Kur vyksta apvaisinimas

Apvaisinimas - tai sudėtingas biologinis procesas, kurio metu susilieja vyriškoji ir moteriškoji lytinės ląstelės (gametos), formuojasi zigota ir prasideda naujo organizmo vystymasis. Šis procesas gali vykti skirtingai - tiek gyvūnų, tiek augalų pasaulyje.

Apvaisinimo esmė ir tipai

Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, ir pradeda vystytis naujas organizmas. Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu.

Skiriami du pagrindiniai apvaisinimo tipai:

• Išorinis apvaisinimas: vyksta ne patelės organizme. Šis būdas būdingas tokiems gyvūnams kaip žuvys ir varlės. Patelės kiaušidėse subręsta daug kiaušialasčių, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidų. Spermatozoidai labai judrūs, kad galėtų priplaukti prie kiaušialąsčių ir jas apvaisinti. Apvaisinimo tikimybė yra nedidelė ir priklauso nuo aplinkos sąlygų.
• Vidininis apvaisinimas: vyksta patelės lytiniuose takuose. Šis būdas būdingas žinduoliams, ropliams, paukščiams. Patelės kiaušidėse subręsta kiaušialąstės, o patinėlių sėklidėse - spermatozoidai. Kiaušialąstės apvaisinimas įvyksta patelės organizmo viduje, nes judrūs spermatozoidai keliauja lytiniais latakais, kol pasiekia kiaušialąstę. Apvaisinimo tikimybė yra didelė, nes į patelės organizmą patenka daug spermatozoidų, o kiaušialąsčių subrandinama nedaug.

Apvaisinimas žmogaus organizme

Natūralus apvaisinimas žmogaus organizme paprastai įvyksta moters kiaušintakyje, labiausiai nuo gimdos nutolusiame jo trečdalyje.

Spermatozoidų kelionė

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 milijonų spermatozoidų. Jie juda netvarkingai, maždaug 2-3 milimetrų per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, taip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės (kuri yra makštyje ir pavojingesnė spermatozoidams) į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai.

Spermatozoidai, keliaudami prieš srovę (teigiamasis reotaksis), per maždaug 30 minučių po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę (cavitas uteri), o per maždaug 1,5 valandos - kiaušidės ampulę (ampulla tubae uterinae).

Kiaušialąstės paruošimas ir apvaisinimas

Patekę į lytinius moters takus, spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija. Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriosios srities (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius.

Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Visų pirma suintensyvėja jos angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turinčia moteriškąjį probranduolį, bei susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias (via copulativa), kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje.

Laikas ir sąlygos apvaisinimui

Dauguma spermatozoidų, esančių moters lytiniuose takuose, gali dalyvauti apvaisinime 2-3 paras, o kartais net 4-5 paras po ejakuliacijos. Tuo tarpu ovuliavusi kiaušialastė yra gyvybinga maždaug 24 valandas.

Taigi, geriausias laikotarpis apvaisinimui įvykti yra subrendusio folikulo plyšimo metas, šitaip išsilaisvinant kiaušialąstei, taip pat 2-3 dienos prieš ovuliaciją.

Augalų apvaisinimas

Augalų pasaulyje apvaisinimas taip pat vyksta skirtingai. Kai kurių vienaląsčių dumblių apvaisinimas įvyksta susiliejus jų ląstelėms (hologamija). Primityvios sandaros dumblių vyriškosios ir moteriškosios gametos morfologiškai nesiskiria (izogamija). Sudėtingesnės sandaros augalų (samanų, paparčių) gametos yra dvejopos - didesnės makrogametos (moteriškosios lytinės ląstelės) ir mažesnės mikrogametos (vyriškosios lytinės ląstelės). Jų susiliejimas vadinamas heterogamija.

Sėklinių augalų nejudrios moteriškosios gametos vadinamos kiaušialąstėmis. Vyriškosios gametos smulkesnės, jų yra labai daug; nejudrios vadinamos spermiais, o judrios (su žiuželiais) - spermatozoidais. Gaubtasėklių augalų kiaušialąstė yra mezginėje esančiame gemalo maišelyje, o spermiai susidaro iš kuokelių dulkinėse esančių žiedadulkių generatyvinės ląstelės. Jos branduolys, po žiedo apdulkinimo pasidalijęs į 2 lytines ląsteles - spermius, patenka į gemalo maišelį. Vienas spermis susilieja su kiaušialąste, kitas - su gemalo maišelio antriniu branduoliu. Šis procesas, 1898 m. išaiškintas S. Navašino, vadinamas dvigubu apvaisinimu.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Kai porai nepavyksta pastoti natūraliai, taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė, nes bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Vyro sperma specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių. Tuomet sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.

In vitro fertilizacija (IVF)

Tai vienas iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, suteikiantis galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. Moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, atkartojant artimą natūraliai terpei. Vėliau geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)

Jei spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę ar jiems netinka aplinka, laboratorijoje sukuriama spermatozoido ir kiaušialąstės sąveika. Embriologas atrinktus, morfologiškai taisyklingus ir judriausius spermatozoidus plona adatėle, mikroskopo ir mikromanipuliatoriaus pagalba, įterpia į kiaušialąstę.

Apvaisinimo procesas yra labai svarbus gyvybės tęstinumui. Jis vyksta tiek natūraliai, tiek taikant modernius medicinos metodus, siekiant padėti poroms susilaukti vaikų.

tags: #kur #vyksta #zinduoliu #kiausialastes #apvaisinimas

• Atsiliepimai apie Šiaulių Moters ir vaiko kliniką
• sužinokite daugiau apie peletrūną
• Priežastys, kodėl nėštumo testas būna neigiamas
• motinystės atostogų ir darbo derinimas
• Išsami analizė: emocinis klimatas darželiuose