Vaiko dantų priežiūra: nuo dygimo iki sveikos šypsenos

Tinkama burnos higiena yra vienas svarbiausių sveiko gyvenimo įpročių, o jos formavimas prasideda dar kūdikystėje. Tėvai turi suprasti, kad jų vaikų dantų sveikata, ar jie bus sveiki, ar pažeisti ėduonies, daugiausia priklauso nuo pačių tėvų pastangų. Ne atsitiktinai dantų ėduonis ir apydančio ligos vadinamos elgsenos ligomis - jos yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė.

Kūdikio dantų dygimas ir priežiūra

Tinkamas kūdikio dantų vystymasis svarbus dėl kelių priežasčių: dantukai leidžia paaugusiam kūdikiui geriau sukramtyti maistą, padeda tinkamai vystytis žandikauliui, veido formai, asistuoja formuojantis kalbai. Dantukų kalimasis kūdikiams sukelia skausmą, todėl jie tampa irzlūs. Dantų dygimo metu išsivysčius komplikacijoms gali kilti infekcija, atsirasti mitybos nepakankamumas, svorio mažėjimas, blogai išdygę dantys gali anksčiau laiko iškristi, o tai kenkia nuolatinių dantų formavimuisi. Dėl šių priežasčių labai svarbu sekti, ar vaiko dantys vystosi tinkamai.

Kada dygsta dantys?

Dantys pradeda dygti nuo 6-ojo mėnesio iki 24-ojo. Kūdikiui šis procesas dažnai sukelia diskomfortą. Pirmieji pieniniai dantys išdygsta apie 6 gyvenimo mėnesį, o visi pieniniai dantys turi išdygti iki 3 metų amžiaus.

Dantų dygimo požymiai:

• Padidėjęs irzlumas.
• Deda žaislus ir kitus kietus daiktus į burną, griaužia juos.
• Padidėjęs seilėtekis.
• Apetito stoka ar padidėjęs išrankumas maisto produktams.
• Patinusios ir jautrios dantenos.
• Bėrimas ant žandų ir aplink burną.
• Nerimastingumas.

Dantų dygimas neturėtų sukelti karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo. Jei jūsų vaikas patiria šiuos simptomus, susisiekite su gydytoju.

Kaip sumažinti dantų dygimo sukeltą skausmą?

• Masažuokite vaiko dantenas švariu pirštu ar mažu šaltu šaukšteliu.
• Duokite vaiku kandžioti nestipriai atšaldytą silikoninį arba guminį kramtuką.
• Tepkite dantenas specialiu skausmą malšinančiu tepalu.
• Duokite graužti atšaldyto audinio gabaliuką.
• Rekomenduojama masažuoti dantenas marlės tvarsteliu arba naudoti kramtuką.

Kada pradėti rūpintis kūdikio burnos higiena?

Geri burnos higienos įpročiai suformuoti ankstyvame amžiuje padidina šansą, kad vaikas turės sveikus dantis, kai paaugs. Burnos priežiūra turi prasidėti dar prieš atsirandant pirmajam pieniniam dantukui. Iš pradžių kūdikis gali jausti diskomfortą, kai bandysite valyti jo dantenas, tačiau atminkite, kad įpratinti vyresnį vaiką valyti dantis yra dar sudėtingiau.

Kaip valyti kūdikio burnytę?

1. Paguldykite kūdikį į savo glėbį, kad jo galva būtų prispausta prie jūsų krūtinės.
2. Švelniai trinkite šiltu vandeniu suvilgytu audinio gabalėliu ištisai per viršutinę ir apatinę dantenas.
3. Valykite dantenas mažiausiai du kartus per dieną - po pusryčių ir paskutinio dienos maitinimo. Dar geriau bus, jei valysite kūdikio dantenas po kiekvieno maitinimo.

Išdygus pirmiesiems pieniniams dantukams būtina juos kruopščiai prižiūrėti. Pirmaisiais gyvenimo metais rekomenduojama apnašas valyti sudrėkintos marlės tvarsteliu arba, jeigu tėvams patogiau, minkštu dantų šepetėliu. Pirmajam dantukui pasirodžius, būtina sudrėkintos marlės gabalėliu nuo jo valyti apnašas. Tai, žinoma, turėtų atlikti tėvai ar globėjai.

Dantų valymas ir higienos priemonės

Dantis valant šepetėliu ir pasta burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai ir apnašos. Svarbu, kad elementarios burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.

Dantų šepetėlis

Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Dantų šepetėlio dydis turi atitikti vaiko amžių ir rankos dydį. Šepetėlio šereliai turi būti iš aukščiausios kokybės sintetinio pluošto, turinčio geriausias valomąsias savybes. Tokie šepetėliai plastiškesni, ne taip greitai nusidėvi, higieniški. Būtina skaityti, koks amžius nurodytas ant pakuotės.

Dantų pasta

Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas.

Rekomendacijos dėl dantų pastos pagal amžių ir dantų būklę:

1. Iki 3 metų amžiaus vaikams:
• Jei visi dantys yra sveiki, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų. Dantų pastos reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
• Jei vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.
2. Nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams:
• Jei visi dantys sveiki, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos ant dantų šepetėlio turėtų būti žirnio dydžio. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
• Jei vaikas turi ėduonies pažeistų dantų, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
3. Vyresniems nei 6 metų vaikams:
• Turintiems visus sveikus dantis, rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų.
• Vaikams, turintiems nors vieną ėduonies pažeistą dantį, taip pat neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens.

Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Svarbu mokyti vaiką išspjauti pastą ir tinkamai išskalauti burną. Fluoro koncentracija dantų pastose skiriasi, todėl prieš perkant būtinai perskaitykite etiketes. Dėl tinkamos fluoro koncentracijos pasitarkite su odontologu. Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Dantų siūlas ir tarpdančių šepetėliai

Nors dantų valymas šepetėliu ir pasta yra efektyviausia bei labiausiai paplitusi burnos higienos priemonė, ją taikant negalima gerai pašalinti apnašų nuo visų danties paviršių. Ypač sunku šepetėliu nuvalyti apnašas nuo dantų kontaktinių paviršių. Vargu ar mažas vaikas sugebės taisyklingai ir efektyviai išvalyti kontaktinius paviršius higieniniu siūlu. Todėl iki 12 metų šią procedūrą turėtų atlikti tėvai. Higieninį siūlą patartina naudoti nors kartą per dieną, geriausiai po vakarienės, prieš įprastą dantų valymą arba po jo.

Kai vaikas paauga ir atsiranda daugiau dantų, verta įtraukti dantų siūlą ar specialius tarpdančių šepetėlius, kad būtų pašalintos maisto dalelės tarp dantų. Tačiau šias priemones reikia naudoti labai atsargiai ir padėti vaikams, kad šie nesusižeistų.

Burnos skalavimo skysčiai

Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami, nebent odontologas nurodytų kitaip.

Valymo technika ir reguliarumas

Dantų valymas vaikams reikalauja ypatingo dėmesio. Valant vaiko dantis, reikia švelniai valyti visus paviršius - vidinius, išorinius ir kramtomuosius. Svarbu valyti sukamuoju judesiu, kad būtų pašalintos visos apnašos nuo dantų paviršiaus. Pradiniuose etapuose tėvai turėtų patys valyti vaiko dantis, kadangi mažieji dar neturi reikiamų įgūdžių.

Dantis reikia valyti du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Tai užtikrina, kad maisto likučiai ir apnašos bus pašalinti ir burnos ertmė išliks švari. Vakarinis valymas yra itin svarbus, nes naktį burnoje mažėja seilių, kurios natūraliai valo dantis. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nepajėgūs gerai išsivalyti dantų. Žinoma, reikia skatinti juos mokytis elementarios burnos higienos, tačiau iki 6-7 metų jų dantis turi valyti tėvai.

Dažniausios vaikų dantų ligos

Tėvai turi būti atidūs ir stebėti, ar jų vaikas nesiskundžia skausmu ar kitais nepatogumais. Dantų ėduonis ir dantenų uždegimas dažnai yra susijęs su bakterijomis, kurios kaupiasi ant dantų paviršiaus. Kartais dantų uždegimą gali sukelti ir kitos burnos ertmės infekcijos.

Dantų ėduonis (kariesas)

Dažniausia vaikų dantų liga - ėduonis. Pasak statistikos, kas antras trejų metų vaikas mūsų šalyje jau turi sugedusių dantų, o 7-8 metų amžiaus grupėje beveik 90 proc. Ėduonis dažniausiai pažeidžia dantų paviršiuje esančias vageles ir duobeles. Dažniausi ėduonies simptomai - dėmės ant dantų, trupantis emalis, nemalonus dantų jautrumas, skausmas. Tačiau specialistai įspėja, kad esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius.

Negydomas pieninio danties ėduonis gali sukelti ne tik skausmą ar tinimą - viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti ir nuolatinio danties užuomazgą.

„Buteliuko ėduonis“

„Buteliuko ėduonis” - tai daugybinio dantų ėduonies rūšis su ypač specifine etiologija. Ši būklė pasireiškia vaikams, ilgai maitinamiems krūtimi ar iš buteliuko, taip pat maitinamiems naktimis, nevalant dantų. Tai ypač ankstyvas ėduonies pažeidimas, paprastai apimantis viršutinio žandikaulio pieninius priekinius dantis, kartais - pieninius pirmuosius krūminius dantis ar net apatinio žandikaulio iltis. „Buteliuko ėduonis” atsiranda, kai vaikas migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką. Tokiu pačiu būdu jis girdomas ar maitinamas krūtimi ir naktį. Vaikas užmiega, o pienas ar saldintas skystis „apgaubia” viršutinius priekinius dantis. Angliavandenių gausus skystis - ideali terpė mikroorganizmas. Motinos pieno laktozė tokia pat kenksminga dantims kaip ir karvės pieno, jei pienas nėra nuvalomas ir užsilaiko ant dantų paviršiaus. „Buteliuko ėduonis” progresuoja labai greitai. Prasidėjęs lūpiniame dantų paviršiuje, jis greitai apjuosia visą dantį. Iš pradžių atsiranda baltos matinės emalio dėmės. Toliau blogai maitinantis ir nesilaikant higienos baltos dėmės tampa ėduonies ertmėmis.

Dantenų uždegimas (gingivitas)

Dėl prastos dantų priežiūros neretai 5-6 metų vaikai jau turi ir dantenų uždegimo (kitaip - gingivito) požymių: dantenos apie dantukus tampa paburkusios, raudonos, su minkštos apnašos plėvele, valantis dantis, jaučiamas skausmas, jos gali kraujuoti. Dantys tampa jautrūs saldžiam, šaltam maistui. Kartais dantenos pradeda pūliuoti, gleivinėje matosi atviros žaizdos. Vos pastebėjus šiuos simptomus, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją odontologą.

Kitos burnos ligos

• Pienligė ir herpetinis stomatitas: Tai vienos iš dažniausių vaikų burnos ligų. Dažniau yra linkę sirgti silpno imuniteto vaikai, taip pat vartojant antibiotikus, hormoninius preparatus. Sergant pienlige burnoje atsiranda baltu apnašu padengti bėrimai, o sergant stomatitu - pūslelės, kurioms pratrūkus lieka opelės. Vaikas būna irzlus, suprastėja miegas ir apetitas, gali karščiuoti.

Profilaktika ir apsilankymai pas odontologą

Dantų uždegimas vaikui dažniausiai yra gerai išvengiamas. Rūpinkitės, kad vaikas reguliariai valytų dantis. Reguliarūs odontologo vizitai padeda anksti nustatyti problemas ir užkirsti kelią rimtesnėms būklėms.

Pirmasis apsilankymas pas odontologą

Pirmas apsilankymas pas gydytoją odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dančiui. Turint sveikatos problemų ar įvykus traumai galima atvykti ir anksčiau. Gydytojas odontologas apžiūri kūdikio burną, pataria žindymo ir bendros sveikatos klausimais. Šio vizito metu įvertinama vaiko burnos higienos būklė, tėvams paaiškinama kaip prižiūrėti vaiko dantis, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba ir kiti svarbūs dalykai, padedantys užkirsti kelią dantų ligoms.

Pirmasis vizitas trunka 10-15 minučių ir jis yra skirtas susipažinimui su gydytoju bei aplinka, kad vaikas nejaustų baimės.

Reguliarūs vizitai

Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnio pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki. Jei pastebėjote kokių nors dantų ar dantenų problemų, pas odontologą apsilankykite nelaukdami suplanuoto vizito.

Žalingi įpročiai ir mityba

Burnos higiena - tai ne tik reguliari dantų valymo rutina ir profilaktinė priežiūra. Net ir valant dantukus, tam tikri veiksniai gali pakenkti jų sveikatai.

• Saldumynai ir saldūs gėrimai: cukrus yra pagrindinis ėduonį sukeliančių bakterijų maisto šaltinis. Vaikai, kurie piktnaudžiauja saldumynais, dažniau kenčia nuo dantų ėduonies. Ribokite saldumynų, gazuotų gėrimų ir saldintų arbatų kiekį. Geriausias pasirinkimas atsigėrimui - paprastas vanduo, ypač prieš miegą.
• Naktiniai maitinimai: kai kurie tyrimai rodo, kad mamos pienas mažiau kenkia dantims nei mišinukai, tačiau bet koks naktinis maitinimas didina ėduonies riziką.
• Buteliukas: pavojų kelia ne pats buteliukas, o saldinti skysčiai, pilami į jį. Ilgai buteliuku maitinami vaikai dažnai susiduria su ankstyvu dantų ėduonimi, vadinamu „buteliuko kariesu“. Dažnai vaikai užmiega su buteliuku burnoje, o tai ypač kenksminga: miegant seilių gamyba sulėtėja, burnos rūgštingumas padidėja, todėl emalis pradeda irti.
• Vaistai ir vitaminai: daugelis vaikams skirtų vaistų ir vitaminų yra saldinti cukrumi, todėl jie gali pakenkti dantims.
• Maistas ir užkandžiai: maisto likučiai burnoje taip pat skatina ėduonį sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Saldumynai yra ypač kenksmingi.
• Žalingi įpročiai: Kvėpavimas pro burną, infantilus rijimas (liežuvio iškišimas rijimo metu), piršto ar čiulptuko čiulpimas gali lemti sąkandžio bei veido formavimosi pakitimus. Jeigu įpročiai yra pašalinami iki 4 metų amžiaus, šie pakitimai gali atsistatyti savaime.

Tinkama burnos higiena padeda apsaugoti vaiko dantis nuo karieso ir užtikrinti sveikus dantukus ateityje.

Tėvų vaidmuo vaiko burnos higienoje

Tėvai turi suprasti, kad tai, ar jų vaikų dantys bus sveiki, ar pažeisti ėduonies, daugiausia priklauso nuo jų pačių pastangų. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar negali išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl tol, kol neįsitikinama, kad vaikas teisingai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi, reikalinga nuolatinė tėvų pagalba ir priežiūra. Vaikams dantų valymas tampa savarankiškesnis, tačiau tėvai turėtų patikrinti, ar dantys išvalyti kokybiškai.

Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, todėl dantų valymą galima paversti smagia veikla. Galite įsigyti dantų šepetėlius su vaiko mėgstamų personažų atvaizdais arba sukurti mažus ritualus, kad dantų valymas būtų laukiama kasdienio proceso dalis. Pavyzdžiui, galite įtraukti laiko matuoklį ar žaisti „dantų monstrų“ gaudynes, kur vaikas bando išvalyti „monstrus“ iš burnos. Kantrybė, žaidimai ir tėvų pavyzdys yra raktas į sėkmingą burnos higieną!

tags: #kudikiui #pageltusios #dantenos

• Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ veikla ir istorija
• Platus žaislinių mašinėlių pasirinkimas
• Apie Antakalnio darželio aplinką ir ugdymą
• Kaip užimti vaikus renginiuose
• Šalavijo arbatos poveikis vaisingumui