Hiperaktyvūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių - jie smalsūs, drąsūs, nepailstantys, jų tiesiog visur pilna. Nors psichiatrai dar nėra sukūrę tikslaus hiperaktyvaus vaiko apibrėžimo, sutariama, kad tai pakankamai retas, vos 3-5 proc. vaikų pasitaikantis sutrikimas. Visgi, šiandien dažnai piktnaudžiaujama „hiperaktyvumo“ sąvoka ir hiperaktyviais pavadinami tiesiog judrūs vaikai. Svarbu suprasti, kad judrus vaikas, skirtingai nei hiperaktyvus, geba susikaupti ir atlikti užduotį iki pabaigos.

Hiperaktyvumas - tai įgimtas raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio trūkumu, aktyvumo pertekliumi ir impulsyvumu. Pagrindiniai požymiai, pastebimi ilgiau nei šešis mėnesius:

Auginant hiperaktyvų vaiką, tėvams būtina išlikti ramiems ir supratingiems. Štai keletas strategijų, padėsiančių suvaldyti situaciją:
Laisvesnis auklėjimo stilius puikiai tinka daugumai vaikų, tačiau aktyviems mažyliams reikėtų sukurti aiškias taisykles ir jų laikytis. Susitarkite ir supažindinkite vaiką su tvarka namuose - nustatykite kėlimosi, valgymo, žaidimų, mokymosi ir ėjimo miegoti laiką.
Hiperaktyviems vaikams sunku išlaikyti dėmesį ilgą laiką. Dideles užduotis reikėtų suskaldyti į smulkesnes ir jas pateikti vaikui - pavyzdžiui, paprašykite jo išplauti penkias lėkštes, o ne visus indus iškart.
Ištikus krizei nebarkite vaiko, nusiveskite jį į šoną, stenkitės kalbėti lėtai, ramiai, paglostykite ir pamyluokite. Labai efektyvu skatinti gerą elgesį: pastebėkite net ir paprastus teigiamus dalykus, pavyzdžiui, pasakykite „tu gražiai sėdi“ ar „gražiai skaitai“.
| Metodas | Poveikis |
|---|---|
| Fizinė veikla | Padeda išlieti energiją ir mažina įtampą. |
| Vizualizacija | Piešinėliai su dienotvarke padeda geriau suvokti nurodymus. |
| Pertraukėlės | Leidžia atitrūkti nuo darbo ir vėl susikaupti. |
Svarbu, kad hiperaktyvus mažylis nebūtų pasmerktas sėdėti namuose tarp keturių sienų. Aktyviems vaikams neretai puikiai sekasi fizinė veikla, kuri idealiai patenkina jų poreikį išlieti energiją. Tokiems vaikams tinka bėgioti, plaukioti, spardyti ar mėtyti kamuolį. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto, šokių ar teatro užsiėmimus.
Jeigu matote, kad kūdikis nuo gimimo yra ypač aktyvus, o vėliau elgesys sunkiai suvaldomas, verta kreiptis į raidos specialistus. Diagnozavus sutrikimą, pagrindinis tikslas yra išmokyti vaiką adaptuotis. Gali būti taikoma kognityvinė-elgesio terapija, pasakų terapija arba, kraštutiniais atvejais, medikamentinis gydymas. Svarbiausia - nuolatinis tėvų, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas.