Virintas vanduo ir košės: kūdikio mityba nuo 6 mėnesių amžiaus

Kūdikio mityba yra nepaprastai svarbi jo sveikatai ir vystymuisi, todėl tėvams dažnai kyla klausimų, susijusių su vandens davimu ir primaitinimu kietu maistu. Vanduo yra vienas pagrindinių geros sveikatos šaltinių, o kūdikių skysčių poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada galima pradėti duoti kūdikiui vandens, kokį vandenį rinktis ir kaip užtikrinti, kad kūdikis gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, pradedant primaitinimą košėmis.

Vandens svarba kūdikio organizmui

Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio - net 70 procentų. Todėl kūdikiui vandens reikia daugiau - per parą po 150-200 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui. Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas - turėdamas pakankamai vandens - kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Seilės ir skrandžio sultys taip pat turi būti skystos, kitaip negalės suvirškinti maisto. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas.

Vaiko vandens poreikis priklauso nuo jo amžiaus, veiklos intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, 5-8 metų vaikui per dieną reikėtų išgerti 1 litrą (5 stiklines), 9-12 metų - 1,5 litro (6-7 stiklines), 13 metų ir vyresniam - 2 litrus (8-10 stiklinių). Grynas vanduo - ne sultys ar saldūs gėrimai su dirbtiniais saldikliais, dažikliais ir konservantais, kurių nereikia nei suaugusiajam, nei vaikui. Mažiems vaikams siūlomi tik du gėrimai: pienas ir vanduo.

Kada pradėti duoti vandens kūdikiui?

Per pirmus gyvenimo mėnesius, kad kūdikis pavalgytų ir numalšintų troškulį, užtenka mamos pieno arba pieno mišinio. Išimtinai žindomiems kūdikiams pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene (88 procentai motinos piene). Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vandenį duoti vyresniems nei pusės metų vaikams. Tokio amžiaus kūdikius patariama pradėti girdyti vandeniu todėl, kad maždaug nuo šešių mėnesių pradedama duoti ir tiršto ar kieto maisto. Nežindomiems kūdikiams iki 6 mėn. pieno mišinius ir kitą maistą derėtų gaminti su virintu atvėsintu vandeniu arba vartoti buteliuose parduodamą vandenį - taip tėvai gali būti tikri, jog savo vaikui duoda saugų, geros kokybės vandenį. Iš tiesų, tinkamai paruoštais mišinukais maitinamų kūdikių papildomai girdyti vandeniu taip pat nereikia. Taigi, vaikui reikia daugiau skysčių, kai jis pradeda gauti papildomą maitinimą. Kuo daugiau vaikas valgo papildomo maisto, tuo daugiau jam reikia skysčių.

Pradžioje Jūsų kūdikis gers labai nedaug, nes skysčių poreikį patenkins gerdamas mamos pieną ar pieno mišinį. Kai vaikas pradės valgyti trečią papildomo maitinimo patiekalą, tai jam jau reikės atsigerti su kiekvienu maitinimu. Sulaukę 4-6 mėnesių kūdikiai gali pamėginti vandens gėrimą iš atviro puodelio, o pradėjus primaitinimą kietu maistu nuo 6 mėnesių reikėtų kaskart valgant pasiūlyti kūdikiui atsigerti. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika. Svarbu, kad vanduo mažyliui nebūtų nei per šaltas, nei per karštas. Tad geriausia kūdikiui duoti atsigerti kambario temperatūros vandens. Vandenį, kaip ir suaugusiems, patariama gerti pusvalandį prieš ir po valgio, kad neapsunkintų virškinimo.

Kokį vandenį duoti kūdikiui?

Kūdikiams yra tinkamas virintas geriamas arba specialus kūdikių vanduo, pvz., HiPP "Kūdikių vanduo". Jei naudojamas buteliuose parduodamas vanduo, svarbu pasirinkti kūdikio maistui tinkamą vandenį, kuris turi mažai mineralų, ypač natrio ir nitratų.

Pirktinis vanduo kūdikiams ir vaikams

Tikrai ne visi pirktiniai vandenys vienodi ir tinka kūdikių bei vaikų maistui. Jų kokybė priklauso nuo vandens gręžinio vietovės, nuo jo kelionės iki pilstymo įrenginių, pačios įrangos, ar ruošiant vandenį išsaugomos visos jo naudingos savybės. Aukščiausios kategorijos produktu laikomas natūralus mineralinis vanduo. Jame yra pačios gamtos tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Be to, tokį vandenį pilstanti įmonė privalo laikytis aukščiausių kokybės reikalavimų, o vanduo nuolat tikrinamas. Šį vandenį drąsiai galite duoti kūdikiui ir vaikui, jį gali gerti besilaukianti moteris.

Parduotuvėse yra keletas pirktinių vandenų rūšių. Mineralinio vandens tėveliams nederėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju, taip pat - šaltinio vandeniu. Kūdikiams ir vaikams netinka vanduo, kuriame yra daug mineralinių medžiagų, nes vaiko organizmui sunku išskaidyti didelį šių medžiagų kiekį ir jis verčiamas dirbti daug didesniu pajėgumu, ypač vargsta inkstai. Nelabai tiktų ir gazuotas vanduo - angliarūgštė dirgintų skrandį, susidarę burbulai gali pūsti mažylio pilvelį, sukelti atpylimus. Ypač vertingi yra natūraliai šarminiai ir nedidelę mineralų koncentraciją turintys natūralūs mineraliniai vandenys.

Žemiau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos skirtingos vandens rūšys ir jų tinkamumas kūdikiams:

Vanduo iš čiaupo ir šulinio

Specialistų nuomone, vanduo iš čiaupo Lietuvoje geras ir tinkamas gerti. Vandenį į vandentiekių vamzdynus tiekiančių įmonių specialistai privalo garantuoti, kad geriamasis vanduo atitiktų standartus. Ir tai jiems nėra sunku, nes Lietuvoje dabar vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra santykinai labai švarus. Jo tikrai nereikėtų nei filtruoti, nei virinti, jeigu čiaupas būtų prie gręžinio arba vamzdžiai iki kiekvieno buto virtuvės būtų idealūs. Tačiau čiaupai yra gyventojų butų virtuvėse, iki kurių neretai vanduo vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Dauguma kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame dažnai randama pavojingų sveikatai priedų - mikrobų ir chemikalų. Pavyzdžiui, dėl per didelio nitratų kiekio kūdikis gali net mirti. Tokio šulinio vandens gerti negalima ir suaugusiesiems, todėl nelieka kitos išeities kaip vandenį įsigyti parduotuvėje arba naudoti virintą vandentiekio vandenį, kurio kokybe pasitikite.

Kaip atpažinti, ar kūdikiui trūksta skysčių?

Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu stebėti šiuos požymius: pakilusi temperatūra, paraudę skruostai, suskirdusios lūpos ar vangumas - tai tik keletas ženklų, rodančių, kad vaiko organizmui trūksta skysčių. Vandens netekęs kūdikis pasidaro neramus, retai šlapinasi, šlapimas tamsus, stipraus kvapo, gali užkietėti viduriai. Normaliai kūdikis turėtų šlapintis ne mažiau kaip šešis kartus per parą, o šlapimas turėtų būti beveik bespalvis ir bekvapis. Trūkstant skysčių įdumba momenėlis, išsausėja liežuvis, oda. Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Kada pradėti primaitinimą košėmis?

Dabar papildomą maitinimą siūloma pradėti tarp 4,5 ir 6 mėnesių. Jeigu kūdikis gerai vystosi ir normaliai priauga svorio, su primaitinimu neverta skubėti - jį rekomenduojama pradėti nuo 6 mėnesių. Yra keletas kūdikio požymių, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną:

• kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje;
• pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas;
• labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna);
• vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus;
• rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti;
• dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Nėra nurodyta, kokia košė turi būti pirma. Grūdinės ir daržovių košės yra lygiavertės, todėl abi gali būti pirmos. Dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo vieno ingrediento košių, kad būtų galima stebėti, ar kūdikis neturi alerginių reakcijų.

Pavyzdiniai pirmųjų košių ingredientai

Pirmasis kūdikio maistas turėtų būti lengvas, švelnus ir lengvai virškinamas. Populiariausi pasirinkimai yra:

• Morkų košė: Morkos yra natūraliai saldžios ir lengvai virškinamos, todėl puikiai tinka pirmam kartui.
• Bulvių košė: Bulvės yra švelnios ir universalios, tačiau svarbu jas gerai išvirti ir sutrinti, kad nebūtų gumulėlių.
• Žiedinių kopūstų košė: Žiediniai kopūstai yra maistingi ir lengvai virškinami, tačiau turi šiek tiek specifinį skonį, kuris ne visiems kūdikiams patinka.
• Grikių košė: Grikių kruopos yra puikus geležies šaltinis, o geležis yra ypač svarbi kūdikiams. Grikių košė turi būti labai smulkiai sumalta, kad būtų lengviau virškinama. Svarbu naudoti tik natūralius grikius, be jokių priedų.
• Ryžių košė: Ryžiai yra lengvai virškinami ir retai sukelia alergijas, todėl tai yra saugus pasirinkimas. Reikia rinktis nešlifuotus ryžius, kurie yra maistingesni.

Kaip pradėti primaitinimą ir keisti košės tekstūrą?

Pradedama nuo 15-20 g (t.y. nuo 1-2 valgomųjų šaukštų), kas antrą trečią parą didinama iki 140-180 g parai. Vieną parą kūdikis košės, kaip ir kiekvieno patiekalo, gali suvalgyti mažiau, kitą - daugiau. Kūdikiui leiskite pačiam spręsti, kiek košės suvalgyti, o vilionėmis, žaidimu jo negundykite suvalgyti daugiau. Ne visi kūdikiai iš karto pripažįsta košę, nes juos baido naujo maisto skonis ir tirštumas. Pasitaiko kūdikių, kurie pradeda pripažinti košę tik po 10-20 pasiūlymų ją valgyti. Duodant bet kurį naują patiekalą reikia kantrybės. Pradėjus kūdikio primaitinimą reikia bandyti duoti po vieną produktą ir tą patį maistą duoti maždaug savaitę, kad vaikas apsiprastų, o jūs per tą laiką turite stebėti reakciją dėl galimos alergijos.

• 6-7 mėn. - košė turi būti trinta iki vientisos masės. Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti. Svarbu: Pradedant primaitinimą, košės tirštumas turi būti labai skystas, panašus į motinos pieną ar mišinėlį. Palaipsniui, kūdikiui priprantant prie naujo maisto, galima didinti košės tirštumą.
• 7-8 mėn. - su gumuliukais, ne iki galo sutrinta, galima trinti šakute.
• 8-12 mėn. - galima duoti smulkiai pjaustytą maistą.
• Nuo 12 mėn. - galima duoti įvairesnį maistą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir toleranciją.

Taip pat reikia prisiminti, kad tyrelės ir košės nėra vienintelis maisto patiekimo būdas pradėjus primaitinimą: pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, populiarėja kūdikio primaitinimo gabaliukais metodas (baby-led-weaning), kuris turi savų privalumų lyginant su tyrelėmis.

Košių paruošimas: patarimai ir receptai

Kol kūdikis mažas, patogiausia jam košę virti atskirame, mažame puode. Daržovių košei parinkite ekologiškai užaugintas daržoves, nepažeistas puvinio, nesudygusias, nesuvytusias, nepažaliavusias, (pvz., morkas, bulves, ropes). Daržovių košę ruoškite prieš maitinimą.

Kruopščiai nuplautas tekančiu vandeniu daržoves supjaustykite stambiais gabalais ir dėkite į verdantį vandenį. Vandens pilkite šiek tiek daugiau, negu apsems daržoves, nes verdant vanduo garuoja. Ne visos daržovės verda vienodai ilgai. Ilgiausiai verda morkos, burokėliai, pupelės, žalieji žirneliai, ropės. Vidutiniškai - bulvės, kopūstai, kalafiorai, brokoliai. Prieš verdant nuskustas daržoves rekomenduojama keliasdešimt minučių palaikyti šaltame vandenyje. Tai būdas pašalinti nitratus. Visas daržoves supjaustome panašaus dydžio gabalėliais. Pjaustytos daržovės greičiau suvirs. Pirmiausia į puodą su verdančiu vandeniu dedame daržovę, kuri verda ilgiau, pavyzdžiui, morką, žiedinį kopūstą, ropinį kopūstą, žirnelius. Puodą uždengiame dangčiu, kad daržovės greičiau suvirtų ir išgaruotų mažiau vandens. Verdame 10-30 min. arba kol daržovės išverda. Išvirtas daržoves išgriebiame ir sutriname per plastmasinį sietelį. Galima trinti trintuvu. Labai svarbu, kad kūdikio maistui naudojamas vanduo būtų švarus ir saugus. Jeigu gėrimui ir valgio ruošimui naudojate šulinio vandenį, jį rekomenduojama išsitirti.

Daržovių košių virimo būdai

Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Tinka visi trys būdai.

1. Virimas vandenyje: Užkaiskite puodą su vandeniu, kruopščiai po tekančiu vandeniu nuplaukite daržoves, supjaustykite jas stambiais gabalais ir dėkite į verdantį vandenį.
2. Garų puode: Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode: įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens, į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol daržovės bus minkštos. Garinti reikėtų 10-15 min.
3. Kepimas orkaitėje: Moliūgą nuplaukite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas ir jas gaubiančią, lengvai atsiskiriančią, siūlišką minkštimo dalį. Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje iki kol moliūgas bus minkštas, galėsite jį be jokių pastangų persmeigti peiliu. Kepti reikėtų 45 min. Iškeptą moliūgą ištraukite iš orkaitės, palaukite, kol kiek atvės.

Pavyzdiniai košių receptai nuo 6 mėnesių

Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti.

Daržovių košė

Garinkite pasirinktas švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves (pvz., morkas) specialiame garintuve arba puode su sieteliu, kol suminkštės. Garinti reikėtų 10-15 min. Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti.

Moliūgų košė

Moliūgą nuplaukite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas. Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 45 min., kol moliūgas bus minkštas. Iškeptą moliūgą ištraukite iš orkaitės, palaukite, kol kiek atvės, ir sutrinkite.

Bulvių ir obuolių košė

Nuskuskite bulvę, supjaustykite kubeliais. Garpuodyje užvirinkite vandenį, įstatykite sietelį su bulvės gabaliukais. Kai bulvės beveik išvirs, suberkite obuolio gabaliukus. Garinkite dar 5-7 min., kol viskas suminkštės. Sutrinkite.

Kalafiorų ir mėsos košė

Mėsą virkite atskirame puode, nupildami vandenį ir užpildami nauju, arba nugraibydami putas. Nuskuskite bulvę, supjaustykite kubeliais, sudėkite į atskirą puodą ir virkite apie 10 min. Kalafiorą virkite garuose ar vandenyje iki suminkštės. Išvirtus ingredientus sutrinkite iki norimos konsistencijos. Kad vaikas susipažintų su naujomis tekstūromis ir grynesniais skoniais, dalį kalafiorų ir/ar mėsos galite atidėti ir netrinti iki tyrės.

Kukurūzų košė kūdikiams

Kukurūzų košė yra vienas iš saugiausių ir maistingiausių pirmųjų papildomo maitinimo patiekalų kūdikiams. Ji neturi glitimo, todėl puikiai tinka net jautriausiam kūdikio virškinimo traktui. Mineralų spektras taip pat įspūdingas - geležis padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams, cinkas stiprina imunitetą, o magnis dalyvauja daugiau nei 300 fermentų veikloje organizme. Paprastai kukurūzų košę galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, tačiau visada geriausia pasitarti su pediatru.

Kukurūzų košės paruošimas: Pirmiausia užvirinkite vandenį nedideliame puodelyje. Kukurūzų miltus sumaišykite su šaltu vandeniu (apie 2-3 šaukštais), kad nesusidarytų gumulėlių. Virinkite ant mažos ugnies 15-20 minučių, nuolat maišydami mediniu šaukštu. Košė turi būti vienalytė, be gumulėlių. Jei ji per stora, pridėkite daugiau karšto vandens. Kai košė atvės iki kambario temperatūros, pridėkite motinos pieno arba adaptuoto mišinio, kad gautumėte norimą konsistenciją. Jei kūdikis jau ragavo vaisių, po 7-8 mėnesių galite pridėti šiek tiek obuolių tyrės arba bananų. Tai ne tik pagerina skonį, bet ir praturtina košę vitaminais. Vėliau, kai kūdikis pripranta prie košės, galite ją gaminti su daržovių sultimi vietoj vandens. Morkų arba moliūgų sultys suteiks papildomo beta karotino ir natūralaus saldžio skonio.

Svarbūs aspektai ruošiant ir šildant košę kūdikiui

• Nesaldinkite ir nesūdykite: Iki metų kūdikiams maisto nerekomenduojama nei specialiai saldinti, nei sūdyti. Natūralaus sūrumo ar saldumo turi pačios daržovės, pavyzdžiui, salstelėjusį skonį suteikia moliūgas, morka, burokėlis.
• Šaldymas: Jeigu norite, galite vienu kartu sutrinti daugiau tyrelės ir jos perteklių užšaldyti. Šaldymui naudokite tik specialius, šaldymui tinkančius stiklinius arba plastikinius indelius. Kūdikių tyrelę labai patogu šaldyti ledukų formelėje.
• Šildymas: Jeigu kūdikis nesuvalgo visos išvirtos porcijos, paruoštą daržovienę laikykite šaldytuve ir prireikus vėl pašildykite. Nepatartina šildyti mikrobangų krosnelėje (maistas sušyla netolygiai, išlieka rizika apsideginti), geriau indelį su koše įstatykite į didesnį indą, pripildytą karšto vandens.
• Atsargumas: Jokiu būdu negalima naudoti apipuvusių, apipelijusių maisto produktų. Kukurūzų košę geriausia gaminti šviežią kiekvienam maitinimui. Jei liko, galite laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas. Visada naudokite švarius indus ir šaukštus. Kūdikio maisto gaminimui skirkite atskirus virtuvės įrankius, kuriuos kruopščiai plaukite ir skalaukite verdančiu vandeniu. Temperatūrą visada patikrinkite ant savo riešo - košė turi būti šilta, bet ne karšta.

Kiti virinto vandens panaudojimo būdai kūdikių priežiūroje

Nors tema labiau susijusi su mityba, virintas vanduo praverčia ir kitose kūdikių priežiūros srityse. Pavyzdžiui, su pienlige susidūrė ne viena mamytė. Mums padėjo paprastas virintas vanduo. Ištirta, kad kruopščiai valius liežuviuką virintu vandeniu po maitinimų, apnašos ant liežuviuko sumažėjo.

Produktai, kurių reikėtų vengti iki metų

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti:

• Druska: gali pakenkti inkstams.
• Cukrus ir saldinti produktai bei gėrimai: turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų.
• Medus: jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų.
• Riešutai: gali smarkiai alergizuoti ir jais galima paspringti.
• Kepti produktai: kūdikių virškinimo sistema nebrandi, ji nesugeba skaidyti riebalų. Iki panašaus amžiaus reikėtų vaikams neduoti valgyti keptų produktų - tik virtus ir troškintus.
• Kiaušiniai: Stiprus alergenas - kiaušinis. Jo gydytoja S.Umbrasaitė nerekomenduoja duoti iki metų-pusantrų, o pradžiai siūlo putpelių kiaušinius arba vištos kiaušinio trynį.
• Citrusiniai vaisiai, braškės, žemuogės: citrusinių vaisių privengti derėtų iki vaikui sueis dveji. Alergiškiems vaikams iki metų taip pat reikėtų privengti braškių, žemuogių, vaisių, turinčių daug vitamino C, pavyzdžiui obuolių. Maitinančioms krūtimi mamoms derėtų nepamiršti, jog alergiškų produktų negalima valgyti ir joms pačioms.
• Karvės pienas: Iki metukų Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduoja duoti kūdikiui karvės pieno. Karvės pienas yra per sunkus maistas nesubrendusiai kūdikio virškinimo sistemai, jo sudėtis neatitinka augančio kūdikio poreikių, pavyzdžiui, karvės piene yra 2-3 kartus daugiau baltymų nei motinos piene. Be to, karvės piene yra labai mažai vitamino C.

Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos. Tačiau suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje. Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus.

tags: #kudikiui #6 #men #virintas #vanduo #su

• moderniosios edukacijos kryptys Švedijoje
• Saugios ir patogios pozos nėštumo laikotarpiu
• Kaip pasirinkti vaiko kambario aksesuarus
• Išsamiau apie Nijolės Oželytės veiklą ir indėlį
• Šeimyninis Donato Montvydo gyvenimas ir dukra Adelė