Kūdikio išmatos: ką jos sako apie mažylio sveikatą ir kada nerimauti?

Kiekvienas tėvelis, auginantis mažylį, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie naujagimio išmatų spalvą, konsistenciją ir tuštinimosi dažnumą. Tai natūralus procesas, nes kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, o išmatos yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių įvertinti jo sveikatą. Sakoma, kad pirmieji mažylio mėnesiai sukasi apie sauskelnių turinį, maitinimus ir miegelius - tai iš dalies yra tiesa. Na, kūdikystė tikrai nėra vien apie rutiną, bet mažylių sauskelnių turinys išties yra svarbu. Nuo pat gimimo.

Kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, todėl sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.

1. Pirmosios mažylio išmatos: Mekonijus ir pereinamosios išmatos

Pirmosios naujagimio išmatos, pasirodančios per pirmąsias 24-48 valandas po gimimo, vadinamos mekonijumi. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.

Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.

Maždaug 3-5 parą po gimimo prasideda pereinamasis laikotarpis, kuomet išmatos pamažu šviesėja ir skystėja, jose gali atsirasti gleivių ar nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą.

2. Žindomų kūdikių tuštinimasis: dažnis, spalva ir konsistencija

Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“. Pirmosios savaitės pabaigoje, apie 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis vadinamosiomis motinos pieno išmatomis. Jos būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, košelės konsistencijos, salsvo kvapo, dažnai su smulkiais grūdeliais. Tai visiškai normalu.

Motinos pienas yra labai gerai pasisavinamas, geriau už bet kokį kitą maistą, todėl lieka tiek mažai medžiagų, kurios turi būti pašalinamos. Dėl abiejų pastarųjų priežasčių sveikų žindomų kūdikių tuštinimosi dažnis varijuoja nuo kelių kartų per parą iki kelių kartų per savaitę. Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą.

Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų). Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą. Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.

Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.

Pagrindinis kūdikio sveikatos rodiklis yra jo svorio ir ūgio augimas, atitinkantis normos ribas. Kai svoris ir ūgis auga taip, kaip dabar yra suprantama norma, manoma, kad kūdikiui maisto pakanka, jis jį pasisavina. Trūksta ar ne motinos pieno, rodo kūdikio svorio augimas. Jei kūdikis (teisingai žindomas) ištuštinęs iki galo abi krūtis, po žindymo praėjus 1,5-2 val. vėl prašo valgyti, pradeda atrodyti nesveikai, nustoja augti jo svoris - tai ženklai, kad trūksta motinos pieno. Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos.

3. Mišiniais maitinamų kūdikių išmatos

Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos. Jos yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.

Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Vaikučių, maitinamų pieno mišinukais, išmatos visuomet būna kietesnės nei motinos pienu maitinamų mažylių.

4. Tuštinimosi pokyčiai pradėjus primaitinimą

Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.

Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.

5. Kas yra normalu, o kas - ne? Išmatų spalvos ir konsistencijos gidas

5.1. Normalios išmatos

Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. Kiekvienas organizmas, priklausomai nuo maisto patekimo ir vidinių savybių (jo suvirškinimo ir įsiurbimo), veikia taip, kaip jam atitinkamu momentu yra geriausia.

Kai kūdikis pasituština nesunkiai, prieš tuštinimąsi nebūna neramumo, dejavimo, o išmatos yra tirštos, geltonos, rūgštaus kvapo su trupučiu gleivių (kartais žalių), manoma, kad tokios mažylio išmatos yra normalios. Tokios išmatos ore greitai pažaliuoja. Jei mama ar kiti namiškiai, vos mažyliui nepasituštinus pagal suaugusiųjų nustatytą programą, pradės (o mažylis turi savo programą) kaišioti į išangę termometrą, muilą ir pan., jam bus atimta galimybė daryti tai, ko jis turi išmokti.

B. Steinmetzas sako, kad jei vaiko išmatos yra minkštos, jis gerai valgo ir priauginėja svorio, nerimauti nėra jokio reikalo. Kūdikio svoris yra pagrindinis jo augimo rodiklis.

5.2. Įspėjančios išmatų spalvos ir tekstūros

Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.

Juodos išmatos po mekonijaus fazės. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Taip pat jos gali būti dėl vartojamų geležies preparatų. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Jei išmatose matyti kraujo priemaišų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Raudonos gele pavidalo išmatos.

Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.

6. Vidurių užkietėjimas kūdikiams

Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Kai mama ar kiti namiškiai, vos mažyliui nepasituštinus pagal suaugusiųjų nustatytą programą, pradės (o mažylis turi savo programą) kaišioti į išangę termometrą, muilą ir pan., jam bus atimta galimybė daryti tai, ko jis turi išmokti. Anestetiškai, jei mama ar kiti namiškiai, vos mažyliui nepasituštinus pagal suaugusiųjų nustatytą programą, pradės (o mažylis turi savo programą) kaišioti į išangę termometrą, muilą ir pan., jam bus atimta galimybė daryti tai, ko jis turi išmokti. Tik tuomet, kai gydytojas nustatė, jog kūdikiui reikalinga pagalba, jis gali skirti žvakučių tuštinimuisi palengvinti ir nurodyti, kada ir kaip jas vartoti. Svarbiausia nustatyti, ar yra vidurių užkietėjimas, o jei yra, tai surasti jo priežastį ir ją šalinti. Išangė nėra ta vieta, kur mama savo nuožiūra gali kaišioti bet ką. Kūdikis, kai kas nors į jo išangę yra kaišiojama, prie šito veiksmo pripranta, o atpratinti labai sunku.

Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Kai motinos pieno užtenka, kūdikis yra teisingai žindomas - jam vidurių užkietėjimo nebūna. Tačiau jei kūdikio išmatos yra labai kietos ar panašios į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis.

Daug tėvų mano, kad jei besituštindamas kūdikis raudonuoja, jam tikriausiai užkietėję viduriai, bet paprastai taip nėra. „Kūdikiai dar nemoka sutraukti pilvo raumenų ir stumti", - aiškina B. Steinmetzas. „Be to, tuštintis gulint juk yra sunkiau nei sėdint". Vienerių metų kūdikiai paprastai jau būna išmokę stumti, todėl nuo jų veidelių dingsta tėvelius neraminusi kankinio išraiška.

Vidurius minkština džiovintos slyvos, obuoliai, pakankamas skysčių kiekis. Jei kūdikis linkęs rečiau tuštintis, papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Jei mažyliui dar nėra keturių mėnesių, be mediko konsultacijos nereikia jam duoti nieko daugiau nei pieno mišinuko arba motinos pieno. Keturių mėnesių kūdikiui jau galima duoti vandens, jei tėvai mano, kad vaikas tuštinasi kietai. Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.

7. Viduriavimas kūdikiams

Viduriavimas kūdikiams yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtos sveikatos problemos požymis. Viduriavimas pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą. Viduriavimas nebūna subtilus. Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus.

Įtariama, kad viduriuoja, kai konkretaus mažylio tuštinimosi ritmas padažnėja 2-3 kartus, nei jam įprasta, ir išmatos būna gausios, aiškiai skystesnės, nei jam įprastos. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Jei išimtinai žindomiems mažyliams išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.

Dažniausios viduriavimo priežastys:

• Infekcijos: Virusai (pvz., rotavirusas), bakterijos ar parazitai. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
• Mitybos pokyčiai: Staigus perėjimas prie kieto maisto ar tam tikrų maisto produktų įvedimas.
• Antibiotikų vartojimas: Gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą.
• Alergijos ir netolerancijos: Alergija karvės pieno baltymams, laktozės netoleravimas. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu.

Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta, išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, pakisti jų spalva. Taip pat viduriavimas dažnai lydimas kitų simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, dirglumas, prastas apetitas, nuovargis ar vėmimas. Viduriuojantis kūdikis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei pasireiškia dehidratacijos požymiai (rečiau šlapinasi, sausos burnos gleivinės, neverkia ašaromis, vangumas).
• Jei išmatose matomas kraujas.
• Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja.
• Jei vaikas karščiuoja (aukštesnė nei 38°C temperatūra).
• Jei viduriavimą lydi dažnas vėmimas.
• Jei pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas.
• Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.

Kaip padėti kūdikiui namuose viduriuojant?

• Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu jį dažniau žindyti. Jei kūdikis maitinamas mišiniais, gydytojas gali rekomenduoti specialius elektrolitų tirpalus.
• Atidžiai stebėkite mitybą. Venkite vaisių sulčių, riebaus maisto ir produktų, turinčių daug skaidulų. Rinkitės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Ribokite saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus. Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens. Vaikas turi būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio - tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį. Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviečių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų. Riebalai turi sudaryti bent 35 proc.
• Laikykitės tinkamos higienos. Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai plaukite rankas. Reguliariai sterilizuokite maitinimo buteliukus ir žindukus.

Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto.

8. Kitos virškinimo problemos ir požymiai

Kūdikio diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.

Kūdikiai dažnai atsirūgsta valgydami ar iš karto pavalgę. Šiuo atveju patariama daryti pertraukas maitinimo metu ir leisti mažyliui vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje, tai gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos. Cikliniai vėmimai būdingi 2-7 metų vaikams.

Kai staiga kūdikiui išpūtė pilvuką, neišeina dujos, jis nesituština, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

9. Kūdikio tuštinimasis ir psichologija: emocijų bei kontrolės svarba

Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Tuštinimasis - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Juk taip šaunu, kai lyg iš nieko kažką padarai! Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti. Tuštinimosi sutrikimai - tai ta sritis, kurioje susiduria medicina ir psichologija. Kai kuriais atvejais reikalinga šeimos gydytojo ir vaikų gastroenterologo pagalba, kai kuriais padės tik psichologas, o dažnai reikia ir somatinės, ir psichologinės, emocinės srities specialisto.

Nors mažylis gimsta mokėdamas žįsti, kitus darbus, pvz., tuštintis, valgyti iš šaukštelio, gerti iš puoduko, kramtyti ir t.t. jis išmoksta. Ir tai jam reikia leisti daryti. Sąmoningo tuštinimosi ir šlapinimosi galima tikėtis tada, kai mažylis sulaukia maždaug 2-3 m. amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda save įvardyti pirmuoju asmeniu („Aš“): tai vienas iš netiesioginių požymių, kad jis jau yra pasiruošęs naudotis puoduku. Įdomu, kad ir neurologai patvirtina, jog šis amžius pratinti prie puoduko sąmoningam jo naudojimui yra tinkamiausias: pasak neurologų, apie 2,5-3 m.

9.1. Psichologinės priežastys, galinčios turėti įtakos tuštinimosi sutrikimams

1. Atsiskyrimo baimė ir ilgėjimasis: „Kakučiai“ gali būti žmonių, idėjų, emocijų, įspūdžių simbolis: dalykų, kuriuos vaikas „praryja“, virškina, dalį jų pasisavina, kas jam nereikalinga - paleidžia, tai yra, „iškakoja“. Kartais vaikai nėra pasiruošę paleisti - pavyzdžiui, mamą ar tėtį, kurie po skyrybų gyvena atskirai.
2. Emocijų kontrolės mokymasis: Jeigu tėvai yra griežti, direktyvūs, jeigu jiems patiems labai svarbu išlaikyti kontrolę (įskaitant jausmų kontrolę), jeigu ši kontrolė yra per stipri vaiko amžiui ir charakteriui - tai gali pasireikšti per kūno simptomus. Vaikams turime leisti jausti visas emocijas.
3. Tėvų reakcija į fiziologinius procesus: Jeigu vaikas pastebėjo, kad Jums nemalonu matyti/jausti natūralius fiziologinius reiškinius - jis gali stengtis juos sulaikyti, stengtis netapti „kakučiu“, kuris yra toks „fu“, tėčiui ar mamai negražus ir nemalonus.
4. Saugumo jausmas: Tiek vaikai, tiek mes, suaugusieji, „palikti“ dalį savęs galime tik ten, kur jaučiamės saugiai. Jeigu vaikas vengia tuštintis - labai svarbu suprasti, kas kelia vaiko nerimą ir ką tame galite pakeisti.
5. Privatumo svarba: Kiekvienam mūsų būtina turėti kažką savo privataus ir turėti teisę tai, kas brangiausia, pasilikti vien sau ir kitam neduoti.
6. Kūrybiškumo skatinimas: Tuštinimosi tema yra stipriai susijusi su leidimu sau kurti ir su kalbos tema. Padėkite vaikui dainuoti, piešti, lipdyti, žaisti su kinetiniu smėliu.
7. Stresas ir nerimas: Iš tiesų nerimas dažnai sukelia tokį poveikį, kad ir pilvą ima spazmiškai skaudėti, ir pradedame dažniau, nei norime, lakstyti į tualetą. Jei vaikas galėtų, tai jis pats greičiausiai tokio sutrikimo nesirinktų.
8. Galios ir asmeninės jėgos tema: Vidurių užkietėjimas - tai ir galios, asmeninės jėgos tema. Taisykles ir ribas šeimoje suaugusieji gali ir turi nustatyti, tačiau labai svarbu, kad vaikai galėtų pasirinkti tai, kas jiems galima.

10. Patarimai tėvams

B. Steinmetzas sako, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kūdikio sauskelnių turinį, tačiau pirmiausiai reikia žinoti, kas yra normalu, o kas - ne. Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais.

Labai svarbu, kad nekaltintumėte vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties, nes greičiausiai jis ir taip išgyvena dėl to, kas vyksta. Stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs. Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms.

Patariama, kad tuštinimosi sutrikimai liktų tik paties vaiko rūpesčiu, Jūs į tai nesikištumėte: nei bartumėte, nei girtumėte, geriausia - kad atsitrauktumėte. Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi. Šis „tualeto laikas“ turėtų būti pozityvus, todėl galima leisti vartyti knygeles, piešti, žaisti telefonu ir panašiai. Naudinga būtų į kalendorių (lentelę) pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“, taip pat užfiksuojant, ar pavyko pasituštinti ar pasišlapinti. Kad vaikas būtų labiau motyvuotas - galima jį pagirti ir paskatinti mažais apdovanojimais.

Prieš kreipdamiesi į specialistą dėl vaiko tuštinimosi sutrikimų, atkreipkite dėmesį į šias sritis: kada atsirado sutrikimas, ar pasikeitė mityba, ar vaikas alergiškas, ar geria pakankamai vandens. Labai naudinga kurį laiką, pavyzdžiui, savaitę, užsirašinėti, kiek vaikas išgeria vandens ir kokį maistą valgo.

tags: #kudikis #kakoja #retai #bet #daug

• vaikų kareiviškos aprangos vadovas
• daugiau apie Kazimieros Kymantaitės kūrybą
• Daugiau apie socialinės globos paslaugas
• Stilius ir gera nuotaika nėštumo metu
• Emocijų ugdymas ikimokyklinukams