Tėvystės nustatymas ir nuginčijimas: kada ir kur kreiptis?
Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje.
Automatinis tėvystės nustatymas (gimus vaikui santuokoje)
Vaikui gimus santuojoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis.
Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis. Gimus vaikui, medicinos įstaiga išduoda pažymą, kad moteris jų įstaigoje nurodytą dieną ir valandą pagimdė vyriškos ar moteriškos lyties kūdikį. Šios pažymos pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga išduoda vaiko gimimo liudijimą, kuriame motina įrašoma vaiką pagimžiusi moteris, o vaiko tėvu - moters sutuoktinis.
Savanoriškas tėvystės pripažinimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnio 1 dalį, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą (asmenys nesusituokę ir pan.), tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Jeigu vaiką pagimžiusi moteris yra nesusituokusi, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi pateikti civilinės metrikacijos įstaigai prašymą, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, toks pareiškimas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus. Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, pateikiant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas, o šiems nesutikus - teismo leidimas.
Notarų įkainiai gali skirtis, kartais gana ženkliai.
Dar negimusio vaiko tėvystės pripažinimas
Toks susitarimas dėl tėvystės pripažinimo šalių gali būti sudarytas ir vaikui dar negimus. Tuo atveju, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimų dėl tėvystės pripažinimo, vyras, kuris laiko save dar negimusio vaiko tėvu kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos motinos gyvenamąją vietą paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kartu reikės turėti medicinos įstaigos išduota pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Teisinis reguliavimas ir TIS2 direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę
Tėvystės (motinystės) nustatymas teismo tvarka
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę ar yra miręs, ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina ar pilnametystės sulaukęs vaikas, o taip pat vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar mirusio vaiko palikuonys. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių.
Motinystės nustatymas teisme
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę.
Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad gimimo liudijime įrašytas asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pavyzdžiui, medicininiai įrodymai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Tėvystės pripažinimas po santuokos nutraukimo
Jeigu vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu yra įrašomas buvęs moters sutuoktinis. Tada gimusio vaiko tėvas turi kreiptis į teismą ir bandyti nuginčyti tėvystę bei prašyti pripažinti jį gimusio vaiko tėvu. Norint šito išvengti, vaiko tėvams reikėtų iki vaiko gimimo užregistruoti santuoką, nes gimdžiusios moters sutuoktinis yra pripažįstamas vaiko tėvu, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo santuokos įregistravimo iki vaiko gimimo. Tokiu būdu būtų išvengta teisminio proceso.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnio 2 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu (susitarimu), jei yra nuginčinta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.
Statistika ir aktualumas
Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuotine).
| Metai | Gimusiųjų vaikų dalis santuokos neįregistravusiems tėvams |
|---|---|
| 2024 | 27,7 proc. |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
