Kur kreiptis dėl neveiksnumo ir globos nustatymo
Advokatų kontoroje dažnai sulaukiame klientų dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) bei globos (rūpybos) nustatymo. Suprantame, kad poreikis nustatyti neveiksnumą dažnai atsiranda netikėtai, o susiklosčiusi situacija šeimoje neretai sukelia įtampas ir nežinią, nuo ko viską pradėti. Svarbu žinoti, jog neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka civilinio proceso tvarka, siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.
Pirmieji žingsniai: kreipimasis į Socialinės paramos skyrių
Dažna situacija, jog asmuo, norintis pradėti šią procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai. Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinės paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą.
Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Socialinio paramos skyriaus darbuotojas, aplankęs asmenį, surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Teisminis procesas ir ekspertizė
Parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas, gavęs pareiškimą, tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu pabrėžti, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės.
Ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti pareiškimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai:
- Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia.
- Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Globėjo (rūpintojo) paskyrimas ir pareigos
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos nustatymo bei globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju, atsižvelgiama į jo moralines savybes, galimybę įgyvendinti funkcijas bei neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
| Dokumentas | Paskirtis |
|---|---|
| Socialinio darbuotojo išvada | Pagrindas kreiptis į teismą dėl gebėjimų vertinimo |
| Teismo psichiatrijos ekspertizė | Medicininis pagrindas neveiksnumui nustatyti |
| Įsiteisėjęs teismo sprendimas | Teisinis pagrindas atstovauti asmeniui (bankuose, notaruose) |
Turint įsiteisėjusį teismo sprendimą, globėjas (rūpintojas) gali veikti neveiksnaus asmens vardu įvairiose institucijose, rūpintis jo turtu, pensija bei kitomis išmokomis. Tai vienintelis teisėtas kelias užtikrinti tinkamą artimojo interesų apsaugą, kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą dėl asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
