Pilietybės įgijimas gimimu: kur vaikas automatiškai tampa piliečiu ir kokios yra taisyklės Lietuvoje
Pilietybės įgijimas gimimo metu yra esminis teisinis procesas, žinomas kaip filiacija (pranc. filiation - giminystės ryšys). Tai reiškia, kad pilietybę įgyjantis asmuo neišreiškia ir negali išreikšti savo valios, kurios valstybės piliečiu jis norėtų būti. Šis procesas yra reguliuojamas dviejų pagrindinių principų:
- Kraujo teisės principas (lot. ius sanguinis): Naujagimis gali įgyti savo tėvų pilietybę neatsižvelgiant į tai, ar jis gimė tėvų pilietybės valstybėje, ar už jos ribų. Pagal ius sanguinis principą pilietybę nulemia tėvų ar vieno iš tėvų turėta pilietybė asmens gimimo metu.
- Žemės arba saulės teisės principas (lot. ius soli): Įgyti savo gimimo vietos valstybės pilietybę, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę.
Lietuvoje pilietybės įgijimo būdus reglamentuoja Pilietybės įstatymas, kuris remiasi tiek kraujo, tiek žemės teisės principais.
Šalys, kuriose vaikas pilietybę įgyja gimimu (ius soli principas)
Daugelis pasaulio šalių taiko vadinamąjį „žemės teisės“ principą, pagal kurį bet kuris vaikas, gimęs jų teritorijoje, automatiškai tampa tos šalies piliečiu. Tinklalapis sovereignman.com išskyrė keletą šalių, kurių teritorijoje gimę vaikai gauna tos šalies pilietybę, ir kur gimdyti labiausiai apsimoka.
Brazilija
Jeigu vaikas gimė Brazilijoje, jis automatiškai tampa šios šalies piliečiu. O braziliškas pasas yra vienas geriausių kelionės dokumentų pasaulyje, mat su juo be vizos ar gavęs vizą vos atvykęs, gali lankytis net 146 šalyse. Brazilija yra kultūrinės įvairovės lydinys ir viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur visi - visos rasės ir tautybės - gali rasti savo vietą ir atrodyti vietiniais.
Čilė
Čilė yra dar viena vieta, kur daugeliu atvejų jos teritorijoje gimę vaikai tampa piliečiais. Ir tai yra puiki galimybė. Čilė yra didžiulė ekonominė jėga Pietų Amerikoje. Kalbant apie paso privalumus, Čilės piliečiai turi teisę be vizų keliauti po visą pasaulį, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas. Be to, kadangi Čilė yra Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominės bendrijos narė ir Pietų Amerikos šalių tarptautinės muitų sąjungos „Mercosur“ narė, Čilės piliečiai visame pasaulyje gauna daug papildomų kelionių, gyvenimo ir verslo privilegijų.
Kanada
Kanada, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, suteikia besąlygišką prigimtinę teisę į pilietybę bet kuriam vaikui, gimusiam jos teritorijoje. Ir tai yra puiki galimybė. Kanados pilietybei būdingi keli unikalūs privalumai, tarp jų ir platus bevizių kelionių tinklas, prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos ir mokesčių sistemos, kuri nesivaiko negyvenančių piliečių iki pasaulio krašto.
Panama
Panamos konstitucijos devintas straipsnis aiškiai pažymi, kad kiekvienas, gimęs Panamos žemėje, yra šios šalies pilietis. Panamos piliečių tėvai po trijų čia pragyventų metų gali teikti prašymą dėl natūralizacijos. Tarp didžiųjų Panamos privalumų - jos mokesčių sistema, kuri yra griežtai teritorinė. Taigi, vienintelės apmokestinamos pajamos Panamoje yra pinigai, uždirbti tiesiogiai Panamoje ir iš Panamos šaltinių. Be to, Panamoje yra keletas geriausių ligoninių visoje Lotynų Amerikoje, kurios yra tarptautiniu mastu akredituotos, o kai kurios netgi bendradarbiauja su geriausiomis Jungtinių Amerikos Valstijų ligoninėmis. Suprantama, visa tai gerokai mažesnėmis kainomis, nei JAV.
Barbadosas
Ši buvusi britų kolonija šiuo metu yra puiki galimybė tėvams, savo vaikams ieškantiems prigimtine teise įgyjamos pilietybės. Barbadoso pasas suteikia teisę be vizos ar gavus vizą vos atvykus patekti į 138 šalis, todėl keliavimo kokybės prasme nelabai atsilieka nuo Brazilijos. Įdomu yra tai, kad turėdamas Barbadoso pilietybę, jūsų vaikas taip pat turės teisę į tam tikras privilegijas Jungtinėje Karalystėje, ir netgi gali turėti teisę prašyti Didžiosios Britanijos paso, jeigu jūsų šeimos medyje būta britų protėvių.
Pasaulinė žemės teisės principo taikymo apžvalga
Daugybė šalių visame pasaulyje remiasi „žemės teisės“ pilietybės principu. Tarp jų yra:
- JAV
- Antigva ir Barbuda
- Argentina
- Barbadosas
- Belizas
- Bolivija
- Brazilija
- Kanada
- Čilė
- Kolumbija
- Dominika
- Dominikos Respublika
- Ekvadoroas
- Salvadoras
- Fidžis
- Grenada
- Gvatemala
- Gajana
- Hondūras
- Jamaika
- Lesotas
- Meksika
- Nikaragva
- Pakistanas
- Panama
- Paragvajus
- Peru
- Sent Kristoferis ir Nevis
- Sent Lusija
- Sent Vinsentas ir Grenadinai
- Trinidadas ir Tobagas
- Urugvajus
- Venesuela
Pilietybės įgijimo principai Europoje
Europoje pilietybės įgijimo principai skiriasi, derinant ius sanguinis ir ius soli. Pagal ius sanguinis principą pilietybė automatiškai pripažįstama Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje, tačiau atvejais, kuomet vaikas gimė ne santuokoje, reikalingas tėvo pripažinimas.
Vokietijoje vaikai, gimę užsienyje tėvams, kurie taip pat gimę užsienyje po 1999 metų, šalies piliečiais galės tapti tik deklaracijos būdu. Belgijoje, Airijoje ir Portugalijoje tėvų vedybinis statusas nėra svarbus ir visi vaikai gimę šalyje ir, tam tikrais atvejais, gimę užsienyje tampa piliečiais ex lege. Pilietybė nėra įgyjama automatiškai, jei vaikas gimsta užsienyje ir abu jo tėvai taip pat yra gimę užsienyje (Belgijoje ir Airijoje), arba kuomet tėvai išvykę į užsienį dėl priežasčių, nesusijusių su valstybės tarnyba (Airija ir Portugalija).
Užsieniečių vaikai gimę Austrijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje neįgyja šių šalių pilietybių gimimo metu ar iš karto po to. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje pilietybės įgijimo gimstant pagal ius soli principas yra taikomas ex lege arba yra bent numatyta galimybė pilietybę įgyti iš karto po gimimo.
Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai suteikia pilietybę daugiau ar mažiau besąlygiškai trečiajai kartai, t. y. šalyje gimusiems svetimšalių, kurie taip pat gimę šioje šalyje, vaikams. Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje ir Portugalijoje neišskirta trečioji ir antroji generacija. Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje svetimšalių vaikai gali įgyti pilietybę ex lege gimimo metu. Vokietijoje vienas iš tėvų turi pragyventi 8 metus ir turėti nuolatinį leidimą gyventi, o Didžiojoje Britanijoje vienas iš tėvų (jei vaikas gimė ne santuokoje - motina) turi turėti leidimą nuolat gyventi šalyje.
Jungtinėje Karalystėje ius sanguinis taikymas gimstant yra sudėtingas, nes pilietybės įgijimas gimstant valstybės teritorijoje charakterizuojamas kaip jus soli. Vaikai įgyja pilietybę ius sanguinis principu tik tada, jei tėvai yra susituokę arba, jei motina yra pilietė.
Dviguba pilietybė vaikams Lietuvoje
Kadangi lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje leidžiama atskirais, įstatymo numatytais atvejais, būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Jau dabar Pilietybės įstatymas numato vienuolika išimčių.
Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu. Nuo 2021 sausio 1 dienos visiems vaikams, kurie turi LR pilietybę, leidžiama turėti ir kitos valstybės pilietybę. Šią dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Tačiau svarbu žinoti, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik LR piliečiu.
Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Tai yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas.
Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo;
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės;
- Po 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą.
Kiti Lietuvos pilietybės įgijimo atvejai
- Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia: Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų:
- nežinomi;
- mirė;
- pripažinti nežinia kur esančiais;
- pripažinti neveiksniais.
- Įvaikinto vaiko pilietybė: Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų (nuo 2018 m. spalio 31 d. šis reikalavimas nėra taikomas).
- Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu: Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 iki 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Procedūros įgyjant Lietuvos pilietybę ir deklaruojant dvigubą pilietybę
Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.
Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, tai, visų pirma, turite kreiptis į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių ir pateikti prašymą įregistruoti vaiko gimimą arba įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko gimimą.
Jei vaikas yra ir kitos valstybės pilietis, turite Migracijos departamentui pateikti pranešimą apie vaiko įgytą kitos valstybės pilietybę per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus pranešimą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu. Užpildžius prašymą per MIGRIS, būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Už prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Jeigu Jums iki 2008 m. liepos 22 d. gimė vaikas, kurio gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Jeigu pasitvirtins, kad Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo. Jeigu Jūsų vaikas gimė nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., o jo gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo.
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
- Vaiko gimimo liudijimą;
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai;
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje. Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą). Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Migracijos departamentas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenys apie asmens turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybes įrašomi Gyventojų registre.
Jeigu įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, o kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), tai turite teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
