Kiaušiniai yra vienas populiariausių ir universaliausių maisto produktų pasaulyje, įtraukiamas į daugelio žmonių kasdienę mitybą. Apie jų naudą ir galimą žalą nuolat kyla diskusijų, todėl svarbu išsiaiškinti, kokia yra tiesa ir kaip kiaušiniai gali paveikti mūsų sveikatą. Kiaušiniai yra labai maistingas maistas, kuris yra pagrindinis daugelio žmonių visame pasaulyje mitybos raciono elementas.
Kiaušiniai ne tik yra sąlyginai nebrangūs, bet ir universalūs bei lengvai paruošiami, todėl puikiai tinka bet kuriam dienos valgiui. Dažnai kiaušiniai yra vienas iš retų produktų, kuriuos mėgsta vaikai. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad kasdienis kiaušinių vartojimas gali būti naudingas sveikatai.
Kiaušinis yra aukštos maistinės vertės produktas, turintis visas nepakeičiamas amino rūgštis, kurios yra būtinos baltymų sintezei organizme. Be to, kiaušiniuose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms. Iš tikrųjų kiaušiniai yra tobulas maistas, turintis po truputį beveik visų reikalingų maistinių medžiagų.
Vienas kiaušinis turi apie 75-80 kcal, o tai nėra daug, atsižvelgiant į tai, kad dienos norma yra nuo 1700 iki 2500 kalorijų, priklausomai nuo žmogaus lyties, gyvenimo būdo ir kitų faktorių. Kiaušiniai nekaloringi.

| Maistinė medžiaga | Kiekis viename kiaušinyje | Paros normos (%) |
|---|---|---|
| Kalorijos | ~78 kcal | 3-4% (priklausomai nuo bendros normos) |
| Baltymai | ~6 g | 12-14% |
| Riebalai | ~5 g | 6-7% |
| Vitaminas A | ~70 mcg | 8% DV |
| Vitaminas D | ~1 mcg | 20% DV |
| Vitaminas B12 | ~0.4 mcg | 23% DV |
| Cholinas | ~147 mg | 27-35% |
| Selenas | ~15 mcg | 28% DV |
| DV - Rekomenduojama paros vertė. | ||
Kiaušinio trynyje yra didžioji dalis kiaušinyje esančių naudingųjų medžiagų, tokių kaip geležis, folio rūgštis, vitaminai, liuteinas ir zeaksantinas, labai sveika akims ir smegenims. Tačiau trynyje taip pat yra cholesterolio, kuris ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu kiaušinių trūkumu.
Viename kiaušinyje yra apie 186-200 miligramų cholesterolio. Tačiau, kaip teigia profesorius ir širdies ligų tyrėjas dr. Lucas Djoussé iš Harvardo universiteto medicinos mokyklos, net valgant daug cholesterolio turintį maistą, cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai neišauga. „Naujausi moksliniai duomenys nepatvirtina, kad kiaušiniai, įskaitant trynius, skatina širdies ir kraujagyslių ligas“, - sako jis. Nacionalinės sveikatos sistemos pareigūnai taip pat sutinka su naujomis išvadomis: naujausiose amerikiečiams skirtose mitybos rekomendacijose nesiūloma atsisakyti produktų, turinčių cholesterolio.
Kiaušiniuose taip pat yra fosfolipidų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, ir lecitino, kuris stabdo cholesterolio pasisavinimą iš jo į organizmą. Svarbu paminėti, kad kepenys kiekvieną dieną gamina didelį kiekį cholesterolio ir turi galimybę reguliuoti cholesterolio kiekį, gamindamos jo mažiau, kad jis išsilygintų. Reakcija į kiaušinių vartojimą gali skirtis tarp atskirų žmonių, tačiau tyrimai rodo, kad daugumai žmonių kiaušiniai neturi neigiamos įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje.
Be to, tyrimai parodė, kad kasdien valgant kiaušinius gali padidėti DTL cholesterolio, dar vadinamo „geruoju“ cholesteroliu, kiekis. DTL cholesterolis padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujotakos, todėl sumažėja širdies ligų rizika. Net jei kai kuriems žmonėms kiaušiniai yra linkę šiek tiek padidinti MTL cholesterolio kiekį, kai kurie 2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad valgant kiaušinius daugiausia padidėja ne mažų, tankiųjų MTL dalelių, o didžiųjų (arba „plaukiojančių“) MTL kiekis, o tai gali paaiškinti ryšį su mažesne širdies ligų rizika.
Kiaušiniai gali būti naudingi įvairiems organizmo procesams ir padėti apsisaugoti nuo tam tikrų ligų. Kiaušiniuose yra bene daugiausia žmogaus organizmui reikalingų mikroelementų.
Sveiki asmenys, neturintys alergijų ar kitų mitybos apribojimų, gali kasdien suvalgyti po 1-2 kiaušinius per dieną. Mitybos specialistai sako, kad svarbiausia yra saikingumas. „Naujausios mokslininkų studijos rekomenduoja žmogui suvalgyti bent po kiaušinį per dieną. Kiaušinis nėra kaloringas maistas, jo vidutinė maistinė vertė apie 90 kalorijų. Todėl jis gali būti valgomas ne tik per pusryčius, bet ir vakarienę. Jis ypač tinka su karotinoidais, t.y. agurkais, pomidorais, salotomis, avokadu“, - sako A. Sujeta.
Asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ar kurių kraujyje yra daug cholesterolio, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad jis nustatytų, ar kasdien valgyti kiaušinius jiems saugu. Australų tyrėjai nustatė, jog suvartodami du kiaušinius per dieną diabetikai gali gerokai pagerinti kraujo bei gliukozės rodiklius. Diabetu sergantiems žmonėms rekomenduojama kiaušinius rinktis pusryčiams.
Atsižvelgiant į kintantį ir atsakingesnį vartotojų požiūrį, vis daugiau vištų auginama būtent ant kraiko, o parduotuvių lentynose daugėja ir tokių paukščių padėtų „Rido“ kiaušinių. Didžiąją dalį juos dedančių vištų mitybos raciono sudaro Lietuvoje užauginti kviečiai, kukurūzai ir ankštinės kultūros, jas augina ir pašarus ruošia pati „Groward Group“. „Rido“ tiekiančios įmonės atstovas atkreipia dėmesį, kad kiaušinių maistinė vertė ir priklauso nuo to, kokiais pašarais vištos yra lesinamos.
Svarbu rinktis kokybiškus kiaušinius, kurie yra naminių vištų, laikytų dideliuose aptvaruose arba laisvėje bei lesinti natūraliu lesalu be sintetinių priedų ar genetiškai modifikuotų grūdų. Kiaušinio kokybė ir nauda priklauso nuo to, kaip gyveno ir kuo mito jį padėjusi višta.
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias. Terminis apdorojimas padeda iki 90 proc. pasisavinti baltymus. Be to, terminis kiaušinio apdorojimas padeda geriau pasisavinti ir biotiną (vitaminą B7), svarbų nervų sistemos veiklai ir lipidų bei cukraus apykaitai organizme.
Geriausia vartoti neperkeptus ir nepervirtus kiaušinius. Trumpas apdorojimas (3-5 min., kad ir kepimas), mažas ar vidutinis karštis padeda išlaikyti maistines kiaušinio medžiagas. Ilgai verdami kiaušiniai (apie 15 min.) praranda daug maistingųjų savo medžiagų ir tampa nenaudingi mūsų sveikatai.
A. Sujetos teigimu, kuo žemesnė kiaušinio gaminimo temperatūra, tuo geriau. „Aukštoje temperatūroje iškeptas baltymas turės mažiau maistinės vertės. Tad virtas kiaušinis, o ypač jo trynys, yra naudingesnis organizmui“, - teigia sveikos gyvensenos specialistas. Jis rekomenduoja virtą kiaušinį ar keptą omletą valgyti per pusryčius, ypač jeigu vėliau dienos metu planuojama sportuoti ar aktyviau judėti. Vakare patariama valgyti minkštai virtą kiaušinį.
Kiaušiniai yra universalus maisto produktas, kuriuo galima mėgautis bet kokio dienos valgio metu. Ekspertai rekomenduoja pasigaminti daržovių kupiną omletą ar fritatą, virti ar virti kiaušinius kaip baltymo dalį gerai subalansuotame grūdų dubenyje.
Dietologai rekomenduoja ir patys dažnai mėgsta kietai išvirti kiaušinius, supjaustyti juos griežinėliais ir dėti ant avokadų skrebučio. Kitas variantas panaudoti naudingą produktą yra suplakti kiaušinius ir sukrėsti juos į pusryčių burrito su daug skaidulų turinčiomis pupelėmis ir salsa arba supjaustyti kiaušinius į mėgstamas salotas pietums.
Jei norite įdomiau mėgautis kiaušiniais, galite pasigaminti mini kepinių be miltingos plutos arba supilti kiaušinius į keksiukų skardą ir iškepti juos į kąsnio dydžio keksiukus. Pripildyti daržovėmis ar sūriu. Taip turėsite ir dailius keksiukus kaip omletą ar net galėsite neštis tokį patiekalą į biurą pietums ar įdėti vaikams į priešpiečių dėžutę.

Mitybos specialistų teigimu, siekiant gauti visą organizmui naudingų vitaminų ir mineralų kompleksą, būtina rinktis kokybiškus kiaušinius. Neretai vis dar manoma, jog kiaušinio maistingumą sufleruoja trynio spalva - neva kuo tamsesnis trynys, tuo kiaušinyje daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Vis dėlto kiaušinio maistinę vertę lemia tai, kuo maitinamos vištos ir kokiomis sąlygomis jos gyvena - sveikos, laisvai judančios ir be antibiotikų auginamos vištos deda kokybiškesnius kiaušinius. Tuo tarpu trynio spalvą lemia tai, kokie ingredientai naudojami paukščių pašarui. Laisvėje laikoma višta lesa daug žaliųjų pašarų, morkų, burokų, nuo kurių kiaušinio trynys bus geltonesnis.
„Kiaušinis - paukščio lytinė ląstelė, todėl tai yra savaime sveikas ir pačios gamtos nuo įvairaus galimo žalingo poveikio apsaugotas produktas. Bet net ir jo kokybė priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis augo jį padėjęs paukštis. Jei višta nepatiria streso, yra sveika, maitinama kokybiškais pašarais, šios savybės persiduos kiaušiniui, o galiausiai - ir jį valgančiam žmogui. Jis pabrėžia, jog tam, kad vištos dėtų kokybiškus kiaušinius, būtų laimingos ir sveikos be antibiotikų, būtinos išskirtinės laikymo sąlygos. Antibiotikų vakcinas rekomenduojama keisti eteriniais aliejais, 10 valandų miego ciklu, kruopščiu paukštidžių valymu, dezinfekavimu, pagal natūralų paros ritmą parenkamu apšvietimu.
Šalies vartotojai vis dažniau įvertina šiuos aspektus ir renkasi geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinius.
Dažniausiai maistui naudojami vištų kiaušiniai. Putpelių ar stručių kiaušiniai taip pat vis dažniau randa vietą mūsų valgiaraštyje. Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo dydžiu ir gali nežymiai skirtis maistinėmis savybėmis. Anties kiaušinyje yra keturis kartus daugiau vitamino A, tačiau didesnis kiekis ir riebalų bei cholesterolio. Putpelės kiaušinis maistingesnis nei vištos kiaušinis, nes jame gausu geležies, fosforo, cinko ir kalcio, daugiau ir vitaminų.
Nors kiaušiniai turi daug naudos, svarbu žinoti ir apie galimą riziką, susijusią su jų vartojimu.
J. Metlovienė atkreipia dėmesį, kad apsisaugoti gali padėti dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas, higienos reikalavimų laikymasis gaminant maistą. „Prieš ruošiant kiaušinius, visada reikėtų nuplauti lukštą po tekančiu vandeniu, o virti ne trumpiau nei 5-7 minutes. Bijantiems salmoneliozės, reikėtų vengti ragauti ir maistą, kuriame naudojamas kiaušinis nebuvo termiškai apdorotas. Ruošiant vištienos ar kitos mėsos patiekalus, rekomenduojama ant tos pačios pjaustymo lentelės nedėti kitų maisto produktų, taip pat gerai nuplauti rankas bei visus naudojamus įrankius“, - paaiškina ji.
tags: #kuo #naudingi #zmonems #kiausiniai