Kūdikio verksmas ir nugaros lenkimas: priežastys ir kaip padėti
Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau.
Kūdikio verksmas - tai kone vienintelis būdas pranešti, kad nori bendrauti, yra neramu, trokšta švelnumo ir, žinoma, išreikšti savo fiziologinius poreikius. Nustatyta, kad pirmą pusmetį kūdikis verkia maždaug apie dvi valandas per parą, vienas šiek tiek daugiau, kitas mažiau. Verksmo priežasčių yra labai daug, nemažai jų priklauso nuo kūdikio amžiaus. Naujagimio verksmas tėvams kelia nerimą, nors tokiam mažam kūdikiui dažnai verkti yra nieko keista. Mat jis negali savimi pasirūpinti, turi prašyti pagalbos. Kūdikio verksmas dažniausiai kito pagal jo poreikius ir jau pirmas gyvenimo savaites neretai galima suprasti, kodėl verkia, ir greičiau padėti.
Netikėkite pasakymu, kad imdami ant rankų kūdikį išlepinsite. Priešingai, pirmų mėnesių kūdikis turėtų suprasti, kad šis pasaulis yra saugus, juo pasitikėti, galėtų įsitikinti, kad tėveliai atsiras šalia, kai tik prireiks. Prieikite prie verkiančio kūdikio, paimkite ant rankų ir bandykite suprasti, ko nori.
Dažniausios kūdikio verksmo ir neramumo priežastys
Kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus.
Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams. Pasak vaistininkės L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. „Stresuoti ar labai rimauti dėl dieglių tikrai nereikėtų. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, kadangi jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas yra netinkamas, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai. L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia.
Kūdikis gali riesti nugarą, nes jam skauda arba jis jaučiasi nepatogiai. Jei pastebėjote, kad kūdikis nugarą išriečia vos pamaitintas, tikėtina, kad mažylį vargina dujų kaupimasis. Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Fiziologinis (normalus) atpylimas kūdikiui didelio diskomforto nesukelia. Kūdikio dirglumą, irzlumą, įvairius kūno judesius (taip pat nugaros rietimą) galima lemti alergija. Pilvo dieglius galima įtarti, jei kūdikis kasdien verkia 3 valandas ar ilgiau, tokie verksmo epizodai tęsiasi mažiausiai 3 kartus per savaitę bei trunka ilgiau nei 3 savaites. Vienas iš pilvo dieglių simptomų gali būti ir nugaros rietimas. Kūdikiams judant, aktyviai treniruojami raumenys, taigi, kūdikiai nugarą išlenkti gali ir bandydami apsiversti.
Kai kurie kūdikiai itin įnirtingai „užgula“ savo ausis, kai jiems dygsta dantys, ypač, kai apie pirmą gimtadienį lenda pirmieji krūminiai.
Jei mažylis taip elgiasi vidury maitinimo, be to dar ir verkia ar spjauna krūtį (buteliuką) - tai gali būti ženklas, jog jį kamuoja refliuksas. Tuomet rūgštys iš skrandžio grąžinamos į stemplę ir ją graužia. Vaiką erzinantis taškas yra maždaug stemplės viduryje, todėl išsiriesdamas jis mėgina sau padėti.
Suprantama, naujagimis neketina taip niekam grasinti… Daugelis naujagimių laiko sugniaužę kumštukus net ilsėdamiesi. Kol kas mažylio rankos nelabai kažką daugiau ir sugeba, mat plaštakų ir pirštukų judinimui reikia brandesnės nervų sistemos ir sudėtingesnių smegenų funkcijų. Kūdikiai delniukus atveria apytikriai 8 savaitę, o siekti ir čiupti pradeda 3-4 mėnesių. Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį.
Daugeliui pažįstama seka: mažylis snūduriuoja ir jau tuoj tuoj užmigs, keliate jį į lovytę, bet staiga jis galingai sumosuoja rankytėmis ir pats to išsigandęs plačiai atmerkia akis… Tai - tipiškas naujagimių refleksas, neturiu moksliškai pavadinimą - Moro refleksas.
Suprantama, neramu žiūrėti, kaip dešimties mėnesių kūdikis galvyte kaip būgno lazdele metodiškai muša į kietas grindis arba lovytės grotas. Tačiau taip elgiasi nemažai kūdikių, ir akivaizdu, kad jiems kažkokiu būdu neskauda. Bet kodėl jie taip elgiasi? Negalima to visiškai ignoruoti. Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti savo pediatro dėmesį. Tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija - tai gali patvirtinti arba paneigti atlikta galvos smegenų echoskopija ar akių dugno tyrimas. Taip pat gali būti ir kitos neurologinės problemos ar klausos sutrikimas dėl serozinio otito.
Daugeliui tėvų tai sukelia būtent tokį įtarimą, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasak tyrimų, jei ausų tampymas - vienintelis simptomas, didžiajai daliai vaikų ausų uždegimas nenustatomas.
Ne, mažylis taip nebando sportuoti ir stiprinti pilvo raumenukų. Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai.
Na, ateity galbūt iš jo išaugs futbolininkas, bet ką gali reikšti kojyčių makalavimas dabar? Tai priklauso ir nuo kitų ženklų. Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis tuo rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka.
Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t.
Kaip elgtis ir kaip padėti kūdikiui
Dažniausios verksmo priežastys
- Alkanas: Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą. Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau.
- Pilvo diegliai: Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.
- Nešvarios sauskelnės: Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
- Karšta arba šalta: Visiškai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
- Pervargimas: Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla. Tėvai užmiršta svarbiausią verkimo priežastį - nuovargį.
- Nepatogumas: Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
- Nuobodu: Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
- Dygsta dantys: Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.
- Refliuksas: Jei mažylis taip elgiasi vidury maitinimo, be to dar ir verkia ar spjauna krūtį (buteliuką) - tai gali būti ženklas, jog jį kamuoja refliuksas. Tuomet rūgštys iš skrandžio grąžinamos į stemplę ir ją graužia. Vaiką erzinantis taškas yra maždaug stemplės viduryje, todėl išsiriesdamas jis mėgina sau padėti.
Pagalba vaikui
- Alkanas: Jeigu kūdikis klykia 15 minučių ar ilgiau ir jeigu nuo paskutinio maitinimo praėjo daugiau ar net mažiau kaip 2 valandos, o per ankstesnį maitinimą kūdikis išgėrė visai mažai pieno, pamaitinkite jį. Jeigu jis užmigs patenkintas, vadinasi, jūs atspėjote jo norą. Jeigu jis pravirko, praėjus mažiau kaip 2 valandoms, kai per paskutinį maitinimą išgėrė įprastą pieno porciją, tai vargu ar jis verkia iš alkio. Leiskite jam paverkti 15-20 minučių, jeigu galite iškęsti. Pamėginkite nuraminti jį čiulptuku. O jeigu jis vis labiau verkia, pamaitinkite. Tai nepakenks.
- Pilvo diegliai: Pamėginkite rasti ir sušvelninti problemą. Jei jums atrodo, kad kaltos dujos, po kiekvieno maitinimo įsitikinkite, kad mažylis atsirūgo. Jei žindote, kurį laiką nevalgykite pupų, kopūstų ar brokolių ir pažiūrėkite, ar reikalai nesikeičia. Jei kūdikį kamuoja vidurių užkietėjimas (tai dažnai pasitaiko perėjimo nuo mamos pieno prie mišinuko metu ar pažindinantis su kietu maistu apie šeštą mėnesį), pasitarkite su pediatru. Pagalba vaikui: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą.
- Nešvarios sauskelnės: Pagalba vaikui: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnąsias servetėles naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos.
- Karšta arba šalta: Pagalba vaikui: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite.
- Pervargimas: Pagalba vaikui: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių. Jeigu kūdikis labai ilgai budi (nemiega) arba jeigu jis ilgai būna tarp nepažįstamų žmonių ar nepažįstamoje vietoje, arba jeigu tėvai per ilgai su juo žaidžia, visa tai gali pertempti jo nervų sistemą ir jį sudirginti. Užuot taip nuvargęs greitai užmigtų, jis niekaip negali sudėti akių. Jeigu tėvai ar nepažįstami žmonės stengsis kūdikį nuraminti ir toliau su juo žaisdami bei kalbėdami, tai tik pablogins reikalą. Kai kurie vaikai jau yra tokie, jog niekaip negali ramiai užmigti. Jie į kiekvieno budėjimo (nemiegojimo) periodo pabaigą taip nuvargsta, kad jų nervų sistema įsitempia ir sudaro savotišką barjerą. Kad galėtų užmigti, jie pirma turi nugalėti šį barjerą. Tokiems vaikams verkti tiesiog būtina. Kai kurie vaikai iš pradžių klykia, rėkia, o paskui arba staiga, arba pamažu nutilsta ir užmiega. Taigi, jeigu jūsų kūdikis verkia, baigiantis budėjimo periodui po maitinimo, tai pirmiausia pagalvokite, kad jis nuvargo, ir paguldykite jį į lovą. Tegul jis paverkia 15-30 minučių, jeigu jam tai būtina. Vieni vaikai užmiega geriau, lovelėje palikti vieni; prie to reikia pratinti visus vaikus. O kiti vaikai greičiau nusiramina, kai juos ramiai supa vežimėlyje arba jų lovelę (jei ji su ratais) stumdo pirmyn ir atgal, arba nešioja juos ant rankų, geriau užtemdytame kambaryje. Galima retkarčiais taip padėti kūdikiui užmigti, kai jis labai nuvargsta, bet ne diena dienon.
- Nepatogumas: Pagalba vaikui: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais.
- Nuobodu: Pagalba vaikui: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi.
- Dygsta dantys: Pagalba vaikui: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.
- Refliuksas: Ką daryti? Kai kurie žindomi kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, kuriuos suvalgo jų mamos. Dažniausiai negalavimų kūdikiui sukelia karvių pieno baltymai, tačiau tikroji alergija jiems pasitaiko labai retais atvejais. Manoma, kad tik apie 0,5-1 proc. išimtinai žindomų kūdikių yra alergiški pieno baltymams. Ką daryti? Jei po maitinimo kūdikis pradeda verkti, pasireiškia ir kitų simptomų, pavyzdžiui, pastebimos kraujingos išmatos, geriausia atlikti alergijų tyrimus. Jei norite sužinoti, ar mityba daro poveikį kūdikiui, galite žymėtis, ką kurią dieną valgėte.
- Kojyčių makalavimas: Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis tuo rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka.
- Sugniaužti kumštukai: Pagalba vaikui: Jei mažylis ir sulaukęs trijų mėnesių vis dar neatpalaiduoja kumštelių, pasirodykite gydytojui.
- Moro refleksas: Pagalba vaikui: Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti. Tai normalu, tačiau išgąstingo krūpčiojimo galite padėti išvengti tiesiog vystydami migdomo mažiuko rankutes.
Kaip padėti vaikui nusiraminti?
Kai vaikas verkia, reikėtų įvertinti ašarų priežastį ir, jeigu įmanoma, ją pašalinti. Tėvų elgesys, emocijos, gyvensena besilaukiant vaikelio ar netgi dar neužsimezgus naujai gyvybei kuria aplinką, kurioje pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė, ir palieka žymę vaiko raidoje. Darniai kūdikio ir vaiko raidai reikalinga ne tik fizinė priežiūra, bet ir emocinė bei socialinė gerovė.
Strategijos nuraminti kūdikį:
- Sugluminkite: Atsižvelkite į situaciją ir improvizuokite: „Oi, debesėliai renkasi, nėra kada verkti, reikia greičiau bėgti į lauką, nes pradės lyti ir negalėsime pasivaikščioti.“ Visa gudrybė - jog jūs nedraudžiate vaikui verkti ir nenuvertinate jo ašarų.
- Ignoruokite nerimtas situacijas: Ignoruoti verkimą ir nukreipti vaiko dėmesį reikėtų tik tipinėse „nerimtose“ situacijose: pavyzdžiui, jeigu mažylis visada kelia skandalą, kai reikia mautis kepurę ar sėsti į vežimėlį. Nelaukite protesto, pasistenkite nukreipti pravirkusio vaiko dėmesį.
- „Dantų užkalbėjimas“: Gudrybė ta, kad reikia „numušti“ blogą nuotaiką savo monologu. Daug kalbėkite nesustodami: vaikas įsiklausys ir nutils. Svarbiausia - kalbėti emocionaliai ir apie ką nors įdomaus mažyliui.
- Staiga parodykite ką nors įdomaus (dėmesio atitraukimas): Tai gali būti bet kas - praskrendantis drugelis, lėktuvas aukštai danguje ar bėgantis šuniukas. Galima nukreipti vaiko dėmesį į jo paties kūną ir pojūčius: „Atrodo, tau blakstiena iškrito. Atspėk, iš kurios akytės.“
- Sudominkite žaislu ar kažkokiu daiktu: Jeigu pamatyti šuniuko arba drugelio nepavyko arba jeigu tai iš viso buvo mamos vaizduotės vaisius, galima pasinaudoti realiu daiktu, kuris sudomintų vaiką. Praverstų su savimi nešiotis mėgstamą vaiko žaislą ar bloknotėlį su flomasteriais ar kokį nors skanėstą, kuris padėtų greitai nuraminti vaiką.
- Parodykite, kad suprantate jo jausmus: Jeigu mažylis tuoj pravirks, išsakykite viską, ką jis gali jausti: „Tu nusiminęs, kad nenupirkome tau žaisliuko. Pyksti ant mamos. Tau labai skaudu: norėjai pažaisti su nauja mašinyte, o mes jos negalime nupirkti“, ir t.t.
- Juokinga procedūra-žaidimas: Kai tik vaikas pradės verkti, pradėkite švelniai pūsti orą jam į veiduką ir džiovinkite ašaras (tiesiogine prasme). Arba galima įsitaisyti gražią stiklinaitę/maišelį, kur „rinksite“ ašaras. Duokite užduotį: tegul vaikas priverkia pilną.
- Paversti ašaras juokais: Pamatę, kad mažylis tuoj pravirks, parodykite savo nuostabą: „Oi, kas čia toks priešais mane? Kur dingo mano linksmas ir besišypsantis sūnelis / linksmoji dukrytė?“
- „Meškos apkabinimas“: Tai labai stiprus ir ilgai (daugiau nei 20 sekundžių) trunkantis apkabinimas.
- Masažas teniso kamuoliuku: Tai - senas fizioterapeutų triukas. Jis gerai atpalaiduoja, kai vaikas iš nuobodulio ima rodyti kaprizus - pavyzdžiui, kelionės metu ar laukiant eilėje.
- „Pastumk sieną“: Puikus būdas atsikratyti streso, kai susierzinimas viduje tiesiog kunkuliuoja: pasiūlykite vaikui įsiremti į sieną abiem rankom ir stumti iš visų jėgų. Taip stresas virsta raumenų energija.
- „Riaumok, kaip liūtas ir trypk, kaip dramblys“: Susikaupusias neigias emocijas išleisti, mintis nukreipti ir aktorinį meistriškumą tobulinti padės įsijautimas į skirtingų gyvūnų roles.
- „Užpūsk žvakę“: Uždekite arba pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad uždegėte žvakę. Paraginkite vaiką ją užpūsti, tačiau laikykite ją ne prie pat, o šiek tiek atokiau. Bet kuris vaikas mielu noru tą padarys. Po to uždekite žvakę dar kartą ir pastatykite ją dar toliau. Vaikas įkvėps kuo daugiau oro ir mėgins užpūsti iš ...
Kai kurie žindomi kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, kuriuos suvalgo jų mamos. Dažniausiai negalavimų kūdikiui sukelia karvių pieno baltymai, tačiau tikroji alergija jiems pasitaiko labai retais atvejais. Manoma, kad tik apie 0,5-1 proc. išimtinai žindomų kūdikių yra alergiški pieno baltymams. Ką daryti? Jei po maitinimo kūdikis pradeda verkti, pasireiškia ir kitų simptomų, pavyzdžiui, pastebimos kraujingos išmatos, geriausia atlikti alergijų tyrimus. Jei norite sužinoti, ar mityba daro poveikį kūdikiui, galite žymėtis, ką kurią dieną valgėte.
Jei kūdikis po kiekvieno maitinimo pravirksta, gali būti, kad valgydamas jis prisigaudo per daug oro. Skrandyje užsilikusios dujos ir sukelia nemalonius simptomus.
Jei pieno mišiniais maitinamas kūdikis dažnai po valgio verkia, tikėtina, kad jam tiesiog netinka pieno mišinys ir jį reikia keisti.
Nors patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, tačiau rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Keturi patarimai, kaip nuraminti vaiko ožiukus
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
