Miego svarba žmogaus gyvenime dažnai nuvertinama, nors jam skiriame apie trečdalį savo laiko. Daugelis žmonių miegą laiko tiesiog „atsijungimu“, kuomet smegenys ilsisi, tačiau iš tiesų miego metu smegenys atlieka svarbų darbą, formuodamos kelius, reikalingus mokymuisi, atminčiai ir naujoms įžvalgoms. Miego trūkumas gali ne tik pabloginti koncentraciją ir reakcijos greitį, bet ir sukelti nuotaikų kaitą. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių miego ypatumus, įskaitant akių judesius miego metu, galimas priežastis ir rekomendacijas tėvams.
Miego metu žmogaus smegenys išlieka aktyvios, o miegas skirstomas į dvi pagrindines fazes: greitų akių judesių (REM) miegą ir non-REM miegą (su trimis skirtingomis fazėmis). Paprastai miegas prasideda nuo non-REM miego. Pirmoje non-REM miego fazėje miegama negiliai ir galima lengvai prabusti. Šios fazės metu akys juda lėtai, raumenų veikla taip pat lėtėja. Antroje non-REM miego fazėje akių judesiai išnyksta, o smegenys kelia savitas lėtas bangas su protarpiais pasireiškiančiais greitųjų bangų protrūkiais. Trečia miego fazė reiškia gilų miegą, kurio metu sunku prabusti. REM miego fazės metu akys juda (vartosi) įvairiomis kryptimis, nors akių vokai užmerkti. Kvėpavimas taip pat tampa spartesnis, nereguliarus ir negilus, taip pat paspartėja širdies darbas ir pakyla kraujo spaudimas. Sapnuojama dažniausiai REM fazės metu.
Skirtingai nei suaugusiųjų, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės. Todėl kūdikiai miego metu varto akis, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. Kartais jie verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti.

Viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, kodėl kūdikiai miegodami varto akytes, yra REM miego fazė. Kūdikiams ši fazė užima didesnę miego dalį nei suaugusiems. Lyginant su kūdikiais, jie praleidžia pusę ar daugiau nei pusę viso miego laiko REM miego fazėje. Šios fazės metu akys juda greitai ir nereguliariai, o smegenys yra aktyvios, tarsi būtume pabudę. Mokslininkai mano, kad REM miegas yra svarbus smegenų vystymuisi ir mokymuisi, ypač ankstyvoje vaikystėje. Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. viso miego laiko. Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės.
Natūralu, kad naujagimiai atlieka iš pažiūros spazminius judesius ir dažnai įsitempia, gniaužia kumštukus. Kūdikiai kumščius sugniaužia dėl skirtingų priežasčių. Toks mažų kūdikių elgesys - visiškai įprastas ir normalus. Pagrindinė kumštukų gniaužimo priežastis - įgimtas griebimo refleksas. Kumščių gniaužimas yra instinktyvus, jis yra susijęs su padėtimi gimdoje, kai vaisius buvo susispaudęs. Įprasta poza, kai rankos sulenktos ties alkūnėmis, kojos - ties keliais, o kumščiai - tvirtai sugniaugti - tai likęs įprotis. Taip pat sugniaužti kumštukai gali įspėti apie kūdikio patiriamą stresą ar alkį. Kai naujagimis yra alkanas, visi jo kūno raumenys yra labiau įsitempę.
Griebimo refleksas paprastai išnyksta tarp 3-iojo ir 4-ojo gyvenimo mėnesių, kartais gali užsitęsti ir iki pat pirmojo gyvenimo pusmečio pabaigos, tačiau pokyčius tikriausiai pastebėsite dar iki 4 mėnesio. Būdamas maždaug 5-6 mėn. galite su kūdikiu pažaisti: tegul jis sugriebia ir atleidžia jūsų pirštą, dažniau pabandykite jam įduoti kokį nors žaisliuką ar barškutį. Nustebsite, kiek jėgos turi mažylis.
Jei kūdikis kumščius gniaužia ilgiau nei kelis mėnesius, tai gali rodyti potencialią neurologinę problemą. Jei nerimaujate, kad kūdikis elgiasi neįprastai, visuomet pasikliaukite savo nuojauta ir pasikonsultuokite su gydytoju. Jei 4 mėn. ir vyresnis kūdikis ir toliau intensyviai gniaužia kumščius, o visas kūnas atrodo įsitempęs, itin tvirtas, tai gali signalizuoti tam tikras sveikatos problemas, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių (jis turi įtakos gebėjimui judėti).
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
Vieną miego ciklą sudaro abi miego fazės, t.y. lėtasis miegas ir greitasis miegas. Naujagimių miego ciklas trunka tik 30 min., kūdikių - apie 1 val. Praėjus vienam miego ciklui naujagimis šiek tiek išsibudina ir gali pabusti arba miegoti toliau, t.y. gali prasidėti dar vienas miego ciklas. Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai. Jeigu norite, kad naujagimis ar kūdikis pamiegotų truputį ilgiau, stebėkite jo miego ciklus ir pasibaigus vienam miego ciklui (t.y. ~ 30 min.) pabandykite jį švelniai stimuliuoti, kad jis grįžtų į gilų miegą.
Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš.
Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį.
Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris. Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis. Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite.
Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją: Naujagimis be pastebimos priežasties vemia fontanu, t.y. kartais išvemia daugiau nei suvalgo. Išmatos su kraujo priemaišomis.
Kiekvienu atveju individualiai. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats.
Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis - niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė situacija, su kuria susiduria mažylių mamos: vaikas nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų. Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad kūdikių meteorizmui įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams. Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto. Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu. Todėl pavalgiusį kūdikį palaikykite vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Jeigu vaikas dažnai atsirūgsta, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento - laktazės.
Kaip padėti kūdikiui esant pilvo diegliams? Mažylio močiutė patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle. Dar vienas būdas - paguldyti kūdikį ant pilvuko. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko. Pagerėdavo ir po mankštelių. Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko. Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais - laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras. Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo.

Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings. Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimo ir kvėpavimo, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu - ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja.
Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo - sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Pilvo diegliai ir dujų kaupimasis. Dirbtinai maitinamą kūdikį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug.
Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę. Taip atsirūgstama oru, o kartu su juo atpilama truputis skrandžio rūgšties paveikto, sutraukto rūgštaus kvapo pieno.
Išlydėjote savo mažylį į darželį. Praėjo sunkiausios dienos, rodos, ir pati jau apsipratote su mintimi, kad mažasis gerokai ūgtelėjo, tik štai vaikas pradėjo taip stipriai mirksėti akytėmis, kad net įtariate akių uždegimą. Taip, greičiausiai pernelyg dažnas mirksėjimas - tai nervinis tikas. Tikais vadinami staigūs, betiksliai, nevalingi atskirų raumenų (ar jų grupių) susitraukimai, kurie gali kartotis nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Dažniausiai jie prasideda 3-7 m. amžiaus vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio (mokyklos) lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu.
Nerviniai tikai skirstomi į motorinius (kai stebimas nevalingas judesys) ir garsinius (kai skleidžiami nevalingi garsai). Motorinis tikas. Nevalingai ir staigiai susitraukiant veido, galūnių ar liemens raumenims, atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Jie gali būti labai įvairūs. Dažniausiai prasideda galvos ir kaklo srityje. Tai būtų, pvz., mirksėjimas, grimasavimas, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas. Vėliau tikai leidžiasi žemyn, t.y. Garsinis tikas. Jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje, kyla nevalingi garsai arba garsinis tikas. Garsinio tiko pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro“. Kombinuotas motorinis ir balsinis tikas. Būna, kai vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, vadinamas Tureto sindromu. Sudėtingas tikas - retesnis. Pasireiškia keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Kartais jie tokie gluminantys, kad aplinkiniams net sunku patikėti, jog vaikas juos daro netyčia (pvz., suploja rankomis, pašoka ir apsisuka). Kiti sudėtingų nervinių tikų pavyzdžiai: kūno trankymas, d...

Mamos tai vadina "užsikimšusiu ašarų lataku", medikai - įgimta ašarų kanalo obstrukcija. mano beveik šešių mėnesių sūnui pūliuoja viena akytė. Tai tęsiasi nuo gimimo. Iš pradžių pūliavo abi akytės, bet pamažu vieną išgydėm. Lašinom ir "Oculoheel", ir "Tobrex" vaistukus, praplaudavom ramunėlėm ir vandeniu, bet niekas nepadėjo. Tam tikram laikui padėjo antibiotikas "Gentamicinas". Po to kreipėmės į homeopatę, tai su tais vaistais viena akytė praėjo. Kita akytė tai praeina, tai vėl truputį pūliuoja. Joje visą laiką susikaupusi ašarėlė. Nežinau, ką daryti. Zonduoti bijau, nes prisiklausiau apie tai negerų dalykų. Kaip žinoti, ar tikrai užsikimšęs latakas, ar ne? O gal gali būti kita priežastis? Gal be zondavimo yra kitų priemonių? Pavyzdžiui, akytės masažas? Girdėjau, kad zonduoti kartais tenka ir kelis kartus, be to, tai negarantuoja, kad padės. Vaikui ta procedūra yra tikra kankynė. Mano draugei penkių mėnesių kūdikį parnešė su mėlynėm ant kojyčių. Nejaugi nėra kitų būdų, padedančių išvaryti pūlius iš akies? Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas, matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus, kartais prasideda vėliau - kelių mėnesių amžiuje. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos - pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis. Nudažius ašarą tam tikrais dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. - Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėnesių amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti, t.y.
Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Reaguoja į garsus. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. KAIP PADĖTI VAIKUI ATSISKLEISTI?
Apsivertimas ant pilvo yra toks jaudinantis etapas mažylio gyvenime, tačiau dėl jo gali būti šiek tiek sudėtinga miegoti. Ar saugu guldyti kūdikį miegoti ant pilvuko? Pirmaisiais kūdikio metais visada stenkitės guldyti jį miegoti ant nugaros. Tyrimai rodo, kad SIDS rizika sumažėja, kai kūdikiai miegoti guldomi ant nugaros (konkrečiai, ant tvirto čiužinio). Tai galioja net kūdikiams, sergantiems refliuksu.
Nėra universalaus amžiaus, nuo kurio būtų saugu miegoti ant pilvo, nes visi kūdikiai vystosi skirtingai. Tačiau, kai kūdikis geba pats visada apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros, dauguma pediatrų sako, kad tuomet kūdikiui miegoti ant pilvo yra saugu. Tai dažniausiai nutinka apie 5-6 mėn. Nepamirškite, kad vis tiek ir toliau turėtumėte guldyti kūdikį miegoti ant nugaros. Tačiau jei kūdikis pakankamai stiprus, kad galėtų apsiversti ant pilvuko, dauguma gydytojų sutiks, kad jis yra ir pakankamai stiprus pakelti galvą ir saugiai miegoti tokioje padėtyje. Net jei atrodo, kad apsiverstęs ant pilvo kūdikis yra veidu žemyn, galioja tas pats principas: jei kūdikis sugeba pats apsiversti, vadinasi jis sugeba pakelti ar pasukti galvą ir miegodamas ant pilvo (žinoma, jeigu jis guldomas ant kieto čiužinio ir nesuvystytas).
Jei kūdikis apsiverčia ant pilvuko, saugumo sumetimais jo NEGALIMA vystyti.
Gali būti, kad Jūsų kūdikis miegodamas apsiverčia ant pilvo ir dėl to labai sutriks. Gali būti, kad turėsite naktų, kai atrodys, kad savo mažylį reikės nuolat apvertinėti atgal ant nugaros. Jei Jūsų kūdikis pabunda verkdamas po to, kai apsiverčia miegodamas ant pilvo, nereikia kiekvieną kartą eiti ir apversti jį ant nugaros. Tačiau tikėkitės, kad prireiks laiko, kol jis pamėgs šią naują miego padėtį.
Štai keletas patarimų, kaip išmokyti kūdikį miegoti ant pilvuko: Dienos metu daug laiko praleiskite ant pilvuko. Praktikuokite apsivertimą nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Suteikite komfortą. Atsispirkite norui apversti kūdikį atgal ant nugaros. Vietoj to pamasažuokite, paglostykite nugarą ir pasistenkite, kad kūdikis patogiai įsitaisytų, taip padėsite jam užmigti ant pilvuko. Būkite kantrūs. Daugumai kūdikių prireikia maždaug savaitės, kad prisitaikytų prie miego ant pilvuko arba suprastų, kaip apsiversti ant nugaros. Taip pat žr
Jei kūdikis miegodamas apsiverčia ir patogiai miega ant pilvuko, nieko daryti nereikia. Daugybė kūdikių iš tikrųjų mieliau miega ant pilvo, kai išmoksta suktis į abi puses.
Žinokite, kad saugus miegas yra Jūsų svarbiausias prioritetas. Saugiausia vieta kūdikiui miegoti yra lovytėje, lopšyje, kur yra tvirtas, lygus paviršius, o lovelėje nėra nieko kito (išskyrus prigludusią paklodę). Nenaudokite jokių papildomų daiktų, pagalvių, kad kūdikis negalėtų apsiversti. Jie NĖRA saugūs.
Kūdikiai pradeda vartytis, kai jiems būna 3-4 mėnesiai - tai laikotarpis, kupinas raidos pažangos ir miego iššūkių. Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Nevertėtų jaudintis tik tuo atveju, jei kūdikis nakties metu prabunda norėdamas valgyti: iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau. Kai kūdikiui ima dygti pirmieji dantukai, miegas tampa ne toks ramus, koks buvo anksčiau. Tai - visiškai natūralu: juk ir mes, kankinami dantų skausmo, negalime ramiai ilsėtis. Nors mažyliai įprastai jaučia ne skausmą, bet dantenų maudimą, tačiau tai kelia didelį diskomfortą, todėl miegas tampa neramus. Deja, patiems nustatyti miego sutrikimo priežastis gali būti labai sudėtinga ar net neįmanoma, todėl rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.
Neramus kūdikio miegas ne visada yra susijęs su sveikatos sutrikimais: vaikui gali būti per karšta ar per šalta, jį gali kankinti alkis, gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi), miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa, ir t.t.
| Amžius | Miego ciklo trukmė | REM miego dalis |
|---|---|---|
| Naujagimis | 30 min. | > 50% |
| Kūdikis | ~ 1 val. | > 50% |
| Suaugęs | ~ 1.5 val. | ~ 25% |
Viena vaiko mama pasakė: „Kad vaikas gerai miegotų, man teko gerai su savimi padirbėti.“ Taip pat tėvai galėtų sukurti vaiko miego kokybę gerinančius ritualus: maudynes šiltame vandenyje ir pan. Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis. Kaip ir šiltos tėvų rankos, taip ir šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos “pilve” jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar.
Tai susiję su tam tikrais biocheminiais procesais, vykstančiais organizme. Tam tikros centrinės nervų sistemos dalys tam tikru metu yra atsakingos už nereikalingos informacijos paleidimą. Tarsi valymosi valandos, kad visi procesai vyktų sklandžiai ir nebūtų informacijos perkrovos. Taigi kuo anksčiau vaikas eis miegoti, tuo labiau jo smegenys pailsės, smegenys regeneruosis. Visi žinom, kad miegas veikia augimo procesus visomis prasmėmis.
tags: #kudikis #miegodamas #varto #akytes