Kudikis tarp ziedu: Pavojai ir atsargumo priemones
Vaikai kiša į burną viską, kas gražu ir kvepia. Tad nestebina, jog per kelis nenuovokumo metus vaikas paragauja įvairiausių augalų iš darželio ar vazonų. Apie tai kalbamės su pediatru, doc.
Nuodingi augalai darželiuose ir soduose
Vaikas kuo anksčiau turi suprasti, kad kambariniai ir lauko augalai nėra žaislai. Venkite kontakto su darželiuose, soduose auginamais augalais. Vaikams neleiskite žaisti, skabyti buksmedžių, rododendrų, kalijų, šeivamedžių žiedų ir jų neprinokusių vaisių, sukučių, pelėžirnių sėklų (žirniukų), robinijų, visterijų, dėmėtosios maudos, juodžolių, bugienių vaisių. Gėlynuose pamėgtos ricinžolės sėklos - mirtinai nuodingos. Geriausia, jei šeimų, kurios augina mažus vaikus, darželiuose minėtų augalų visai nebūtų.
Pavojingi šių nuostabių gėlių ir augalų žiedai, ir uogos: raganių, pentinių, eleborų, plukių, kurpelių (tai, Kauno botanikos sodo specialistų nuomone, pats nuodingiausias iš visų vaistingųjų augalų Lietuvoje), pakalnutės, rusmenių, hortenzijų, dumplainių, penkialapio vinvyčio, durnaropės, net bulvių lapų, baltauogių meškyčių, kukmedžių, dyglinių, ožekšnių, lantanų uogų.
Sodininkai mėgsta kaip dekoratyvinį augalą auginti šunvyšnes. Jų žiedai gražūs, rausvi, o rudenį palaipsniui sirpsta uogos - keičia spalvą iki juodai violetinių. Jos yra nuodingos, paragavus atsiranda kliedesiai, nukentėjęs mato tai, ko tuo momentu realybėje nėra, išsiplečia akių vyzdžiai. Nuodinga yra ir šunpetrė, kurios lapai panašūs į petražolių.
Iškylaujant neleiskite vaikams žaisti, o ir patys neusižavėkite dideliais augalais - Sosnovskio barščiu, kuris „ūgiu“ iškyla virš visų aplinkos augalų (išauga iki 3-5 m. aukščio). Šie iš Kaukazo paplitę augalai prie jų prisilietus sukelia ypač stiprią alerginę reakciją - odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.
Nuodingi kambariniai augalai
Nuodingi augalai savyje kaupia specifines medžiagas, kurios, patekusios į organizmą, vienaip ar kitaip kenkia. Augalai gali pakenkti, kai prie jų prisiliečiama (pvz., rankomis sutraiškius) arba suvalgius (pvz., palaižius, pakramčius). Dauguma nuodingų augalų iš pažiūros atrodo gražūs arba maloniai kvepia. Yra daug nuodingų kambario ir lauko augalų. Pasirodo, kad apsinuodyti galima ir darželine tulpe, vakarine tuja, vėdrynu.
Bute, kuriame gyvena mažų vaikų, nedera auginti alokacijų, difenbachijų, karpažolių, filodendro, oleandro, anturių, brunfelsijų, klivijų, sansevjerų, kaladžių, azalijų, smidrų, aukurų, kalijų, jukų, atsijų, protonų, kiuliauogių, mandevilų, ceropegijų, strelicijų, monstrų, pachipodiumų, gebenių, raktažolių, ciklamenų. Šių augalų visuose dalyse yra nuodingųjų medžiagų. Be to, pastebėta, kad ilgiau užtrukus kambariuose, kur yra minėtų gėlių, gali pradėti skaudėti galvą, pykinti. Todėl jų nederėtų laikyti bute, kuriame gyvena besilaukiančios, žindančios moterys ir vaikai. Maži vaikai apsinuodija, kai pakramto, suvalgo minėtų augalų lapų, stiebo.
Nepaverskite buto botanikos sodu. Dekoratyvinius augalus išdėstykite taip, kad prie jų mažylis neprieitų, ir jie nemestų lapų, kurių užkandęs mažasis žmogus galėtų apsinuodyti. Pirmiausia iš kambario reiktų išnešti fikusus, kurie esant mažam apšvietimui kartkartėmis numeta lapų. Fikusų sultims patekus į burną, jos gleivinė gali sutinti taip, kad atsiras dusulys. Formuoti ir genėti fikusus dera tuomet, kai mažylio nėra namie.
Alergija ir augalų sultys
Pasitaiko vaikų ir suaugusiųjų, kurie jautrūs augalų sultims. Kai jos patenka ant gleivinių (pvz., burnos) ar ant odos (kuo mažesnis vaikas, tuo jo oda švelnesnė ir jautriau reaguoja į bet kokius aplinkos dirgiklius) gali atsirasti odos niežėjimas, patinimas, o kartais net pūslelės. Nereikėtų laukti, kol kas nors atsiras, būtina nuplauti odą šaltu vandeniu su muilu.
Alergiją gali sukelti lapai, žiedai ir kitos jų dalys, kai pažeidus augalo vientisumą jų sultys pakliūva ant odos ar gleivinių. Alergiją gali sukelti ir žiedadulkės, kvapai (eteriniai aliejai). Alergija augalams visiems pasireiškia panašiai: sloga, dusulys, kosulys, tekėjimas iš nosies ir jos užgulimas, gerklės ir akių niežėjimas, perštėjimas, ašarojimas, vietų prie kurių prisilietė augalas odos ar gleivinių patinimas, paraudimas, pūslelių atsiradimas.
Odos reakcija - bėrimas, tinimas, niežėjimas - gali atsirasti nuo pastarnokų, vaistinės gelsvės, ypač jei augalas ar oda yra drėgni. Jeigu ravint atsirado odos paraudimų, nors įbrėžimų ar žaizdelių, būtina odą nuplauti švariu šaltu vandeniu, sutepti geliu, gydančiu žaizdas, išgerti antialerginių vaistų. Reakcija į augalą gali pasireikšti tik esant tam tikromis sąlygomis pvz., po lietaus ar šviečiant saulei ravėjus rūtas. Jei ravint po lietaus ant rankų atsirado bėrimas arba jos pradėjo niežėti, vadinasi, kitą kartą dera ravėti tik su pirštinėmis, nes ne tik minėti augalai gali sukelti alerginę reakciją. Alerginės reakcijos po kontakto su augalais (kontaktinis dermatitas) gali būti įvairaus intensyvumo. Gali atsirasti net įvairaus dydžio pūslelės, pūslės ar sunkiai gyjančios žaizdos. Retai, tačiau pasitaiko ir bendra viso organizmo reakcija į kontaktą su alergizuojančiu augalu. Tai pati pavojingiausia reakcija. Jeigu staigiai pradėjote dusti arba pastebite, kad tinsta kūnas, darosi silpna, būtinai kuo skubiau kreipkitės į gydymo įstaigą ir, jei turite namuose, išgerkite vaistų nuo alergijos.
Jau minėta rūta padidina žmogaus jautrumą saulės spinduliams. Tokių savybių turi ir pastarnokas (auginamas daržuose), laukuose pasitaikantis barščiai - sibirinis ir siauralapis. Visuose minėtuose augaluose yra medžiagų fotokumarinų, kurie intensyviai sugerdami ultravioletinių spindulių energiją, padidina jautrumą saulės spinduliams. Todėl jei mažylis padės jums rūtas skinti, ravėti, vainikus pinti saulėtą dieną, tai vakarop ar naktį tos kūno vietos, kur prisilietė rūtų lapeliai ar pastarnoko lapai, ims perštėti, rausti. Gali atsirasti įvairaus dydžio pūslės, kurioms po daugelio dienų užgijus, ilgus mėnesius išlieka patamsėjusios odos dėmės.
Pirmoji pagalba apsinuodijus augalu
Ką daryti įtarus, kad vaikas apsinuodijo augalu? Svarbiausia nesutrikti. Apsinuodijimo požymiai yra šie: pykinimas, vėmimas, odos pablyškimas, šaltas prakaitas, gali atsirasti traukuliai, pritemti sąmonė, atsirasti vangumas apatija, žmogus tampa nejudrus, mieguistas, gali atsirasti regėjimo sutrikimų.
Kaip gydyti apsinuodijimą, požymiai ir simptomai – pirmosios pagalbos mokymai – Šv. Jono greitoji pagalba
Kambariniai augalai ir vaikai
Beveik visi augalai į aplinką išskiria labai nedaug teigiamų ir neigiamų jonų, kurie neturi įtakos sveikatai, suprantama, jei kambaryje augalai „neužgožia šviesos“. Alergiško vaiko kambaryje neturi būti alavijo, kambarinio klevo, primulių, hortenzijos, dracenos. Augalų apsaugos priemonės irgi gali neigiamai veikti sergančiuosius mažylius. Augalus, užpultus kenkėjų, geriau gelbėti... juos išmetant, o ne purškiant chemikalais ir jais kvėpuojant. Augalai kaupia dulkes, vadinasi, jų lapus kas antrą dieną tenka valyti - ar tai padarote? Jei ne, augalų atsisakykite.
Nepriklausomai nuo ligonio amžiaus - taip. Stipriai nekvepiančių gėlių puokštė gali būti pamerkta, tačiau neužmirškite vandenį pakeisti. Kūdikio kambaryje gėlės turėtų būti bent 5 metrai nuo mažylio lovos. Jei to padaryti neįmanoma, gal gėlių atsisakyti? Gėlių vaikučio kambaryje gali būti keletas. Kai gėlės gražiai apšviestos, jos gerina nuotaiką, gamina deguonį ir ore mažina anglies dvideginį. Kai šviesos trūksta, vyksta atvirkštinis procesas - augalai intensyviai sugeria deguonį. Išvada viena - miegamajame daug augalų neturėtų būti. Taip pat yra duomenų, kad kai kambaryje yra saikingai augalų, jame bakterijų ir pelėsinių grybelių yra mažiau, nei ten kur iš viso nėra jokios žalumos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
