyti iššūkius. Turint stiprėjantį ryšį su savo Siela, lengviau praeisite nėštumo, vaikučio gimdymo, kūdikystės etapą. Bendravimo su savo Siela patirtį galima panaudoti bendravimui su kūdikio Siela. Dėmesys kūdikio Sielai padeda užmegzti gilesnį tarpusavio ryšį. Sielų ryšio dėka mamos intuityviai jaučia, ko reikia vaikui, kas su juo vyksta. Stiprus mamos ir vaiko Sielų ryšys kuria harmoningesnius santykius, geresnį tarpusavio supratimą. Toks ryšys su vaiku visai kitaip nuspalvina motinystę - tėvystę. Motinystės dėka gauname daug įvairiapusės naudos asmenybės augimui. Stiprėjantis ryšys su Siela augina vientisumą, savivertę, savigarbą. Bendravimas su Siela - gili, turininga, gyvenimą įprasminanti tema. Sielos tema padės pažinti savo Sielą, jos poreikius, raišką, kurti harmoningus šeimyninius santykius, aiškiau suprasti savo gyvenimo tikslus ir sėkmingai jų siekti kartu su savo artimaisiais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka: svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.