Kūdikio dusulys: priežastys, simptomai ir pirmoji pagalba

Kūdikio dusulys yra simptomas, reikalaujantis tėvų ir gydytojų atidumo. Netikėtai ištikęs kvėpavimo sutrikimas gali sukelti didelį nerimą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Mamyčių bendruomenėje pasidalinta patirtimi, kai 3 savaičių mergytei netikėtai pablogėjo būklė: ji pradėjo labai sunkiai kvėpuoti, dūsauti ir pamėlynuoti. Jai taip pat ėmė per lėtai, o vėliau per greitai plakti širdelė, šokinėjo cukraus kiekis kraujyje. Šis atvejis rodo, kad kūdikių kvėpavimo sutrikimai gali būti ypač sudėtingi ir greitai progresuojantys, reikalaujantys išsamaus ištyrimo ir intensyvios priežiūros.

Panašus atvejis nutiko ir su vyresniu vaiku, kuriam klinikoje stebint medikams, naktį pamaitinus staiga pamėlynavo ir papilko, tapo vangus. Medikai, patikrinę plaučiukus, rado besidriekiantį plaučių uždegimą. Tokios situacijos pabrėžia ankstyvo atpažinimo ir tinkamos reakcijos svarbą.

Kas yra dusulys (dispnėja)?

Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis. Dusulio būklė suvokiama kaip padidėjusių kvėpavimo pastangų, oro trūkumo ir krūtinės spaudimo pojūtis, kurį sukelia plaučių ventiliacijos ir noro kvėpuoti neatitikimas. Dusulys yra sudėtinis simptomas, išsivystantis dėl sutrikusios homeostazės, kurią išbalansuoja įvairios priežastys.

Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas?

Dusulio kankinamas vaikas triukšmingai kvėpuoja, yra neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis.

Galimos dusulio priežastys pediatrijoje

Dusulį gali sukelti įvairios priežastys. Šis neatitikimas pasireiškia dėl nedarnios aferentinių ir eferentinių receptorių iš kvėpavimo takų, plaučių ir krūtinės sienos ir kvėpavimo centro veiklos, esant:

• nenormaliai kraujo sudėčiai (anglies dioksido perteklius, padidėjęs kraujo rūgštingumas - sumažėjęs pH arba sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis), kuri veikia per chemoreceptorių stimuliaciją;
• neadekvačiam pleuros, kraujagyslių, kvėpuojamųjų raumenų mechaninių receptorių dirginimui;
• veikiant kitiems mechanizmams.

Kitos galimos dusulio priežastys pediatrijoje:

• Fiziologinis dusulys:
  • per didelis fizinis krūvis;
  • dusulys dėl hipoksemijos ir hiperkapnijos, esant aukštai virš jūros lygio arba tvankioje patalpoje.
• Psichogeninės priežastys:
  • nerimo sutrikimai: panikos atakos, nuolatinis nerimas;
  • nuotaikos sutrikimai (depresija, pykčio priepuolis);
  • ilgalaikis ir nuolatinis stresas.
• Kvėpavimo sistemos ligos:
  • ūminė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija vaikams yra dažniausia dusulio priežastis;
  • choanų atrezija, tracheomaliacija, bronchų atrezija;
  • cistinė fibrozė, bronchektazės;
  • obstrukcinė miego apnėja;
  • balso stygų disfunkcija;
  • krūtinės sienos patologija, deformacija;
  • svetimkūnio aspiracija.
• Kardiovaskulinės priežastys:
  • kardiomiopatijos;
  • įgimtosios širdies ydos;
  • širdies ritmo sutrikimai;
  • kraujospūdžio sutrikimai;
  • miokarditas, perikarditas.
• Alerginės reakcijos: anafilaksija.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, dekompensuota metabolinė ketoacidozė (sergant cukriniu diabetu, esant uremijai), skydliaukės hipo- ir hiperfunkcija, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
• Onkologinės ir hematologinės ligos: anemija, methemoglobinemija, apsinuodijimas anglies monoksidu, leukemija, tarpuplaučio navikas su metastazėmis, kt.
• Neurologinės ligos: epilepsija, Guillaino-Barre sindromas, kt.
• Pilvo ertmės ligos: diafragmos išvarža, kepenų nepakankamumas.

Ūminės kvėpavimo takų obstrukcijos sukeltas dusulys

Dažniausia vaikų dusulio priežastis - ūminė kvėpavimo takų obstrukcija, sukelta įvairių infekcinių ir neinfekcinių veiksnių: ūminis laringitas, astmos paūmėjimas, ūminis obstrukcinis bronchitas, bronchiolitas, pneumonija, svetimkūnio aspiracija, kt. Atpažinti ūminį vaikų dusulio epizodą dažniausiai užtenka klinikinio ištyrimo, kurio metu būtina diferencijuoti galimą dispnėjos priežastį ir suteikti reikalingą pagalbą.

Svetimkūnis kvėpavimo takuose

Dusulio priepuolis ištinka užsikimšus trachėjai ir paprastai trunka kelias akimirkas. Staigus dusulys dažniausiai vaiką ištinka svetimkūniui iš burnos patekus į trachėją. Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis - į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės.

Pirmoji pagalba užspringusiam kūdikiui

Pirmiausia skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint. Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės.

Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą.

Virusinis krupas (ūminis obstrukcinis laringitas)

Jeigu vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Ūminis obstrukcinis laringitas (virusinis krupas) - tai dažniausia ūminė viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos priežastis. Imliausi šiai ligai yra 1-2 metų vaikai, didesnis sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį. Pagrindiniai virusinio krupo klinikiniai požymiai yra:

• inspiracinis stridoras - tai kimus garsas, pasireiškiantis orui judant susiaurėjusiais viršutiniais kvėpavimo takais;
• prikimęs balsas;
• vadinamasis lojantis kosulys;
• subfebrilitetas, gleivingos išskyros iš nosies, paraudusi ryklė.

Ūminio obstrukcinio laringito diagnostika remiasi anamneze bei klinikiniais požymiais, papildomi tyrimai nėra būtini.

Virusinio krupo gydymas

Ūminio obstrukcinio laringito gydymas apima:

• Geriamoji hidratacija - skysčių netekimui kompensuoti.
• Antipiretikai (dažniausiai nėra reikalingi).
• Drėgno oro aerozolis gali būti efektyvus esant lengvam stridorui.
• Deguonies terapija per kaukę - skiriama esant hipoksemijai ir cianozei.
• Viršutinių kvėpavimo takų edemai mažinti skiriama:
  • deksametazono 0,6 mg/kg į raumenis (maksimali dozė - 8 mg). Jeigu stridoras lengvas, galima skirti mažesnę dozę - 0,15 mg/kg peroraliai;
  • 0,1 proc. adrenalino aerozolis per srovinį vaistų purkštuvą 0,5 ml/kg (maksimali dozė - 5 ml).

Epiglotitas

Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą.

Bronchiolitas

Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams. Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Bronchiolitas yra dažna kūdikių kvėpavimo takų liga, kurią paprastai sukelia virusai, tokie kaip RSV.

Bronchiolito simptomai

Bronchiolito simptomai paprastai prasideda kaip lengvas peršalimas, tačiau per kelias dienas gali paūmėti. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė (mėlynuojanti oda, ypač apie lūpas ar nagus), dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas (apnėja), reikalaujantis skubios medicininės pagalbos. Auskultuojant girdimas šiurkštus alsavimas, abipusiai smulkūs drėgni ir sausi karkalai. Pacientui sergant hipoksemija, galima stebėti perioralinę cianozę. Iš pradžių vaikas pradeda sloguoti, kosėti, gali subfebriliai karščiuoti. Vėliau (po 1-3 parų) pasireiškia švokštimas, papildomų kvėpavimo raumenų darbo požymiai - kilnojasi pilvas, plazda nosies šnervės, įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys.

Bronchiolito gydymas

Bronchiolito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusinė infekcija praeina savaime. Sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Bronchiolito gydymas remiasi 3 pagrindiniais elementais:

• Nosies išskyrų valymu, siurbimu.
• Pakankama hidratacija.
• Deguonies poreikio patenkinimu.

Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Po ligos kūdikiai gali kosėti ar švokšti kelias savaites, tačiau dauguma pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Norint palengvinti atsigavimą, svarbu užtikrinti poilsį, tinkamą mitybą ir stebėti simptomus. Prevencinės priemonės, tokios kaip higiena, rūkymo vengimas ir maitinimas krūtimi padeda sumažinti ligos riziką.

Astmos paūmėjimas

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga su pasikartojančiais bronchų obstrukcijos epizodais. Pagrindinė simptomų triada - tai sausas, spastinis kosulys, dusulys ir švokštimas. Alerginės astmos paūmėjimą sukelia įvairūs alergenai. Vienas dažniausių nealerginės astmos provokacinių veiksnių yra virusinė kvėpavimo takų infekcija. Astmos paūmėjimui gydyti skiriami greito veikimo beta-2 agonistai - per pirmąją valandą galima skirti iki 2-6 salbutamolio inhaliacijų kas 20 min. Jei būklė pagerėja, galima tęsti po 2-4 dozes kas 3-4 val.

Plaučių uždegimas

Dusulys gali būti lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Kaip jau minėta anksčiau, vienas iš aprašytų atvejų, kai kūdikis pamėlynavo ir papilko, buvo dėl besidriekiančio plaučių uždegimo, kuris buvo diagnozuotas ir gydomas ligoninėje.

Kitos dusulio priežastys

Didesnė problema yra vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kūdikių miego apnėja ir kvėpavimo sulaikymas

Kūdikių miego apnėja (graikų k. „apnėja“ reiškia „nekvėpuojantis“) - miego sutrikimas, kai miegodamas kūdikis kelias sekundes nustoja kvėpuoti. Kartais sunku pastebėti, kad kūdikis kuriam laikui nustojo kvėpuoti. Kuo ilgiau kūdikis nekvėpuoja, tuo sudėtingesnė apnėja. Jei jūsų mažylis gimė neišnešiotas, turėkite galvoje jo polinkį užlaikyti kvėpavimą.

Kvėpavimo sulaikymas (angl. breath-holding spell) - tai reiškinys, kai kūdikiai trumpam (iki 60 sek.) nustoja kvėpuoti. Natūralu, kad tėvams tai gali kelti nerimą, tačiau trumpas kvėpavimo sulaikymas kūdikiui nekenkia. Pagrindinės kvėpavimo nutrūkimo priežastys yra pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas. Kvėpavimą gali sulaikyti sveiki kūdikiai nuo 6 mėn. Kūdikiai ir vaikai kvėpavimą sulaiko nesąmoningai. Tačiau manoma, kad juos gali lemti geležies stokos anemija (mažakraujystė arba kitaip - geležies trūkumas).

Kvėpavimo sulaikymo tipai:

• Cianotinis kvėpavimo sulaikymo priepuolis. Kūdikis pamėlynuoja. Jeigu kūdikio veidas nustojus kvėpuoti pamėlynuoja, tai vadinama cianotišku kvėpavimo sulaikymo priepuoliu. Įprastai kūdikis labai stipriai verkia, o tada jį ištinka priepuolis.
• Blyškusis kvėpavimo sulaikymo priepuolis. Kūdikis išbąla. Prieš priepuolį kūdikis gali tik šiek tiek verkti arba neverkti apskritai, o kvėpavimui nutrūkus staiga išbąla.

Tiek vieno, tiek ir kito tipo kvėpavimo sulaikymas gali lemti iki 60 sek. trunkantį apalpimą. Itin sunkiais atvejais kūdikiui ar vaikui gali prasidėti traukuliai.

Ką daryti, jei kūdikis sulaiko kvėpavimą?

• Dažniausiai padeda kūdikio nugaros patrinimas (pirštais vedžiojant aukštyn žemyn per nugarytę) ar lengvas patapšnojimas. Tada jis vėl pradeda kvėpuoti.
• Galite patrinti mažyliui ausytes, rankas ir kojas, pamasažuoti krūtinės ląstą, papurkšti vėsaus vandens.
• Mokykite vaiką atpažinti ir suvaldyti savo emocijas. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad suprantate pykčio priežastį, pasiūlykite alternatyvą ir pan.: „Suprantu, kad pyksti, nes neleidžiu imti puodelio, bet jame karšta arbata, tai pavojinga.“
• Nieko nelaukiant pasikonsultuokite apie tai su savo vaikučio gydytoju, ypač jei labai nerimaujate arba jeigu kvėpavimo sulaikymo priepuoliai labai dažni, užsitęsia ilgiau nei 60 sekundžių, juos išprovokuoja, atrodytų, smulkmenos, jų dažnis nemažėja vaikui augant.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos.
• Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją.
• Jei vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas.
• Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją.
• Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą - epiglotitą.
• Jei įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas.

Pirmoji pagalba vaikui be sąmonės ir nekvėpuojančiam

Ieva Žiūraitė, Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, atkreipia dėmesį, kad labai svarbu mokėti atlikti pradinį gaivinimą ir nesąmoningam bei nekvėpuojančiam vaikui, ir suaugusiajam. Laiku atliktas pradinis gaivinimas yra susijęs su geresne neurologine išeitimi. Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatominius ir fiziologinius požymius: kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų, vaikas - nuo 1 iki 18 metų (vyresni nei 8 m. vaikai gaivinami kaip suaugę).

Radę vaiką be sąmonės, dar prieš pradedant gaivinti, įvertinkite situaciją. Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Nukentėjusįjį galima judinti tik tada, kai tai būtina jo saugumui užtikrinti. Perkeliant svarbu palaikyti galvą ir kūną taip, kad būtų išvengta stuburo sukimo - lenkimo judesių.

Sąmoningumo ir kvėpavimo įvertinimas

Patikrinkite nukentėjusiojo sąmoningumą, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. „Priėję papurtykite vaiką, pakvieskite jį garsiai vardu. Jeigu esate ne vienas, įvertinę, kad vaikas yra nesąmoningas, paprašykite šalia esančių žmonių, kad iškviestų greitąją pagalbą. Geriausia šią užduotį patikėti vienam konkrečiam žmogui. Neprašykite, kad kažkas padėtų, o kreipkitės tiesiogiai į vieną žmogų su prašymu padaryti tą ir tą“, - pataria I. Žiūraitė.

Nesąmoningam kūdikiui ar vaikui liežuvis dažnai sukelia kvėpavimo takų nepraeinamumą. Kvėpavimo takai nukentėjusiajam atveriami atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Palaikant atvirus kvėpavimo takus nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Kvėpavimo vertinimas neturi užtrukti ilgiau kaip 10 sekundžių. „Atverkite kvėpavimo takus - ant kaktos uždėkite ranką ir šiek tiek atloškite galvą, ir pakelkite smakrą. Visi veiksmai turėtų vykti ant apatinio žandikaulio, tik nespauskite vaiko minkštųjų audinių. Pridėję savo ausį prie vaiko burnos klausykite, ar girdite kvėpavimą, ar jaučiate oro srovę į savo skruostą, o žvilgsnį nukreipkite į krūtinės ląstą. Stebėkite, ar ji kilnojasi“, - sako Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.

Jeigu vaikas kvėpuoja, jis paguldomas ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (sąmonė, kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant greitosios medicinos pagalbos.

Dirbtinis kvėpavimas ir krūtinės ląstos paspaudimai (CPR)

Jeigu nesate tikras, ar vaikas kvėpuoja arba kvėpavimas yra trūkčiojantis, neįprastas, tokiu atveju vertinkite, kad to kvėpavimo nėra arba jis sutrikęs ir atlikite 2 efektyvius įpūtimus. „Vyresniam vaikui visada užspauskite nosį ir savo burna pilnai apėmę vaiko burną, atlikite 2 efektyvius įpūtimus, tai yra tokius įpūtimus, kurių metu pakyla krūtinės ląsta. Toliau vertinkite, ar yra gyvybės požymiai: ar vaikas jums įpūtus sukosėja, ar jis juda, ar atsiranda kvėpavimas. Jeigu nei vieno iš šių požymių nėra, vertinkite, kad ir širdies veiklos nėra ir krūtinkaulio apatiniame trečdalyje atlikite 15 krūtinės ląstos paspaudimų“, - tęsia gydytoja.

Priklauso nuo to, kokio dydžio vaikas ir jūs pats, galite tuos paspaudimus atlikti arba vienu rankos delnu, uždėję jį ant krūtinklaulio, arba dviem. Šį veiksmą reikėtų daryti pilnai ištiesus rankas su visu savo kūno svoriu. Greitis turėtų būti maždaug 100 kartų per minutę. „Ir padarius 15 krūtinės ląstos paspaudimų, reikia vėl pakartoti 2 įpūtimus ir vėl tęsti krūtinės ląstos paspaudimus. Jeigu, atlikdami įpūtimus, pastebite, kad krūtinės ląsta nepasikelia, bandykite koreguoti vaiko padėtį. Galbūt jūs per daug atlošėte jo galvą. Pakoregavę padėtį vėl pakartokite įpūtimus“, - sako I. Žiūraitė.

Kūdikiui krūtinės ląstos paspaudimai atliekami dviem pirštais, dedant juos ant krūtinkaulio. Spausti 2,5-3 cm gilumu 15 kartų (15 paspaudimų ir 2 įpūtimai).

Defibriliatoriaus naudojimas

Jeigu jūs esate tokioje viešoje vietoje, kur yra prieinamas defibriliatorius, turėtumėte paprašyti, kad kažkas iš aplinkinių jį atneštų. Tuomet jau vadovaukitės šio prietaiso rekomendacijomis. „Uždėjus elektrodus širdies veikla yra vertinama automatiškai. Nebereikia gaišti laiko vertinant, ar vaikas juda, ar kosėja. Galite susikoncentruoti ties gaivinimu, tuo labiau, kad defibriliatorius pats žingsnis po žingsnio pasako, ką reikia daryti, skaičiuoja, kiek jūs ciklų atlikote. Patį gaivinimą tęsiate, kol atvažiuoja greitoji pagalba“, - pabaigia gydytoja.

Dūstančio paciento ištyrimas ir diagnostika

Struktūruotas klinikinis mąstymas, remiantis detalia paciento ir jo artimųjų anamneze bei paciento fiziniu ištyrimu, gali palengvinti nustatyti teisingą diagnozę. Specifinis ištyrimas tik papildo anamnezės ir klinikinius duomenis grindžiant diagnozę. Dūstančio paciento ištyrimo planas:

1. Pirminis paciento stabilumo įvertinimas - ABC (A - kvėpavimo takų praeinamumas (angl. airway), B - kvėpavimas (angl. breathing), C - kraujotaka (angl. circulation).
2. Kokia galima dusulio priežastis - respiracinė, psichogeninė, kardiovaskulinė?
3. Detalizuojama anamnezė:
   • Koks paciento amžius - naujagimis, mažas vaikas, paauglys?
   • Kaip pacientas apibūdina dusulį - dusulys, trūksta oro, kąsnis gerklėje, sunku įkvėpti, spaudžia krūtinę, smaugia gerklę?
   • Kiek trunka dusulio epizodas?
   • Ar dusulys prasidėjo staiga ar palaipsniui?
   • Ar dusulys jaučiamas pirmą kartą gyvenime ar ne?
   • Kokiomis aplinkybėmis išsivystė dusulys?
   • Dusulį mažinančios ir stiprinančios aplinkybės?
   • Kokia yra lydinti simptomatika (skausmas, karščiavimas, kosulys, kt.)?
   • Ar pacientas neturi jau užfiksuotos kardiovaskulinės, respiracinės, psichiatrinės ar kitos sistemos patologijos?
   • Kokius medikamentus vartoja?
   • Ar galėjo apsinuodyti (toksinė anamnezė)?
4. Fizinis ištyrimas, įvertinant ne tik kvėpavimo sistemą, bet atkreipiant dėmesį į kardiovaskulinę, neurologinę, psichiatrinę, endokrininę, muskuloskeletinę, gastroenterologinę sistemas.
5. Laboratorinė ir instrumentinė diagnostika:
   • Atliekami tyrimai, būtini bendrai paciento būklei įvertinti.
   • Iš anamnezės ir klinikinės apžiūros įtarus galimą dusulio priežastį, atliekami kryptingi tyrimai diagnozei paremti.
   • Nesant vienos preliminarios diagnozės, tyrimai atliekami patologijai diferencijuoti.
6. Diferencinė diagnostika, preliminari diagnozė ir gydymo planas.

Šiuo metu mokslinės literatūros apie vaikų dusulio priežastis ir problematiką nėra daug. Tikėtina, kad to priežastis yra tai, kad vaikų dusulys yra nagrinėjamas ne kaip simptomas, o kaip įvairių patologijų sudėtinė dalis.

tags: #kudikis #sunkiai #dusauja

• Nuo darželio auklėtojos iki scenos žvaigždės
• Vaikų bendravimo raida ikimokykliniame amžiuje
• Andrės Pabarčiūtės dvasiniai ieškojimai
• Kiaušiniai: faktai ir mitai
• Danties pūlinio priežastys ir simptomai