Kaip užtikrinti saugų ropojantį kūdikį ir palaikyti jo raidą

Kūdikio raida - tai nuostabus ir sparčiai besikeičiantis procesas. Maždaug 9 mėnesių amžiaus kūdikis jau pradeda ropoti, ruošdamas savo kūną keliauti per pasaulį keturiomis. Tačiau šis naujas judrumas atneša ne tik džiaugsmo, bet ir naujų iššūkių tėvams, ypač kalbant apie namų saugumą. Svarbu suprasti, kaip vystosi kūdikio fiziniai įgūdžiai, kad galėtumėte tinkamai pasiruošti ir užtikrinti saugią bei stimuliuojančią aplinką.

Kūdikio fizinės raidos etapai iki ropojimo

Pirmieji gyvenimo metai - vieni svarbiausių visame žmogaus gyvenime. Per šiuos metus augame ir vystomės bene sparčiausiai - formuojamasi judėjimo, kalbos, pažinimo socialiniai-emociniai įgūdžiai. Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių. Fizinę mažylio raidą galima skirti į šiuos etapus:

• 1-2 mėnesiai: Gulint ant pilvo mažėja fiziologinė fleksija, svorį išlaiko ant rankų ir krūtinės, geba trumpam pakelti galvytę, tačiau dar negeba išlaikyti vidurio linijoje. Gulint ant pilvo stebima daugiau liemens, rankų, kojų judesių. Mažylis geba sugriebti daiktą, įdėtą jam į ranką, bet dar negeba jo paleisti.
• 3 mėnesiai: Šiame etape kūdikis geba išlaikyti galvą vidurio linijoje, pasukti į abi puses, stebima daugiau aktyvių galūnių judesių. Gulėdamas ant pilvo remiasi dilbiais. Suveda rankytes, deda jas į burną.
• 4-6 mėnesiai: Apie 4 mėnesį gulėdamas ant nugaros mažylis pradeda siekti šone padėtų žaislų, formuojasi valingas griebimas. Apie 4,5 mėn. gulėdamas ant pilvo bando perkelti kūno svorį (viena rankyte remiasi, kita bando siekti žaislo). Gulėdamas ant nugaros bando siekti daiktų kirsdamas vidurio liniją, rankytėmis siekia kelių. 6 mėn. mažylis, gulėdamas ant pilvo, remiasi plaštakomis, visiškai atremtu delnu. Taip pat šiuo laikotarpiu, gulėdamas ant pilvo, mažylis pradeda suktis ratu aplink savo ašį į abi puses, geba vartytis nuo nugaros ant pilvo ir atgal.
• 7-9 mėnesiai: Šiuo vystymosi etapu mažylis, gulėdamas ant nugaros, siekia pėdų, kiša jas į burną. Taip pat pradeda šliaužti. Gulėdamas ant pilvo kūdikis remiasi plaštakomis, geba sulenkti koją ir pakelti vieną ranką siekdamas žaislo. Apie 7,5 mėn. formuojasi įstrižas sėdėjimas. Sustiprėja ir smulkioji motorika - mažylis daiktus ima su smiliumi ir nykščiu. Kūdikis stojasi į keturpėsčio padėtį, pradeda siūbuoti, atkelia ranką siekdamas žaislo. Maždaug nuo 8 mėn. geba laisvai sėdėti, manipuliuoti žaislais, pradeda ropoti, bando stotis prisitraukdamas rankomis.
• 10-12 mėnesiai: Šiuo laikotarpiu mažylis stovėdamas geba perkelti svorį, eina šonu palei baldus, vėliau - palei sieną, geba pereiti nuo vieno baldo prie kito, pasisukti, savarankiškai pastovėti. Taip pat mažylis geba atsitūpti, bando stotis iš keturpėsčios padėties. Apie 12 mėn. mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, eidamas plačiai stato kojas, eina mažais žingsneliais. Maždaug 14-16 mėn. vaikas geba savarankiškai vaikščioti, eidamas sustoti, keisti kryptį.

Nuo ketvirto mėnesio kūdikis, gulėdamas ant pilvo, pradeda mojuoti rankomis ir kojomis, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Apie penktą gyvenimo mėnesį jis jau stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis. Maždaug šešių mėnesių kūdikis remiasi ištiestomis rankomis ir plaštakomis, o jei pamato tolėliau žaislą, siekia jo rankomis, bet pajudėti dar nemoka. Septintą - aštuntą mėnesį tobulėja judesiai ir pusiausvyra, kūdikis išmoksta suktis apie savo ašį. Devynių mėnesių kūdikis jau moka pats vienas šliaužti, nors iš pradžių gali judėti atgal. Dešimtą mėnesį kūdikis bando stovėti keturiomis, siūbuoti ir daryti pirmuosius žingsnius keturiomis. Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis vis tobuliau ropoja ir jaučiasi savarankiškesnis.

Ruošimasis ropoti: kūdikio kelionė per pasaulį

Ropoti išmoksta maždaug 9 mėn. kūdikis. Tačiau iki tol jis ruošia savo kūną, kad galėtų pakilti remdamasis rankomis ir keturiomis žingsniuoti per pasaulį.

Gulinčiam ant pilvo maždaug ketvirtą mėnesį kūdikiui pabosta vienoda poza ir apžiūrėjęs, kad gali ištiesti jau atsipalaidavusias rankas ir kojas, pradeda jomis mojuoti bei irtis ore. Atrodo labai juokingai, tarsi bandytų plaukti sausumoje. Tuomet kūdikio rankos per alkūnes yra sulenktos, o kojos beveik ištiestos.

Apie penktą gyvenimo mėnesį kūdikis jau nebesisupa ant pilvo tarsi laivelis, o stengiasi kuo ilgiau išbūti pasirėmęs ištiestomis rankomis ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Kartais sugeba gulėti pasirėmęs net ir viena ranka, ypač, jei sudomino koks nors daiktas ar žaislas.

Maždaug šešių mėnesių kūdikis gana ilgai guli ant pilvo atsirėmęs ištiestomis rankomis ir plaštakomis. Šios jau niekada nebebus suspaustos į kumščius. Jei vaikas guli ant pilvo ir akių lygyje jam parodysite įdomų žaislą, viena ranka bandys jį paimti, o kūno svorį trumpam - kelioms sekundėms perkels ant vienos rankos. Jeigu mažylis pamato ant grindų šiek tiek toliau nuo savęs gulintį mėgstamą žaislą, siekia jo rankomis, bet pajudėti iš vietos dar nemoka.

Septintą - aštuntą mėnesį tobulėja vaiko judesiai ir kūno pusiausvyra. Gulėdamas ant pilvo jis, remdamasis viena ranka, vis lengviau pasiekia akių lygyje kabantį žaislą ir ilgiau išlaiko pusiausvyrą. Pagaliau žengia didelį žingsnį pirmyn ir išmoksta suktis apie savo ašį. Tai išties didelis laimėjimas, mat kūdikis jau pats gali surinkti visus žaislus, gulinčius apie jį ratu.

Devynių mėnesių kūdikis įveikia dar vieną didžiulę gyvenimo užduotį - išmoksta pats vienas šliaužti. Pirmieji kartai atrodo juokingi, nes skubėdamas pas mamą kažkodėl nuo jos tolsta judėdamas atgal. Labai nepatogu šliaužti atbulom, bet kūdikis, ryžtingas ir užsispyręs, tol treniruojasi, kankinasi, stena, kol galų gale šiaip taip susitvarko su savo kūnu ir išmoksta pakeisti judėjimo kryptį.

Dešimtą mėnesį įvyksta dar vienas lūžis. Kūdikis jau bando pasiremti ne tik rankomis, bet kelti užpakalį tol, kol šis pakyla į viršų ir pilvas neliečia žemės. Kūdikis išmoksta stovėti keturiope, bet pajudėti taip iš karto nepavyksta. Prireikia kelių dienų, kol pakėlęs užpakaliuką nuo grindų pabando siūbuoti, tarsi norėdamas sužinoti, ar kūnas klausys. Kai vargais negalais išmoksta siūbuoti ir neparpulti, pabando perkelti ranką ir stebi, kas bus toliau, tada atsargiai iš vietos pajudina ir koją. Tai jau pirmieji žingsniai keturiomis. Jie kūdikiui kelia labai daug džiaugsmo, nors kol kas atrodo labai nekoordinuoti.

Vienuoliktą ir dvyliktą mėnesį kūdikis vis tobuliau ropoja ir netrukus pastebi, kad visas pasaulis priklauso jam. Štai dabar prasideda mažylio džiaugsmo, o mamos vargų metas. Vaikas jaučiasi labai savarankiškas, domisi viskuo, kas yra namuose. Čia tiek daug dar nepačiupinėtų daiktų, kuriuos dabar nesunku pasiekti.

Namo saugumas: kaip apsaugoti ropojantį kūdikį

Labai svarbu pasirūpinti namų saugumu, kuomet kūdikis pradėjo ropoti. Pirmas patarimas - paropokite patys. Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis, taigi paropokite po juos keturiomis.

Elektros tinklo saugumas

• Įsukite rozetes su apsauga nuo vaikų, nenaudojamas uždenkite.
• Seną modelio rozetes pakeiskite į šiuolaikiškas, turinčias apsaugą nuo vaikų ir tvirtai „laikančias“ laidų kištukus.
• Pakelkite ilgintuvus ir kitus elektros laidus aukščiau, kad kūdikis jų nepasiektų arba paprasčiausiai išjunkite rečiau naudojamus prietaisus.

Apsauga nuo aštrių kampų ir baldų

Uždenkite aštrius kampus. Ropojantis kūdikis gali atsitrenkti į aštrius baldų (dažniausiai - žemų kavos, žurnalinių staliukų) kampus.

Pritvirtinkite baldus, didelius elektronikos prietaisus. Ropojantis vaikas netrukus bandys stotis prisilaikydamas už baldų ar kitų daiktų.

Apsaugokite nuo kritimo ir patekimo į pavojingas vietas

• Įrenkite durų stabdžius.
• Įrenkite vartelius. Jeigu namuose yra lengvai pasiekiami laiptai, patartina užtverti juos specialiais kūdikių saugumą užtikrinančiais varteliais.
• Jeigu namuose yra baseinas, pasirūpinkite, kad ropojančiam kūdikiui jis būtų absoliučiai neprieinamas.

Saugokite nuo smulkių ir pavojingų daiktų

Pašalinkite nukritusius pavojingus daiktus. Laikinai sukelkite aukščiau visas dužias arba sunkias namų puošmenas.

Paslėpkite chemikalus ir kitus pavojingus daiktus. Užrakinkite spinteles, stalčius.

Svarbu žinoti, kad jeigu mažesnis nei 6 mėn. Stebėkite, kad kūdikis į burną, ausis ar nosį neįsikištų smulkių daikčiukų. Įvairūs svetimkūniai, laimei, dažniausiai nepavojingi ir jie pasišalina patys arba juos nesunkiai pašalins gydytojas. Vaikams didžiausią pavojų kelia smulkūs, plokšti elementai (vadinamosios tabletės), nes patekę į drėgną aplinką (pavyzdžiui, nurijus, įsikišus į ausį ar nosį) jie gali stipriai nudeginti. Taip pat pavojingi keli vienu metu nuryti magnetukai ar magnetukai ir metaliniai daiktai - atidūrę skirtingose žarnyno vietose jie gali sulipti per žarnų sieneles ir slinkdami žarnynu jį žaloti. Smulkūs daiktai, vaiko amžiui netinkami žaislai ar net kai kurie mažyliui pavojingi maisto produktai (pavyzdžiui, nepjaustytos vynuogės, vyšniniai pomidorai, riešutai, apvalūs saldainiai, pupos ir pan.) gali tapti vaiko užspringimo priežastimi.

Kiti svarbūs saugumo aspektai

Uždenkite atvirą židinį. Pasirūpinkite, kad kūdikis neprigertų.

Niekada nepalikite net ir vartytis nemokančio naujagimio ant bet kokio paaukštinimo (lovos, sofos, vystymo stalo ir pan.). Mažylio galvytė, lyginant su kūnu, yra sunki, tad vos ją kilstelėjęs vaikas gali apsiversti ir dėl didesnio galvytės svorio kristi ant jos.

Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus kaip elektros kištukiniai lizdai (juos geriausia uždengti), kabantys laidai ar staltiesės nukarusiais kraštais.

Įvertinkite baldų išdėstymą namuose.

Kada vertėtų kreiptis į specialistą?

Nors dauguma vaikų atitinka vadinamąsias fizinės raidos normas, svarbu atminti, kad kiekvienas yra individualus ir vystosi savo tempu. Vis dėlto kartais raida ima pastebimai vėluoti. Kaip žinoti, ar vaikas sveikas ir tinkamai vystosi?

Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė sako, kad ieškoti pagalbos reikia tuomet, kai, atsižvelgiant į kūdikio amžių:

• naujagimio raumenų tonusas yra mažas (kūnelis suglebęs) arba didelis (kūnas įsitempęs);
• 1-2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant nugaros, galvą laiko pasukęs tik į vieną pusę, o būdamas ant pilvo, negeba jos pasukti į šoną;
• 4 mėn. - nesuveda rankų į vidurį, gulėdamas ant pilvo nesiremia dilbiais, neišlaiko pakeltos galvos arba negali sulenkti kojų per klubo sąnarį;
• 5-6 mėn. - neguli ant šono, nesiverčia nuo nugaros ant pilvo arba gulėdamas ant pilvo nesiremia tiesiomis rankomis;
• 7-8 mėn. - gulėdamas ant pilvo negeba perkelti kūno svorio ant tiesių rankų, savarankiškai nesėdi;
• 9-10 mėn. - savarankiškai nesėdi, neatsistoja, yra išlikęs pėdų griebimo refleksas, sėdi raidės „W“ padėtyje;
• 11-12 mėn. - kokybiškai neropoja, neina įsikibęs, nenoriai keičia padėtis.

„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, - sako specialistė.

Neskubinkite mažylio: svarbu leisti jam tyrinėti

Kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu prižiūrint specialistams leisti vaikui vystytis pagal jo amžių. Prieš pereinant į kitą raidos etapą, vertėtų įvertinti, ką kūdikis geba daryti dabartiniame etape. Viena iš dažnai daromų klaidų - kūdikio lyginimas su kitais. Dėl to dažnai per anksti pradedami skatinti tam tikri raidos etapai, nors mažylis būna dar nepasiruošęs.

Pavyzdžiui, prieš pradėdamas apsiversti nuo nugaros ant pilvo, jis turėtų domėtis žaislais ir jų siekti, lenkti ir atkelti galvą, gulėti ant šono, gulėdamas ant nugaros suvesti priešingą ranką su priešinga koja, kelti kojas, rankomis siekti kelių.

„Prieš mokydami sėdėti įvertinkite, ar kūdikis jau geba vartytis, aktyviai pats bando sėstis per šoną, išlaiko šoninę padėtį, pasiremdamas dilbiu. Stebėkite, ar gulėdamas ant pilvo remiasi tiesiomis rankomis ir geba save išsistumti, išlaikyti padėtį, per abi puses sukasi aplink savo ašį. Atkreipkite dėmesį, ar susiformavusios atramos reakcijos: sėdėdamas palinkęs geba atsiremti rankomis ir grįžti į pradinę padėtį. Jeigu vaikas svyra į priekį, vadinasi, laiku nesiaktyvuoja nugaros raumenys, jeigu atgal - pilvo“, - pasakoja specialistė.

Pradėdamas ropoti mažylis turėtų tvirtai išsilaikyti keturpėsčioje padėtyje ir būdamas joje, remdamasis tiesiomis rankomis, gebėti siūbuoti. Svarbu ir gebėti atkelti ranką, perkelti kūno svorį ir siekti žaislų ar daiktų.

„Pamažu artėjant prie vaikščiojimo, kūdikis turėtų gebėti perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, šonu eiti palei baldus, o vėliau ir palei sieną, stovėdamas pasisukti. Taip pat turėtų išnykti pėdų griebimo refleksas, vaikas turėtų gebėti be pagalbos atsistoti ir savarankiškai pastovėti.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau bus pastebėta problema, tuo lengviau bus galima padėti ir sumažinti jos neigiamą poveikį tolesniam vystymuisi.

Kuo naudingas kūdikių plaukymas?

Kiekvienas mažylis individualus, todėl ir reikalingi užsiėmimai skiriasi. Neretai skiriamos mankštos baseine, kurių metu atliekami pratimai ir plukdymo būdai padeda lavinti motorinius įgūdžius. „Dėl vandens savybių mažiau jaučiamas gravitacijos poveikis, tad kūdikiai ir vaikai gali laisviau judėti bei atlikti tam tikrus judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje. Užsiėmimų vandenyje metu gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija, kurios svarbios vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi, - apie baseino naudą pasakoja specialistė. - Įvairūs pratimai ir plukdymo būdai, kurių metu išnaudojamas vandens pasipriešinimas, padeda stiprinti silpnąsias raumenų grupes. O štai šiltas vanduo ir atpalaiduojantys plukdymo būdai veikia raminamai.“

Specialistė taip pat pastebi, kad vanduo teigiamai veikia kraujotakos, virškinimo ir kvėpavimo sistemas, gerina miego kokybę. Kūdikiai ir vaikai geba lengviau adaptuotis prie skirtingos aplinkos, lavinami socialiniai įgūdžiai, stiprėja vaiko ir tėvų ryšys. Be to, mažėja arba visai pranyksta vandens baimė. Visgi pirmajam užsiėmimui patariama rinktis salę. Joje kineziterapeutas galės įvertinti kūdikio atliekamus judesius ir jų kokybę, gebėjimą išlaikyti ir pereiti į skirtingas padėtis. Kiekvienas mažylis individualus, todėl specialistas pagal esamą situaciją ir išsikeltus tikslus parinks priemones, kurios bus tinkamiausios.

Būkite atidūs smulkmenoms

Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais. Leiskite jam pačiam tyrinėti ir atrasti pasaulį. „Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams. Tėvams rekomenduočiau pasirūpinti ne tik mažylio žaislais ar jam reikalingais daiktais, bet ir atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, namų grindis. Pasitaiko, kad kūdikiams sunkiau pradėti šliaužti visai ne dėl raidos sutrikimo, o dėl to, kad grindų paviršius yra pernelyg slidus ir jie negali tinkamai atsispirti“, - aiškina specialistė.

Neretai tėvai, stengdamiesi, kad mažylis išliktų ramus, daro jam meškos paslaugą. Pavyzdžiui, kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį - paguldo ant pilvo, pasodina arba pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam. Kyla problema, kad kūdikis sugeba išlaikyti tam tikrą padėtį, pavyzdžiui, pasėdėti, remtis tiesiomis rankomis gulėdamas ant pilvo, tačiau nesugeba savarankiškai į ją pereiti.

„Dar viena problema yra baimė ar nenoras pripažinti, kad vaiko raida vėluoja. Tokiu atveju tėvai dažnai stengiasi pateisinti kūdikį sakydami, kad jis yra nesportiškas, tingus, arba mano, jog „išaugs“. Šiuo atveju mažylis, kuriam reikalinga papildoma pagalba formuojantis motoriniams įgūdžiams, jos negauna laiku“, - sako specialistė.

tags: #kur #laikyti #ropojanti #kudiki

• Naujagimio išmokos
• Laukimo kalendorius
• Nuo animacinių klasikų iki zuikių nuotykių
• Sveika mityba besilaukiant: vaisių nauda ir rizika
• Kaip užtikrinti subalansuotą mitybą ugdymo įstaigose