Kūdikių pažeistos smegenys: priežastys, simptomai ir gydymas
Kūdikių ir mažų vaikų smegenys yra itin jautrios ir sparčiai vystosi, todėl bet koks pažeidimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Smegenų pažeidimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo pažeidimo priežasties, vietos ir sunkumo. Svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir tinkama pagalba.
Cerebrinis paralyžius: išsamus aprašymas
Cerebrinis paralyžius - raumenų valdymo sutrikimas, nulemtas smegenų struktūros, kontroliuojančios raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimų. Nuo pažeidimų laipsnio, lokalizacijos priklauso ir paties sutrikimo sunkumas, ligos požymių visuma bei sudėtingumas. Kitaip tariant, kiekvienas diagnozuoto cerebrinio paralyžiaus atvejis yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtingais simptomais, tačiau ligos esmė ir pagrindinis kriterijus yra judesio sutrikimai, kuriuos, priklausomai nuo sutrikimo formos sunkumo, gali lydėti ir kiti požymiai, pavyzdžiui protinė negalia, kalbos ar kiti raidos sutrikimai, epilepsijos priepuoliai.
Ligos forma ir sunkumas priklauso nuo to, kurios smegenų dalies - žievės, požievio ar smegenėlių - vystymasis buvo sutrikdytas. Suprantama, kad sunkiausios cerebrinio paralyžiaus formos diagnozuojamos tuomet, kai yra pažeista didelė smegenų dalis. Tokiu atveju žmogus gali turėti didelę negalią, pasireiškiančią pusiausvyros ir koordinacijos problemomis, stipriu motorikos sutrikimu, nevalingais kūno judesiais bei visų galūnių paralyžiumi.
Cerebrinio paralyžiaus tipai
Mokslininkų cerebrinis paralyžius skirstomas į tris tipus:
- Spastinis (spazminis), kuriam būdingas padidėjęs raumenų tonusas, pernelyg įsitempę, spazmuojami, silpni raumenys.
- Ataksinis cerebrinio paralyžiaus tipas, kuris pasireiškia raumenų veiklos koordinacijos nebuvimu, o tai lemia sunkų judėjimą, vaikščiojimą, nerangumą.
- Diskinezinis tipas, kuriam būdinga nenormali kūno padėtis, nevalingi pasikartojantys stereotipiniai judesiai, pavyzdžiui, akies voko ar nosies trūkčiojimas, mirksėjimas, pečių traukimas ir pan. Diskinezinio cerebrinio paralyžiaus atveju, esant tik požievinės dalies pažeidimams, motorikos sutrikimai - itin ryškūs, tačiau nėra lydimi protinio atsilikimo, nes smegenų žievė lieka sveika.
Paplitimas ir prognozė
Tėvams išgirsti cerebrinio paralyžiaus diagnozę - tikras iššūkis, reikalaujantis emocinės stiprybės, fizinių ir dvasinių jėgų nepasimesti, nepanikuoti ir „nenurašyti“ savo vaiko. Lietuvoje cerebrinis paralyžius vaikams diagnozuojamas šiek tiek daugiau nei dviems naujagimiams iš tūkstančio. Šie skaičiai atitinka ir pasaulinę statistiką, pagal kurią šis sutrikimas nustatomas 2 - 4 vaikams iš tūkstančio gimusiųjų. Deja, tačiau pastaruoju metu stebimas cerebrinio paralyžiaus paplitimas, pasaulyje sergančiųjų skaičius išaugo 42 %. Remiantis pastarųjų kelerių metų statistika, kasmet įregistruojami vidutiniškai 145 nauji šios ligos atvejai.
Nors ši tendencija nedžiugina, verta turėti galvoje, kad dalis mažųjų ligoniukų serga lengva ligos forma ir gavę tinkamą pagalbą gali mėgautis įprasta gyvenimo kokybe ir džiaugtis kasdiena. Be to, nors cerebrinis paralyžius nėra pagydomas ir trunka visą žmogaus gyvenimą, ši būklė nėra progresuojanti, vadinasi, liga ir jos simptomai išlieka tokie patys ir suaugusiems pacientams. Žinojimas, kad mažojo paciento būklė nepablogės - teikia vilties.
Vis dėlto, tėvelius, išgirdusius diagnozę apima didžiulis nerimas, nes jų galvose ima suktis baisiausi scenarijai. Tai ne visada yra tiesa. Esama ligos atveju, pasireiškiančių lengvu, aplinkiniams sunkiai pastebimu judėjimo sutrikimu. Todėl išgirdus diagnozę verta ne išsigąsti, o konsultuotis su vaikų gydytoju neurologu, išsiaiškinti kokia yra individuali mažojo paciento būklė, kokia pagalba ir reabilitacija jam reikalinga ir, žinoma, kokios ateities prognozės galima tikėtis.
Cerebrinio paralyžiaus priežastys
Jau išgirdus cerebrinio paralyžiaus diagnozę ir net su ja susigyvenus, dažnai artimuosius vistiek kamuoja klausimas „kodėl“? Veiksnių, galinčių turėti įtakos cerebrinio paralyžiaus diagnozei, yra daug ir įvairių, jie sietini su dviem priežasčių grupėmis: genetinio polinkio bei žalingo aplinkos poveikio smegenų vystymosi metu, pavyzdžiui, persirgtų ligų, infekcijų, jų komplikacijų ir panašiai. Dar visai neseniai manyta, kad cerebrinis paralyžius išsivysto tik dėl aplinkos poveikio ir tik pastaruoju metu mokslininkai vis drąsiau mini ir genetines priežastis bei jų svarbą. Esama atvejų kai sutrikimas yra genetinio pobūdžio, nors abu kūdikio tėvai yra sveiki. Žinoma, cerebrinis paralyžius gali išsivystyti ir dėl nežinomų ar nenustatomų priežasčių, tačiau genai svarbų vaidmenį vaidina ir tais atvejais, kai sutrikimas nulemiamas aplinkos poveikio. Yra genų, kurie tiesiogiai susiję su smegenų pažeidžiamumu, jautrumu žalingam aplinkos poveikiui ir gali lemti besivystančius sutrikimus.
Priežastys nėštumo metu (prenatalinės)
Svarbu suprasti, kad žmogaus smegenys vystosi iki gimimo ir gimus, tad esama galimybės, kad vaisiaus smegenys dar esant mamos įsčiose susiformuoja kitaip nei turėtų. Kodėl taip nutinka ne visada galima nustatyti, tačiau pastebėta, kad kai cerebrinio paralyžiaus kilmė nėštumas ir gimdymas, ligos forma būna daug sunkesnė. Medicininėje literatūroje vardijami šie, sutrikimui įtakos galintys turėti, veiksniai:
- vaisiaus neišnešiotumas,
- motinos persirgtos ligos ar infekcijos pirmosiomis nėštumo savaitėmis (labai pavojingomis ligomis laikomos raudoniukė, kiaulytė ir toksoplazmozė bei herpes ar citomegalo virusų sukeltos infekcijos),
- nėštumo metu vaisių veikiantys žalingi veiksniai, pažeidžiantys galvos smegenis (motinos vartotos cheminės medžiagos, kai kurie vaistai, alkoholis),
- nėščiųjų toksikozė,
- vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
Priežastys gimdymo metu (perinatalinės)
Esama atveju, kai cerebrinis paralyžius gali būti nulemtas gimdymo traumos, kai gimdymas priešlaikinis arba labai sunkus ir komplikuotas. Gimdymo komplikacijos galinčios turėti įtakos sutrikimui yra laikinai sutrikęs, sustojęs kūdikio kvėpavimas, deguonies stoka, smegenų kraujotakos sutrikimai. Būtent su gimdymo traumomis, kuomet naujagimis gimdamas pridūsta, suspaudžiama jo galvytė naudojant reples ar vakuumą, visuomenė, artimieji ir tėvai dažniausiai susieja vaiko diagnozę ir ima kaltinti save ar medikus. Tačiau labai svarbu suprasti, kad gimdymo komplikacijų ne visada galima ir pavyksta išvengti, o dar svarbiau - ne kiekvienas sunkus ir komplikuotas gimdymas būtinai nulems kūdikio raidos sutrikimus. Tad ir cerebrinį paralyžių būtinai susieti su gimdymo trauma yra klaidinga.
Priežastys po gimimo (postnatalinės)
Juolab, kad kūdikio smegenys ir toliau sparčiai vystosi jam gimus, todėl tarp cerebrinio paralyžiaus priežasčių esama ir tokių, kurios susijusios su pirmaisiais gyvenimo mėnesiais bei metais patirtu neigiamu aplinkos poveikiu, pažeidžiančiu smegenis. Tokiomis priežastimis gali būti galvos trauma (kai vaikutis nukrenta, susimuša ar kitaip susižaloja galvytę), persirgtos centrinės nervų sistemos ligos (pavyzdžiui, meningitai, encefalitai ir pan.), apsinuodijimai, infekcijos ir kitos ligos. Tiesa, labai svarbus ir naujagimystės periodas, kurio metu galimi šie sutrikimai, turintys įtakos cerebrinio paralyžiaus atsiradimui: smegenų kraujosruvos, smegenų pakenkimas esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, t. y. kai smegenys patiria deguonies badą, bei stipri naujagimių gelta. Akivaizdu, kad besiformuojančios vaisiaus, kūdikio, naujagimio, vaikučio smegenys bet kuriuo vystymosi etapu gali patirti žalingą aplinkos poveikį. Kodėl taip nutinka, medikai ne visuomet gali tiksliai pasakyti.
Cerebrinio paralyžiaus simptomai ir diagnostika
Tačiau labai svarbus yra pediatrų, kitų specialistų, tėvų, artimųjų budrumas, nes net jeigu smegenys ir yra pažeidžiamos ankstyvuoju jų vystymosi periodu, pažeidimas nėra galutinis ir negrįžtamas. Vaikui augant pažeistos smegenų struktūros, taip pat ir smegenų funkcijos iš dalies gali būti atkuriamos. Tai lemia smegenų plastiškumas. Kuo anksčiau pastebėsime sutrikimą ir diagnozuosime ligą, tuo anksčiau suteiksime mažajam pacientui reikiamą pagalbą.
Kadangi sutrikimas susijęs su raumenų valdymu ir judėjimu, cerebrinis paralyžius vaikams dažniausiai diagnozuojamas pirmųjų metų gale arba antraisiais gyvenimo metais, nes paprastai tuomet, kai vaikas jau turėtų imti atlikinėti vis sudėtingesnius judesius, išryškėja vienai ar kitai cerebrinio paralyžiaus formai būdingi požymiai. Tiesa ta, kad kuo sunkesnė cerebrinio paralyžiaus forma, tuo anksčiau galima ją pastebėti ir atpažinti. Nors dažniausiai naujagimis jau gimsta su cerebriniu paralyžiumi, retai kada liga diagnozuojama mažam, kelių mėnesių kūdikiui. Taip yra ir dėl to, kad daugelis kūdikystės būklių yra būdingos ir cerebriniam vaikų paralyžiui, ir kitiems sutrikimams, pavyzdžiui, raumenų-nervų ligoms, raumenų tonuso sutrikimo ligoms, ortopedinėms problemoms. Be to, padidėjęs, ar priešingai - žemas, raumenų tonusas pirmaisiais keliais gyvenimo mėnesiais laikomas fiziologine norma.
Iš tiesų, pastebėti nerimą keliančius ženklus gali būti sunku, tačiau verta atkreipti dėmesį į kūdikio galūnių judesių simetriškumą, kitų kūno dalių judėjimą, akių kontaktą, domėjimąsi žaislais, jų lietimą, griebimą, ėmimą. Jeigu vaiką sunku aprengti, sudėtinga sulenkti jo kojytes, nes raumenukai būna labai įtempti ar itin suglebę, jei ilgai nenulaiko galvytės gulėdamas ant pilvuko, rankytes laiko sugniaužtas ir nebando imti daiktų, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbus ir valgymo procesas, pradėjus primaitinimą, atkreiptinas dėmesys, ar kūdikis griebia ir bando čiulpti maistą, ar jam lengva/sunku ryti maistą, ar (ne)springsta. Lengvesnės formos cerebrinis paralyžius gali išryškėti tik pradėjus mokytis vaikščioti, todėl jeigu vaikutis eina keistai, suka ar kryžiuoja kojas, šlubuoja, stypčioja ant pirštų galiukų - kreipkitės į vaikų neurologą. Taip pat ir tuo atveju, jeigu pastebėsite, kad vaikas ne tik sunkiai vaikšto, bet ir sunkiai atlieka kai kuriuos judesius ar sudėtingus veiksmus. Įtariant vaikų cerebrinį paralyžių yra tikrinami refleksai, raumenų judesiai, jėga, tonusai, jutimai, pusiausvyra, klausa, jėga, intelektas.
Cerebrinio paralyžiaus gydymas ir pagalba
Cerebrinis paralyžius nėra pagydoma liga, tai būklė, trunkanti visą žmogaus gyvenimą, todėl išgirdę šią diagnozę turime padaryti viską, kas mūsų valioje, kad ligonis būtų kuo savarankiškesnis, jo sveikata geresnė, o būklė - lengvesnė. Tam gali prireikti visos specialistų komandos, dirbančios kartu, ir kiekvienam pacientui parengiančios individualų gydymo, abilitacijos, reabilitacijos planą.
Svarbiausias dalykas šiame plane yra mokymasis valdyti raumenis, judėti, palaikyti pusiausvyrą, atlikti kitus veiksmus ir judesius, todėl kiekvienam pacientui, kuriam diagnozuojamas cerebrinis paralyžius, kineziterapija - tiesiog būtina. Be to, ji leidžia išvengti raumenų trumpėjimo, deformacijų. Kineziterapija - pagrindinis gydymo būdas, leidžiantis ligoniui būti kuo mažiau priklausomam nuo kitų žmonių, o tai svarbu ir emocinei būklei.
Padėti išmokti atlikti tam tikrus judesius, veiksmus, reikalingus kasdienėje buityje, stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis, lavinti pojūčius gali padėti ergoterapija. Jeigu mažasis pacientas yra visiškai nekalbantis - reikalingas darbas su logopedu, kuris išmokytų alternatyvios komunikacijos būdų. Be to, svarbu skirti dėmesio bei laiko ne tik judėjimo ar kalbinių gebėjimų lavinimui, bet atkreipti dėmesį ir į emocinę paciento savijautą, jo ir artimųjų psichinę būklę, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Tai labai svarbus aspektas, turintis įtakos ir fizinių gebėjimų lavinimo sėkmei, ir bendrai paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybei.
Atsižvelgiant į cerebrinio paralyžiaus tipą bei sunkumą gali būti rekomenduojama jodinėjimo, plaukimo ir kitos terapijos rūšys, taip pat judesių terapija, fizioterapija, gydomoji mankšta, specialūs pratimai, masažai, botulino toksino injekcijos ir kt. Būdų palengvinti būklę, padėti sergančiajam yra daug, svarbu atsižvelgti į individualius ligonio poreikius ir suvienijus artimųjų bei specialistų jėgas nenuleisti rankų, nepasiduoti ir kasdien stengtis plėsti mažųjų ligoniukų galimybių ribas, skatinti bei motyvuoti mokytis, tyrinėti, atrasti, pažinti ir patirti pasaulį. Daugelis sunkumų yra įveikiami ir netenka savo gąsdinančių galių susidūrę su meile, atidžiu rūpesčiu ir švelnumu.
Liemens pratimai sergant cerebriniu paralyžiumi.
Sukrėsto kūdikio sindromas
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Šis sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio ar kūdikio purtymas, kuris pažeidžia kūdikio smegenų ląsteles, neleidžiant vaiko smegenims gauti pakankamai deguonies. Suplakto kūdikio sindromas taip pat vadinamas sukrėtimo sindromu, plakimo plakimo sindromu, galvos sužalojimu arba įžeidimu. Paprastai tai sukelia neapgalvotas tėvų arba medikų elgesys su kūdikiu, dėl kurio pažeidžiamos smegenys.
Kodėl kūdikiai yra tokie pažeidžiami? Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Naujagimių kaklo kaulai ir raumenys yra nepakankamai išvystyti. Be to, smegenų pozicija kaukolėje, kraujagyslių tankumas ir trapumas, silpni kaulai ir audiniai prisideda prie pažeidžiamumo. Tokiu atveju, jei kūdikis elgiamasi beatodairiškai arba stipriai purtomas, jo silpnos smegenys viduje nuolat juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti patinimą, mėlynes ar net kraujavimą, nes organai jau yra trapūs, jautrūs ir nepakankamai išvystyti. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai.
Simptomai ir diagnozė
Kadangi sukrėtusio kūdikio sindromas pažeidžia smegenis, išoriniai sužalojimai ne visada matosi. Tačiau vėmimas, traukuliai yra tiesioginės pasekmės, kurias reikia patikrinti. Ant vaiko kūno taip pat gali matytis smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų. Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas.
Gydymas ir prevencija
Sukrėsto kūdikio sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą. Dažniausiai supurtyto kūdikio sindromo paveikti kūdikiai neišgyvena. Jei įtariamas kaklo ar stuburo pažeidimas, būtina skubi medicininė intervencija.
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo. Kartais vaikas yra supurtomas ne iš blogos valios, o tiesiog stokojant žinių. Kūdikiai yra trapūs ir su jais reikia elgtis labai atsargiai. Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Ne kiekvienas drebulys sukelia sukrėtusio kūdikio sindromą, tačiau visada reikia būti atsargiems. Galite lėtai ir švelniai purtyti, mėtyti orą, atšokti kūdikį į orą, tačiau vis tiek būkite atsargūs tai darydami.
Galvos traumos kūdikiams ir vaikams
Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Berniukai dažniau už mergaites patiria galvos traumas. Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą. Tai gali būti lengvas smegenų audinio sumušimas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net ir silpnai susitrenkus galvą dažnai vaikams būna silpni smegenų sukrėtimai. Vaikas išbąla, gali skųstis galvos skausmu ir būti labai mieguistas. Jeigu vaiko būklė normalizuojasi per artimiausias 2-3 valandas, neprireikia jokio gydymo - pakanka poilsio. Net ir po nedidelio galvos sutrenkimo gali atsirasti nemažų mėlynių ir paburkimų, kurie praeina per 1-2 dienas. Jeigu įtariate stipresnį smegenų sukrėtimą, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.
Galvos traumą patyrusį vaiką kurį laiką gali varginti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, regėjimo bei koordinacijos sutrikimas, traukuliai, nemiga, nuovargis. Vaikas gali būti neramus ir dirglus, gali sulėtėti mąstymas, sutrikti atmintis. Ligoniukui keletą dienų rekomenduojamas lovos režimas, kurį laiką reikėtų vengti didesnių fizinių krūvių.
Prevencija
Dalis galvos traumų yra išvengiamos. Važinėtis dviračiu, riedučiais arba riedlente vaikas turi su specialiu šalmu. Būtina užtikrinti saugią aplinką namuose ir žaidimų aikštelėse, kad būtų sumažinta kritimų ir sužalojimų rizika.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
