Martynas Vainilaitis: Biografija ir kūryba
Martynas Vainilaitis - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos vaikų literatūroje, poetas, vertėjas, vaikų literatūros kūrėjas, kurio kūryba neabejotinai priklauso lietuvių vaikų literatūros aukso fondui.
Gimimo ir vaikystės metai
Martynas Vainilaitis gimė 1933 metų sausio 26 d. Mergežerio kaime, Varėnos rajone, valstiečių šeimoje. Gimtinė - pušynėliuose pasislėpęs Mergežerio kaimas, kur poetas augo ir prieš vienuolika metų, 2006 m. birželio 26 d., vėl sugrįžo amžiams - atgulė amžinojo poilsio gimtojo kaimo kapinaitėse. Jo vaikystė susidėjo iš knygų, tėvo pasakų ir dainų, motulės lopšinės melodijos, gamtos artumo ir grožio. Poetas pasakodavo: „Iš pintinio lopšio išlipęs, išmokau dainuoti. Ir dainuoju lig šiolei. Girdžiu smilgų vargonus, matau, kaip vabaliukai šoka... Jau vaikystėje visi gamtos tvariniai man būdavo gyvi. Ir dabar gyvi. Net šalna, man regis, iš Mėnulio atkeliavusi būtybė. Ir vėjas, ir lietus - gyvos būtybės.“
Mažojo Martynuko vaizduotę kuteno ir nuolatiniai abiejų tėvų vakaro pasakojimai, kepant besikūrenančioje krosnyje bandeles ar vejant virves. „Slibinų nugalėtojai ir nepaprasto grožio karalaitės, milžinai ir nykštukai“ - visi jie vėliau atkeliavo į rašytojo knygas.
Mokslai ir pirmoji profesinė patirtis
Mokėsi Mergežerio, Varėnos, Griškabūdžio mokyklose. Nuo 1957 metų studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, teatro fakultete, kur įgijo aktoriaus specialybę. Porą metų dirbo aktoriumi tuometiniame Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre, tačiau vėliau visą savo gyvenimą susiejo su plunksna.
Kūrybinis kelias
Dar studijų metais Martynas Vainilaitis pradėjo spausdinti eilėraščius periodikoje. Pirmuosius eilėraščius jis išspausdino 1953 metais. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Vyturiai palydi plūgą“ (1960). Tai pirma ir vienintelė jo knyga, skirta suaugusiesiems.
Vėliau jis savo kūrybines jėgas pradėjo skirti vaikų literatūrai. Jau pirmosiomis knygutėmis mažajam skaitytojui (pvz., „Pupų pėdas“, 1963; „Grigo ratai“, 1964; „Ežio namas“, 1967; „Varnėnų skudučiai“, 1967; „Dundulis dunda“, 1969) pasirodė kaip pajėgus, kūrybingas autorius, puikiai jaučiąs pasirinkto žanro specifiką ir jo galimybes.
Daug metų Martynas Vainilaitis dirbo žurnalų „Genys“, „Žvaigždutė“, „Moksleivis“, laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijose. Nuo 1965 m. jis tapo rašytoju profesionalu, o 1973-1995 m. dirbo žurnalo „Genys“ redaktoriaus pavaduotoju.
Visose jo knygose, kurių jis parašė daugiau kaip 30, gražiai sušvyti lietuvių poezijos vaikams geriausios ypatybės: jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, personifikacijų patrauklumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai. Anot žmonos Sofijos, „sušvyti geriausios lietuvių poezijos vaikams ypatybės - jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai.“
Apdovanojimai ir pripažinimas
Martyno Vainilaičio kūryba buvo paženklinta daugybe premijų. Kūrybines M. Vainilaičio talento aukštumas gražiai ženklina rinktinė „Mano volungėlė“ (1975), už kurią poetui buvo paskirta Lietuvos valstybinė premija. Jis tapo 1998 m. Vilniaus m. Sostinės premijos laureatu ir Vytauto Tamulaičio premijos laureatu už eiliuotą „Kalvio pasaką“. 2003 m. M. Vainilaičio knyga „Sidabrinė kultuvėlė“ buvo pripažinta geriausia metų poezijos knyga vaikams, o 2005 metais rašytojas tapo Vaikų literatūros premijos laureatu.
Už nuopelnus vaikų literatūrai poetui įteikta krūva premijų: V. Tamulaičio premija (už „Kalvio pasaką“), IBBY Lietuvos skyriaus premija (už „Kaulo bobos apžavus“). O už „Sidabrinę kultuvėlę“ (2002) - M. Vainilaitis tapo ne tik pirmuoju Vaikų literatūros premijos laureatu, bet 2004-aisiais metais pelnė tarptautinį apdovanojimą - jo pavardė įrašyta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą.
2010 m. gegužės 15 dieną „Ežio dvare“, kurį su meile puoselėja poeto našlė dailininkė S. Vainilaitienė, buvo pirmą kartą įteikta M. Vainilaičio literatūrinė premija už geriausią metų knygą mitologine tema.
Kūrybos temos ir įtaka
M. Vainilaičio mitologinė poema „Bruknelė“, rašyta aštuonerius metus ir išleista 1991 m., anot literatūrologės N. Mikalauskienės, „radosi iš puikaus sakmių, mitų, pasakų pasaulio pažinimo <...> studijuojant lietuvių tautosaką, gilinantis į Jono Basanavičiaus, Vinco Krėvės, Norberto Vėliaus ir kitų specialistų mokslinius darbus, net į skandinavų mitologiją...“ Mitologas Norbertas Vėlius pabrėžė ir apibendrino mitologinį „Bruknelės“ patikimumą: „Jeigu būtų, sakykim, karas, visi mūsų tautosakos šaltiniai žūtų ir išliktų tik „Bruknelė“, po 100 metų mitologai iš jos rekonstruotų lietuvių mitologiją ir rekonstruotų nedaug teklysdami.“ Tai nepaprastai aukštas įvertinimas.
Vėlesnėse pasakose - „Kaulo bobos apžavai“ (1999 m. geriausia metų vaikų knyga), „Pelėdos giesmė“ (2001) ir „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002 m. geriausia vaikų poezijos knyga) - akivaizdu, jog M. Vainilaičio kūryboje personažai tokie įtikinami ir tikri, kad mažieji skaitytojai net neabejoja, jog miškuose ir pelkėse gyvena monai, maumai ir laumės.
Atminimo įamžinimas
Martynas Vainilaitis mirė 2006 m. birželio 20 d. Palaidotas Mergežerio kapinėse, kur jo garbei pastatytas paminklas - skulptoriaus A. Kmieliausko skulptūra „Angelas“. Jo žmona Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė rūpinasi jo atminimo įamžinimu ir literatūrinio palikimo populiarinimu. Vaitakarčmio kaimo sodyboje, kurioje M. Vainilaitis gyveno ir kūrė beveik tris dešimtmečius, įkurtas skulptūrų parkas ir muziejus „Ežio dvaras“.
Festivalį „Susitikimas ežio dvare“, skirtą M. Vainilaičio atminimui, organizuoja Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka kas dveji metai.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas didžiulis poeto nuotraukų, rankraščių, knygų archyvas, žmonos valia po mirties atkeliavęs iš namų Vilniuje drauge su rašomuoju stalu, kuris eksponuojamas su krūvele M. Vainilaičio asmeninių daiktų Vaikų literatūros muziejuje.
Bibliografija (nebaigtinis sąrašas)
- „Vyturiai palydi plūgą“ (1960)
- „Pupų pėdas“ (1963)
- „Grigo ratai“ (1964)
- „Ežio namas“ (1967)
- „Varnėnų skudučiai“ (1967)
- „Dundulis dunda“ (1969)
- „Mano volungėlė“ (1975)
- „Nupiešiu tėvynę“ (1976)
- „Kiškių pilaitė“ (1977)
- „Juokų maišelis“ (1980)
- „Spalvoti nykštukai“ (1982)
- „Milžinas ir pelė“ (1984)
- „Gegutės šaltinis“ (1987)
- „Bruknelė“ (1991)
- „Skruzdėlytė po kanopa“ (1992)
- „Žydras povas povinėja“ (1995)
- „Dega žiburį pelėda“ (1997)
- „Miško Monas“ (1998)
- „Kaulo bobos apžavai“ (1999)
- „Ežiukai Devyžiukai“ (2000)
- „Pelėdos giesmė“ (2001)
- „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002)
- „Karaliaus žentas“ (2003)
- „Geltona muzikėlė“ (2004)
- „Nykštukas Kilipštukas“ (2005)
- „Vario varteliai“ (2006)
tags: #kur #gime #martynas #vainilaitis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
