Kūdikių ir Vaikų Mirtingumo Rodikliai: Skaičiavimas ir Priežastys

Vaikų mirtingumas yra svarbus visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 metų amžiaus vaikų mirtingumas. Iki 1970 metų pasaulinėje statistikoje, o SSRS ir Lietuvoje iki 1987 metų, vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų amžiaus vaikų) mirtingumas.

Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi. Jis apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų.

Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 metų ir 15-17 metų amžiaus vaikams. Bendras vaikų ir paauglių mirtingumas Lietuvoje 1970-1997 metais mažėjo vidutiniškai 1,7% per metus.

Pasaulinės Tendencijos ir Statistikos Apžvalga

Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 metų Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenimis) yra Afrikoje. Angoloje net 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Priešingai, mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % - yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios, tokiose kaip Islandija, Švedija ir Japonija.

2012 metais vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų, arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (tai reiškia, kad 0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų). Tais pačiais metais 0-4 metų amžiaus vaikų mirtys sudarė 58,3 % visų jaunesnių nei 18 metų vaikų mirčių, iš kurių vaikų iki 1 metų - 48,8 %. 5-14 metų amžiaus vaikų mirtys sudarė 22,3 %, o 15-17 metų amžiaus - 19,4 %.

Berniukų mirtingumo rodikliai dažnai yra didesni negu mergaičių. 2012 metais, priklausomai nuo amžiaus grupės, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.

Pagrindinės Vaikų Mirtingumo Priežastys

Vaikų mirties priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės. Apžvelkime dažniausias mirties priežastis pagal amžiaus grupes:

Anksčiau, 1988-1997 metais, vaikų ir paauglių mirties priežasčių struktūros didžiausią dalį sudarė nelaimingi atsitikimai ir traumos (berniukų grupėje - 40,7%, mergaičių - 25,8%). Antrąją ir trečiąją vietas užėmė perinatalinės mirties priežastys ir įgimtos anomalijos. Vaikui augant, mirties priežasčių struktūroje didėjo nelaimingų atsitikimų ir traumų dalis. Taip pat mažėjo mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kvėpavimo organų ligų, piktybinių navikų.

Pažanga Mažinant Kūdikių Mirtingumą Lietuvoje

Lietuva gali didžiuotis, kad kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys yra regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.

Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias aukščiausio - tretinio lygio - sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, kaip aiškina profesorė R. Tamelienė. Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.

Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę, aiškina profesorė R.

Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, tikina profesorė.

Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Jo metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant šią bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 proc. (2010 m.) iki 47 proc. (2014 m.). Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, - sako profesorė R. Tamelienė.

Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 proc. naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė.

Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas yra visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti, - sako profesorė R. Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai, - teigė profesorė.

Taip pat 2004 metais Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 metais Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu.

Kūdikių Mirtingumo Mažinimo Strategijos

Vienas iš senesnių iššūkių Lietuvoje buvo nepaprastai didelis kūdikių, ypač iki vienerių metų amžiaus, mirtingumas. Mažų kūdikių prieglaudose anksčiau mirdavo visi kūdikiai iki šešių mėnesių. Tam buvo daug ir įvairių priežasčių.

Tinkama statistika, kurios Lietuvoje anksčiau trūko, daug padėtų kovojant su kūdikių mirtingumu. Ne visose apskrityse yra tos pačios sąlygos kūdikių gyvenimui, ne visur tos pačios ligos siaučia. Gimimo, mirtingumo ir ligų registracija apskrityse nurodytų, kur ir kaip sėkmingiau su vaikų ligomis ir mirtingumu kovoti. Kitose šalyse statistika plačiai naudojama.

Labai svarbu mokėti kūdikius maitinti. Tinkamas ir išmintingas maitinimas sumažina mirtingumo gausumą nuo atrofijos ir marazmo. Apie 9% kūdikių miršta nuo blogo maitinimo, o gyvais likusiems blogas maistas atsiliepia po daugelio metų. Reikia apsaugoti vaikus nuo viduriavimo, ypač kai karščiai esti (nuo visų mirčių 30% iki vienų metų tenka viduriavimui). Kad tai būtų pasiekta, reikia kūdikiams parūpinti švaraus maisto. Švariausias ir geriausias maistas, žinoma, yra motinos pienas.

Jeigu motinos pieno nėra, reikia duoti tik švarų karvės pieną; svarbu parodyti motinoms, kaip tą pieną laikyti švarioje vietoje, toli nuo visokių nešvarumų. Šiuolaikinėje praktikoje pienas yra pagamintas pagal formules, kurias nustato gydytojai. Motinoms duodama tiek pieno, kad gali aprūpinti kūdikį maistu per visą dieną. Patirtis rodo, kad vasarą, kur musių daug, ten yra ir daug viduriuojančių kūdikių.

Geriausia būtų steigti miestuose ir kaimuose centrus, kur motinos galėtų ateiti pasitarti, gauti medicinos pagalbos ir laikas nuo laiko galėtų vaiką pasverti. Tokiuose centruose reikėtų mokyti, kaip penėti kūdikius ir gaminti jiems valgį, kaip juos laikyti ir kaip taisyti.

tags: #kudikiu #mirtingumas #skaiciuojamas

• alkoholio poveikis vaikų sveikatai
• Lapių elgsenos ypatumai
• Nuomonės ir rizikos gimdant namuose
• kaip spręsti konfliktus
• Kalėdiniai kostiumai mažiesiems