Anatolijus Rozenbliumas: iškilaus inžinieriaus ir konstruktoriaus biografija

Anatolijus Rozenbliumas (1902 m. liepos 30 d. Balstogėje, Lenkijoje - 1973 m. gegužės 27 d.) buvo vienas žymiausių tarpukario Lietuvos inžinierių, palikęs ryškų pėdsaką šalies architektūros ir statybos istorijoje. Būdamas provizoriaus ir muzikės šeimos jauniausias iš penkių vaikų, jis jau ankstyvoje jaunystėje susiejo savo gyvenimą su Kaunu, kuris tapo jo profesinio augimo ir svarbiausių pasiekimų vieta.

Mokslai ir ankstyvoji karjera

1903 m. su tėvais persikėlęs į Kauną, A. Rozenbliumas mokėsi Kauno žydų berniukų gimnazijoje. Pirmasis pasaulinis karas šeimą nubloškė į Vitebską, kur jis baigė gimnaziją ir susipažino su būsimu pasaulinio garso tapytoju Marku Šagalu. Po karo grįžęs į Kauną, jis tęsė mokslus ir išvyko į Vokietiją. 1927 m. baigė Kioteno aukštąją pramonės mokyklą, kur įgijo gelžbetoninių ir plieninių konstrukcijų inžinieriaus kvalifikaciją.

Netrukus ėmė sėkmingai dirbti inžinieriumi Berlyne, kur atliko visus statinius universalinės parduotuvės skaičiavimus. Visgi, sustiprėjus antisemitizmui, 1929 m. jis grįžo į Kauną ir įstojo į Lietuvos kariuomenės Karo butų valdybą, kurioje iki 1936 m. dirbo inžinieriumi konstruktoriumi. Šiuo laikotarpiu jis projektavo kareivines, sandėlius, aviacijos angarus, dirbtuves ir garažus.

Indėlis į tarpukario Lietuvos architektūrą

A. Rozenbliumas buvo pripažintas kaip vienas geriausių statybinių konstrukcijų projektuotojų. Jo suprojektuotas 1932 m. Linksmadvaryje pastatytas aviacijos angaras buvo didžiausias Lietuvoje. Jis taip pat suprojektavo:

• Kauno centrinio pašto rūmus;
• Kauno sporto halę;
• Karininkų ramovę Kaune;
• Antano Juozapavičiaus tiltą per Nemuną Alytuje;
• Vilkaviškio Gedimino gatvės tiltą;
• „Limos“ fabriką Kaune bei palmyną VDU Botanikos sode.

Išgyvenimas karo metais ir mokslinė veikla

Antrojo pasaulinio karo metu A. Rozenbliumo šeima buvo kalinama Kauno gete. Dėl savo profesinių įgūdžių ir pagalbos, gautos iš drąsių Lietuvos inteligentų, tarp kurių buvo ir architektas Vladimiras Zubovas, inžinieriui pavyko išgyventi. Pasibaigus karui, jis pasinėrė į akademinę veiklą: nuo 1944 m. dėstė Kauno valstybiniame universitete, vėliau tapo Kauno politechnikos instituto (KPI) gelžbetoninių konstrukcijų katedros vedėju.

A. Rozenbliumas laikomas gelžbetonio tyrimų pradininku Lietuvoje. 1967 m. Minsko politechnikos institute jis apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, o 1968 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Jo indėlis į mokslą buvo įvertintas respublikinėmis premijomis už sukurtas surenkamas poligonalines santvaras pramonės pastatams.

Anatolijus Rozenbliumas mirė 1973 m. gegužės 27 d. Jo atminimas įamžintas paminkliniu akmeniu prie Kauno sporto halės, o jo suprojektuoti statiniai iki šiol išlieka svarbia Lietuvos architektūrinio paveldo dalimi.

tags: #kur #gime #anatolijus #rozenbliumas

• Kūrybiškumo ugdymas ikimokyklinukams
• Priėmimo tvarka specialiųjų poreikių vaikams ikimokyklinėse įstaigose
• apie ikimokyklinio ugdymo raidą Latvijoje
• Išmokos gimus vaikui
• patogumas maitinant kūdikį