Kūdikio raida: nuo pirmųjų kumštukų iki aktyvaus pasaulio tyrinėjimo ir saugumas namuose

Kūdikio raida niekada nėra tokia sparti kaip pirmaisiais gyvenimo metais. Nuo pat gimimo mažyliai nuolat mokosi ir tobulėja, kiekvieną mėnesį atverdami naujus horizontus. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius kūdikio vystymosi etapus ir aptarsime, kaip užtikrinti jo saugumą sparčiai besikeičiančioje namų aplinkoje.

Kūdikio vystymosi kalendorius: pirmieji mėnesiai

Nuo pat pirmųjų dienų kūdikis intensyviai pažįsta pasaulį, nors ir turi ribotas galimybes. Vystymosi etapai yra individualūs, tačiau tam tikri gebėjimai pasireiškia maždaug tam tikru laiku.

Pirmasis mėnuo: refleksai ir pirmoji šypsena

Kai kūdikėlis gimsta, jo rankutės būna tiesiog suspaustos į kumštelius. Jeigu į kumštuką įspraudžiate savo pirštą, tai tikriausiai nustebina, koks stiprus yra šitas mažulytis kūdikėlis. Tačiau tai - tik refleksas. Kol kas mažylis sąmoningai dar nemoka nieko laikyti ir dar nesuprato, kad rankutės - jo kūno dalis. Kai kurie kūdikiai, pavyzdžiui, mūsų abi sesės, ne visai atitinka standartą: nei vienos, nei kitos pirščiukai nebuvo „užsidarę“ į kumštukus. Žmonės sako, kad tai parodo vidinę vaiko ramybę. Paprastai laisvai makaluojasi tiek rankos, tiek pirščiukai. Rankos plačiai plačiai išsiskečia, kai sesę nuogutę guldoma arba maudoma. Kartais atrodo, lyg ji bando laikytis už oro. Kol kas rankytės dar neklauso, o gal, tiksliau tariant, dar ne visai aiški jų paskirtis. Tiesa, kartais ima ir iškrečia piršteliai kokį netikėtumą: didelei Luknės nuostabai netyčia užkabina virš galvos esančius žaisliukus. Kartais pirščiukas netyčia atsiduria burnoje ir galima jį pačiulpti. Mūsų naujausia pramoga - šaukštelis. Duodam Luknei jį palaikyti. P.S. Mėnesio vaikas iškeltas geba kabėti savo rankutėmis įsikibęs į suaugusiojo nykščius! T.y. nelaikomas! Toks stiprus yra čiupimo refleksas. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Reaguoja į garsus, suklūsta išgirdęs naują garsą.

Antrasis mėnuo: delniukų išsitiesimas ir pirmoji sąveika

Maždaug aštuntąją savaitę kūdikėlio delniukai išsitiesia. Dviejų mėnesių kūdikėlis jau mojuoja rankomis ir tranko per kabančius žaisliukus. Duokite barškutį - garsas leis suprasti, kad rankos - jo kūno dalis. Luknei rankytės ir pirščiukai reiškia šiek tiek daugiau nei pirmąjį mėnesį: virš galvos esantys žaisliukai vis dažniau sujuda netyčia užkabinus, pirščiukai kokį nors daiktelį griebia vis stipriau, šaukštelis, vis ilgiau užsibūnantis gniaužtukuose, jau karts nuo karto ne visai sąmoningai ir didžiai Luknės nuostabai patenka į burnytę. Tiesa, pirštus pagraužti kur kas fainiau nei šaukštelį. Visai nesvarbu, ar pirštai tėvelių, ar savi. Kartais įspraudžiam sesei kokį kūdišką žaisliuką į rankas. Kol kas jos visai nežavi žaisliukų barškėjimas, net šiek tiek erzina, tik pastebėjom, kad vargšiukė visai nesupranta, kad skambantį ir pykdantį barškutį galima paleisti iš rankų, kad jis nebenervintų. Pora kartų yra ir savo ausytę pasigavus, patampius iš visų jėgų lyg kokį zuikio ūsą. Gulėdama jau šiek tiek gali pasisukti į vieną ar kitą pusę. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą.

Trečiasis mėnuo: galvos laikymas ir koordinacijos gerėjimas

Visą trečiąjį mėnesį didžiausią dėmesį Luknė skyrė nykščio kišimo į burnytę technikos lavinimui. Pažanga didžiulė - pirštas į burną keliauja nesutikdamas jokių kliūčių. Vaikiukas jau įdėmiai apžiūrinėja savo rankytes. Į delniukus įduotas žaisliukas juose išbūna gana ilgai, bet dėmesys tokiems rankiniams-graužtiniams žaisliukams dar kol kas ribotas. Ir, aišku, neabejotinai - viskas, kas rankose, keliauja į burnytę. Stebėdami stabiąją motoriką, galime drąsiai pasakyti, kad Luknė jau gerai laiko galvą. Nešiodami jau gana seniai nebeprilaikome, o ir keliam labai nebesusimąstydami apie galvytę. Nešiojama stačia (šita poza - be konkurencijos) Luknė dairosi ir beveik visada šypsena ir gera nuotaika reaguoja į ją užkalbinančius. Darydami mankštelę, Luknę sodinam ir guldom laikydami už rankyčių - jaučiasi ir stiprėjantis presas, ir galva visai nesimakaluoja, tiesa, nugarytė dar gana sulinkusi. Kai Luknės abi rankytės pagauna mamos ar tėčio rankas, jai jau labai sunku atsispirti norui sėstis. Paguldyta ant pilvo mūsų mažoji sesytė pakelia galvą ir pasidairo, ir tą daro gana ilgai. Atrėmusi pėdas į tėčio ar mamos delną pašliaužia, tačiau statoma jau beveik nežengia žingsnio (refleksas dingsta). Vis tik pastebėjom, kad kojytėmis Luknė remiasi vis tvirčiau. Sesė gulėdama imasi jau vis rimtesnių veiksmų: gulėdama ant nugaros pasiverčia ant kurio nors šono ir atvirkščiai ir kartais tikrai atrodo, kad dar pora milimetrų ir Luknė apsivers ant pilvo. Kūdikėlio mojavimas rankomis - vis prasmingesnis ir koordinuotesnis. Dabar kūdikis griebia daiktus iškart abiem rankutėm. Vograuja, nori bendrauti, pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.

Ketvirtas mėnuo: juokas balsu ir aktyvesnis griebimas

Ketvirtą mėnesį vainikavo juokas balsu. Dabar pirščiukai jau ima. Žaisliuko į rankas brukti nebereikia. Kartais ne iš pirmo karto, bet siūlomą daiktelį Luknė jau paima pati. Abiem rankom. Mėlynasis zuikis virš vystymo lentos jau įveiktas: jei nekabėtų aukštai, būtų seniai sugraužtas. Luknė meta į jį žvilgsnį, sugriebia dviem rankom ir tempia tiesiai į burną. Zuikio ausys kenčia. Dar vienas skanumynas - guminė žirafa. Į ją taip pat Luknė jau ištiesia abi rankas ir geba paimti, kai žirafą paduodame. Kol kas jai yra pavykę tik porą kartų po keletą sekundžių kojytę palaikyti. Kartais, kai šeimyniškiai nieko į rankas nepaduoda, Luknė apžiūrinėja savo rankas. Jos jau labai gražiai sukimba. Bet kai kartais mama pasilenkia arčiau pakalbinti, galima nuostabiai įsikibti į jos plaukus. Taip pat sėkmingai galima pagauti ir kokį džemperio raištelį. Jau ir savo gulimą kilimėlį Luknė yra panešiojusi. Mama nešė Luknę, o Luknė nešė kilimėlį.Gulėjimas ant pilvo. Tėvai vis kankina, vis guldo ant to pilvo ir vis džiaugiasi, kad Luknė jau puikiai pasiremdama alkūnėmis stebi aplinką, sukinėja galvą ir visai norėtų paimti tai, ką mato priešais save. Statoma, ji jau visai neblogai remiasi kojomis. Nugarytė vis mažiau išlenkta. O jai ir patinka pastovėti, kai laikom ją už rankų. Tęsiam mankštas. Jau pradėjom rimtus pratimėlius: pamėtimus į viršų laikant už rankų, pasiūbavimus į šonus laikant už rankų ar už vienos kojos ir rankos. Dažniausiai ji puikiai nusiteikus tokiems sportams. Seka garsus, judesius, stebi žmones ir aplinką. Atrodo, kad daug ką supranta. Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais.

Penktasis mėnuo: kojytė burnoje ir sėdėjimas

Dabar jūsų vaikučio kumštukai atgniaužti jau beveik visą laiką, kas leidžia jam jau visavertiškai išnaudoti lytėjimo pojūtį. Jo griebimas - tvirtesnis, delniuku ir pirštukais jau tvirtai gali (iš)laikyti žaisliuką. Be to, jau gali mokėti perimti žaisliuką iš vienos rankutės į kitą. Kojytė jau burnoj! Luknė ją pasigauna ir ramiu veidu įsikiša į burną. Linksmai graužia tol, kol kojos skonis užnervina. Šiaip jau visą mėnesį Luknė gyvena ant grindų. Yra porą kartų pavykę ir nuo pilvo ant nugaros atsiversti, bet tai dar ne sistema, o atsitiktinė sėkmė. Gulėti vaikui jau gerokai įgriso, todėl paguldoma ji leidžiasi tik ekstremaliai geros nuotaikėlės. Nuotaikėlę gerokai pataiso balionas, kurį galima visaip patąsyti abiem rankom gulint ant nugaros. Tiesa, kartais gulėdama ant vystymo lentos (kuri ant žemės) Luknė padaro gražų tiltelį, o makalavimas kojomis (tiksliau - mušimas į grindis) yra aukščiausio lygio. Gulint ant pilvo, labai patogu pažiūrėti kokius teletabius. Dėl jų galima ir kaklą beveik išsisukti, kad tik koks kraštelis ekrano matytųsi. O šiaip gulėdama ant pilvo mergužėlė siekia toliau padėtų žaisliukų, kartas nuo karto pasistumia kojomis keletą centimetrų. Būti laikomai gulima padėtimi Luknei nepatiko niekada. Gelbėjo pusiau sėdima padėtis, bet dabar jau ir ši ne prie širdies. Todėl ant savo kelių Luknę jau kuriam laikui pasisodiname visai sėdom. Ji maloniai atsiremia nugaryte ir šiek tiek pasėdi ramiai. Tiesa, mažiukė jau pasėdi ir neatsirėmusi: tiesiai laiko nugarytę kokią minutę, nevirsdama nei į priekį, nei atgal. Tas tiesus nugarytės laikymas kur kas palengvina ir nešiojimą. Luknę jau galima pasisodinti ant klubo ir gana patogiai nešioti viena ranka (tiesa, reikia atsargiai, nes kartais Luknė ne visai smagiai atsilenkia). Kai vaikas išmoksta daiktus suimti nykščiu ir smaližiumi, atsiveria nauji horizontai! Tačiau... jo judesiukai vis dar nėra galantiški, ir dažniausiai ima daiktus dar visu delnu. Be to, jau mokosi ir paleisti daiktus (numesti).

Nuo šešių mėnesių: ropojimas ir savarankiškumo pradžia

Apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį jis pradeda sėdėti, vėliau - šliaužti, ropoti, o apie pirmąjį savo gimtadienį jau ir vaikščioti. Nuo 6-7 mėn. - pradeda šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais. Dažnos nuotaikų kaitos, ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Rimta mėnesio naujiena - stovėjimas. Anksčiau statydavom ir Lukniukės kojos linkdavo. Dabar Luknė gali doroti kokį žaisliuką, sugriebusi abiem ar viena rankute. Daikteliai rankose laikosi tikrai labai gerai. Jei daiktas guli, Luknei kol kas sunkiai sekasi jį paimti. Bet jei ką nors paduodam, Luknė mielai paima, dažnai stengiasi ką nors pagriebti nuo stalo ar, pavyzdžiui, mamos ar tėčio laikomą puodelį, šaukštelį ar lėkštę. Jau porą kartų nespėjom sužiūrėti ir sesė sukišo rankas į lėkštės turinį, ar suplėšė skaitomą žurnalą. Labai labai dažnai Luknė graužia susikišusi vieną ar abi rankas, marškinėlių ar seilinuko kraštą. Nutinka taip, kad graužimas pradžioj malonus, o paskui gana nervinantis, bet mažiukė dar ne visada sumąsto, kad rankas galima tiesiog iš burnos ištraukti.Pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį. Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Antrosios sesės motoriniai pratimėliai 1 m. ir 9 mėnesių amžiuje apima bandymus atsegti ir užsegti vežimėlio diržus, automobilinės kėdutės sagtį, megztinio užtrauktuką, atsirišti kepurę ar batus - viską nori daryti pati!

Kūdikių raidos apžvalga pagal amžių

Kūdikio sveikata: išmatų spalva ir svorio augimas

Kūdikio sveikata ir augimas yra svarbios tėvams sritys, kuriose kyla daug klausimų. Ypač dažnai tėvelius neramina išmatų spalva ar kūdikio svoris.

Žalios išmatos: kada nerimauti?

Mano dukrytė ivairiai - kartais žaliai, kartais geltonai, kartais pamaišo, bet gydytoja pirmą mėnesį sakė, kad tai normalu. Spalva gali priklausyti nuo arbatų, vaistažolių (ramunėlių, melisų), jų gerdavau daug. Išsiaiškinau, kad tai normalu, nes valgo mišinuką su geležim. Mes irgi kakojam žaliai jau gal koki 3 mėn (mums dabar 4), tai va padarėm mokamą tyrimą, rado infekcijų, bet tai ne esmė. Padariau eksperimentą: mes valgome mišinį Aptamil comfort, paemiau, daviau HIPP ir kakutis buvo geltonas, tai supratau, kad žalios kakos nuo mišinio. Vaikas gerai jaučiasi, priauga svorio, tai manau, kad nieko keisti ir nereikia ir gydytoja tokios nuomonės. Mano 3 mėn vaikutis kakoja žaliai su gleivėm, nors valgo tik MP, bakterijų nerasta, viruso taip pat nėra. Ir taip jau 3 savaites. Gėrėm yogurt, dabar geriam bifolac, maistą labai žiūriu ir vistiek... Mano dukrytė pirmą mėnesį pakakoja žaliai su gleivėm gal apie savaitę. Tai žaliau, tai geltoniau. Bet daviau gerųjų bakterijų (pirkau Gefilus be laktozės, nes, maniau, kad gali būti reakcija į laktozę). Praėjo, bet ketvirtą mėnesį vėl pasikartojo, tik trumpiau, gal kelias dienas. Vėl daviau Gefilus, bet manau, kad mano atveju gali būti susiję su uogom. Maitinu MP ir tą savaitę ragavau vyšnių ir raudonųjų serbentų. Dabar nevalgau uogų ir kakis normalus.Mano Dickis siandien keistai pakakojo, kažkokiaip žaliai su gleivėm kraujingom, nesuprantu ar čia viduriavimas, nes kakas atrodo normalus tik tom gleivėm apsipynęs. P.S. Pries 5d. grįžom iš ligoninės, paguldė dėl to, kad visą dieną laikėsi 39.8, bijojom, kad traukuliukai neprasidetų, nes jau visas drebėjo, darė visokius tyrimus, bet nieko nerado, viskas gerai. Taip daugiau temperatūra ir nepakilo. Tada mum į palatą su rota virusu paguldė, tai iškart namo išsiprašiau, nes atsisakė tą mergytę perkelti. Gal čia užslėptas rotas islindo? Bet tas kraujukas, važiuosim po pietų pas gyd, bet nerimausiu visą dieną, gal žinot kas čia per bėda? Mes irgi nuo pat gimimo kakojam kietai ir žaliai, nu kartais būna, kad ir normaliai, bet mūsų atveju žinau, kodėl... Mano dukrytei yra per stora žarnytė, dėl to, kaip aiškino gydytoja, jai yra vietos kauptis kakaliukui, kai prisikaupia, tada vaikas kakoja, o kadangi išmatos užsistovėjusios, jos pazalioja ir sukietėja. Mums darė visų viduriukų echoskopiją būtent dėl tų žalių kakių ir va nustatė, dėl ko. Sakė, kad 30% vaikų būtent mot. l. gimsta su tokia žarnyte, ir tai nėra apsigimimas, ir tai nepagydoma, tiesiog toks organizmas ir kuo toliau vaikas auga, bręsta, viskas savaime gali normalizuotis, o gali likti ir visam gyvenimui.

Kūdikio svoris ir augimas: ar verta nerimauti?

Ieškojau, bet neradau tokios temos: kas turite didelio svorio (antsvorio) turinčius mažylius, su kokiomis raidos problemomis susidūrėte ir kaip jas sprendėte? Mano mažylė gimė 4.5 kg, o dabar sveriam 8.5 kg, jau išlendam iš normos ribų, nors fiziškai to „storumo“ nesimato, nes ji pakankamai ilga 68 cm, tačiau daktarė vis akcentuoja, kad toks svorio augimas pridarys problemų ateity. Maitinamės mišinukais, bet didelis vaikas = alkanas vaikas. Tad bandymas ištęsti tarp maitinimų visiškai nesėkmingas, mažylė tiesiog rėkia, kol negauna valgyti, vanduo ir arbatos situacijos negelbėja. Mano kleckas irgi gimė didelis 4,33 kg, tiesa, nemažai nukrito ir patį pirmą mėnesį augo vangiai, 6 sav. svėrė 5 kg. Pagal dabartinį norą valgyti irgi bijau, kad svoris šoktels. Kol kas pagal viską, tai kreivė rodo vidutinį, bet kaip ir sakai, maitinamės irgi mišinukais, bet labai jau sunkiai sekasi nuo maitinimo iki maitinimo ištempti. Arbatytės irgi sunkiai gelbėja. Aišku, kol kreivė labai nenubėgo į viršų, tai dar galima kentėti, bet irgi bijau, kad nepradėtų augti tas svoris per daug. Tad patarimai ir man manau aktualūs. Nes bent maniškio, tai nelabai kas domina, kai jau jis alkanas ir to maisto nori.Na, maniškis gimė nedidelis, 3,442 kg, 3 mėn. svėrė 7,700 kg, 5 mėn. 10,200 kg, vystosi gerai, judrus, tai ir nematau aš kažkokios problemos, kad jo toks svoriukas. Gi kiekvienas vaikutis auga individualiai, svarbu raida vaikučio labai neatsilieka. Juk gydytojai stebi, mato, o be to ir pati mamyte jaučia, kada vaikučiui blogai, kada gerai. Tad manau mėgaukitės motinyste ir džiaugsmais savo. Mūsų kreivė irgi jau iš ribų lipa, sveriam 13200 g, bet jis daro viską, ką ir jo bendraamžiai plonesnieji - ropoja, sėdi, vartosi bele kaip, atsistoja prie bet ko priropojęs, tai gydytoja sakė nesukti sau galvos. Tuo labiau, kad brolis irgi toks pat buvo, kai buvo 1,5 m, pažiūrim į nuotraukas, žandai ant pečių pasidėję atrodo. Aišku, čia tik išsireiškiau taip, o dabar laksto vieni kaulai. Todėl, jei raida neatsilieka nuo bendraamžių, tas svoris ne rodiklis. Mano mergina gimė 4300g, 56cm. Gimdymo namuose visi sakė, kad čia ne naujagimis, o visas kūdikis. Aš maitinau savo pienu iki 9 mėn. Bet kaip ir sakai - didelis vaikas = alkanas vaikas. Ir aš spjoviau į visus komentarus, kad nupenėsiu, kad bus sveikatos problemų. Jokių raidos problemų neturėjom. Buvo kiek žemesnis tonusas. Mano patarimas - nesikankink ir vaiko nekankink.

Kūdikio saugumas namuose: kuriant saugią aplinką

Vienaip atrodo viengungių ar vaikų neturinčios porelės namai, o štai visai kitaip tų, kur po namus ropinėja ar laksto mažieji padaužos. Jei dar tik laukiatės, namuose tvarkos neskubėkite keisti, tačiau, apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį, turėsite imtis tam tikrų jo saugumą užtikrinančių pokyčių. Šį kartą kalbėsime apie vaikų saugumą namuose - erdvėje, kur jie praleidžia didžiąją savo laiko dalies. Tėvai turi pasirūpinti, kad jų būste visi baldai, technika, chemijos priemonės ar net paprasčiausios interjero detalės būtų padėtos taip, jog mažylis nesusižalotų. Pasaulis jam tampa lengvai paliečiamas ir paragaujamas, todėl jis turi būti tam pritaikytas.

Potencialūs pavojai ir prevencijos priemonės

• Karšti skysčiai. Tėveliams teks įprasti - daugiau jokių karštų gėrimų puodelių ant stalo krašto. Įvertinkite viryklės aukštį ir tai, ar mažylis ant jos esančių puodų nepačiups su pirštukais. Dažna tėvų klaida, dėl kurios vaikai nusidegina karštais skysčiais, arbatos ar kavos gėrimas, kai mažylis sėdi ant kelių.
• Buitinės chemijos priemonės. Jos turi būti kuo toliau nuo vaikų akių. Niekada nelaikykite chemijos priemonių po kriaukle ar kitoje, mažyliams lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokiu atveju, jei kitos vietos priemonėms nėra, spintelę, kurioje laikote tokias valymo priemones, būtinai uždarykite su specialiomis apsaugėlėmis. Dažnai patikrinkite, ar jos neatsipalaidavusios ir ar jūsų mažasis gudročius dar neišmoko jų atsidaryti.
• Dažai, benzinas, automobilio priežiūros priemonės, namų remonto įrankiai. Jiems jokiais būdais ne vieta ten, kur būna vaikai. Šias priemones laikykite garaže, sandėliuke ar rakinamoje spintelėje.
• Vaistai. Jūsų vaistinėlė turi būti padėta tokiame aukštyje, kad vaikas jos nepasiektų. Įvairios tabletės ir skysčiai jam gali atrodyti labai patrauklūs, o žaidimas su jais baigtis užspringimu ar sunkiu apsinuodijimu.
• Laiptai. Jei gyvenate name - tai didžiausią pavojų kelianti jūsų būsto vieta. Tik vaikas pradės vaikščioti, jam bus įdomu ant jų lipti. Laiptus iš abiejų pusių rekomenduojama apsaugoti varteliais. Prekybos vietose galima rasti labai gražaus dizaino, derančių prie namų interjero, į abi puses automatiškai užsidarančių vartelių (tai labai patogu, jei užmirštumėte uždaryti patys).
• Aštrūs virtuvės įrankiai. Šie daiktai turi būti laikomi viršutiniuose virtuvės baldų stalčiuose. Niekada jų nepalikite numestų ne vietoje.
• Pavojingi kampai. Tai baldų, spintelių, buitinės technikos kampai. Jei norite patikrinti, kur mažylis gali stuktelėti galvą - atsitūpkite iki jo ūgio ir pasivaikščiokite po namus. Vietas, kurios jums atrodo pavojingos, uždenkite specialiomis apsaugėlėmis.
• Stalčiai. Gali būti, kad vaikas vieną kartą prisivers pirštus ir jam tai bus puiki pamoka, bet, labai tikėtina, jog ir toliau bandys atidaryti stalčius, juos kraustys ir ant savęs vers įvairius daiktus. Mažyliui to nepavyks padaryti, jei stalčius ir spinteles užtaisysite su specialiais užraktais-apsaugėlėmis.
• Elektros instaliacija ir prietaisai. Būkite tikri, kad jūsų namuose esanti elektros instaliacija yra tvarkinga (jungikliai ir lizdai neišlūžę). Vaikui toks kabantis laidas bus labai įdomus, tad jis tikrai jį pabandys patraukti, o tai gali baigtis rimtu sužalojimu dėl krentančio daikto smūgio. Lygintuvas - nepasiekiamoje vietoje. Turite būti itin atsargūs tuomet, kai lyginti baigiate, o prietaisas dar nėra atvėsęs. Taip pat nepalikite kabančio išjungto lygintuvo laido.
• Slidus vonios dugnas. Kai jūsų vaikas pradės sėdėti, jam jau nebesinorės maudytis nedidelėje kūdikio vonelėje, todėl jį perkelsite į savo vonią. Vietos daug, mažyliui labai smagu, tačiau pavojų kelia slidus dugnas. Išeitis - prie vonios dugno pritvirtinamas kilimėlis iš neslystančios medžiagos.
• Židinys. Nepalikite savo mažylio vieno prie židinio. Iš jo iškritusi žiežirba gali jį sužaloti, o dar blogiau, jei smalsuolis sugalvos pats atverti vartelius ir nusidegins rankas. Palaikyti atstumui ir apsaugoti, kad vaikas nepriartėtų per arti, naudojami specialūs varteliai, kurie plačiu ratu užtveria pavojingą zoną.
• Alkoholiniai gėrimai. Jie taip pat turi būti vaikui nepasiekiamoje zonoje.
• Smulkūs daiktai. Jei norite patikrinti, ar vaikas gali praryti daiktą, pabandykite jį perkišti per tualetinio popieriaus ritinėlio skylę. Jei jums pavyko - šis daiktas yra mažyliui pavojingas dėl užspringimo grėsmės. Neleiskite vaikui vienam žaisti su sąvaržėlėmis, smeigtukais, įvairiais varžtais ir pan.
• Staltiesės. Pamirškite staltieses. Nespėsite pastebėti, kaip jūsų vaikas kas mėnesį stiebsis ir stalo kraštas jam bus vis lengviau pasiekiamas, todėl geriau netieskite staltiesės. Ją pačiupus, viskas, kas bus ant stalo padėta, keliaus ant mažylio.
• Langai. Kai langai atviri - stebėkite vaiką. Jei kūdikiui tai dar nepavojinga, ūgtelėjęs vaikas gali užlipti ant palangės ir išvirsti pro langą.
• Augalai. Pasidomėkite, kokie augalai jūsų namuose. Augalų žinynuose rasite informaciją, kurių augalų paragavus galimas apsinuodijimas, o kurie nekelia jokio pavojaus.
• Baldai. Nepritvirtintos lentynos, spintos ir komodos. Įsitikinkite, kad šie baldai labai tvirtai stovi ir net tuo atveju, jei vaikas sugalvotų ant jų lipti, jie neužgrius. Aukštus ir siaurus baltus pritvirtinkite prie sienos - taip išvengsite netikėtos nelaimės.
• Raktai. Nepalikite raktų duryse. Jei nenorite, kad jūsų vaikas užsirakintų vienas kambaryje, geriau raktus laikykite saugioje vietoje.
• Vaiko lovytė. Jei šis baldas - su pakeliamu šonu ir reguliuojamu dugno aukščiu, nepamirškite pagal vaiko amžių atitinkamai pakelti šoną ir nuleisti dugną. Lovytės neapraišiokite pavojingais vėriniais, girliandomis, nes vaikas su jais gali pasismaugti. Rinkdamiesi lovytę pamatuokite tarpus tarp stypų - rekomenduojama, kad jie būtų 4,5-6 cm pločio. Jei naudosite lovos apsaugėles, jų raištukai turi būti ne ilgesni kaip 12 cm.
• Saugus ir ramus miegas. Nuo baimių apsaugos mobili auklė (būna, kur girdimas tik garsas, arba su monitoriumi, kuriame dar ir matysite, ką jūsų mažylis daro).
• Kritimai. Namuose bus tokių vietų, nuo kurių mažylio negalėsite apsaugoti, pavyzdžiui, nuo lipimo ant sofos ar lovos. Tačiau galite pasirūpinti, kad kritimai būtų mažiau pavojingi.

tags: #kudikis #lipa #i #virsu

• Montessori metodika ikimokyklinio ugdymo įstaigose
• Žaislinis muzikinis telefonas vaikams
• Svarbiausia informacija apie ikimokyklinį ugdymą
• Laboratoriniai rinkiniai vaikams: mokslas namuose
• Kaip veikia Prienų globos namai