Antonijus Vivaldis: gyvenimo vietos ir kūrybos kelias
Žymus XVIII amžiaus pirmosios pusės kompozitorius ir muzikantas Antonijus Vivaldis, pasauliui palikęs nemirtingąjį koncertų ciklą „Keturi metų laikai“, gimė 1678 m. kovo 4 d. Venecijoje. Būsimasis kompozitorius, kurio visas vardas - Antonijus Liučijus Vivaldis, gimė Venecijoje, Šv. Morkaus katedros orkestre grojusio kirpėjo Džovanio Batistos Vivaldžio šeimoje.
Vos gimęs kūdikis iškart buvo pakrikštytas, mat pasaulį išvydo labai silpnas, ir pribuvėja bei artimieji baiminosi, kad naujagimis neišgyvens. Jei tikėti legenda, naujagimis gimė anksčiau nei numatyta dėl to, kad mieste prasidėjo žemės drebėjimas. Motina Kamila Kaličo iškart pasakė, kad sūnus bus kunigas, taip manyti ją pastūmėjo tikėjimas stebuklu, mat Veneciją ką tik buvo supurtęs žemės drebėjimas, bet šeima nenukentėjo, o naujagimis, nepaisant visų nuogąstavimų, išgyveno.
Kelias į muziką ir dvasininkystę
Tėvas tapo pirmuoju mažojo Antonijaus muzikos mokytoju. Berniukas sirgo astma, todėl negalėjo groti pučiamaisiais instrumentais, bet tai nesutrukdė jam tapti styginių instrumentų virtuozu. Būdamas vos vienuolikos, jaunasis muzikantas pakeitė tėvą katedros orkestre. Būdamas vos trylikos, Antonijus jau savarankiškai rašė kūrinius.
Nuo mažens orientuotas rinktis dvasininko kelią, vaikinas sutiko su tėvų valia ir įstojo į seminariją. 1703 m. A. Vivaldis buvo įšventintas į kunigus ir greitai pramintas „Il Prete Rosso“ („raudonuoju kunigu“), dėl savo rusvų plaukų. Netrukus, 1704 m., jis buvo atleistas nuo mišių laikymo dėl savo silpnos sveikatos, o 1706 m. pasitraukė iš tiesioginės kunigystės ir tapo maestro di violino mergaičių prieglaudoje Pio Ospedale della Pietà, Venecijoje.
Venice Documentary
Profesinė veikla ir „Pietà“ įstaiga
Pio Ospedale della Pietà buvo vieni iš ketverių tokių namų Venecijoje, kur vaikus (daugiausia mergaites) auklėjo vienuolės, o mokė kunigai. Ši įstaiga garsėjo kaip puiki vieta vaikams įgyti išsilavinimą, todėl čia atsidūrė itin daug Venecijos diduomenės nesantuokinių vaikų. A. Vivaldis iš pradžių mokė auklėtines griežti smuiku, o vėliau ir altu. Jis turėjo labai gabių mokinių, tarp kurių buvo ir kone genialia laikyta Ana Marija dal Violin.
| Laikotarpis | Veikla |
|---|---|
| 1703-1709 | Smuiko mokytojas „Pietà“ prieglaudoje |
| 1713 | Paskirtas konservatorijos direktoriumi |
| 1719-1720 | Kapelmeisteris Mantujoje |
| 1740 | Persikėlimas į Vieną |
Europos kelionės ir paskutiniai gyvenimo metai
1718 m. Vivaldis ėmė daug keliauti. Kompozitorius koncertavo įvairių Europos šalių karaliams ir netgi pačiam Romos popiežiui. 1719 m. iš Venecijos A. Vivaldis persikėlė gyventi į Mantują ir tapo šio miesto gubernatoriaus rūmų kapelmeisteriu. Tai buvo labai produktyvaus kūrybinio darbo laikotarpis. 1728 m. Triesto uostamiestyje kompozitorius susipažino su Austrijos imperatoriumi Karoliu VI, kuris pakvietė jį į Vieną.
1740 m. jis paliko tėvynę ir išvyko gyventi į Austrijos sostinę, bet vos jam atvykus, imperatorius mirė, o jo sosto įpėdiniui rūpėjo ne italų kompozitoriaus muzika, bet ką tik prasidėjęs karas. Garsusis maestro, gyvenęs permainingą gyvenimą, mirė 1741 m. liepos 28 d. Vienoje. Jis mirė visiškame skurde, o visas jo įgytas turtas buvo areštuotas už skolas. Palaidotas varguolių kapinėse, jo kapas neišliko.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
