Naujai susilaukusios mamos dažnai jaudinasi dėl savo kūdikių kvėpavimo, stengdamosi užtikrinti, kad viskas būtų gerai. Nuo pat gimimo kūdikis mokosi kvėpuoti, o šis procesas yra sudėtingesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kūdikio kvėpavimo ypatumų supratimas yra labai svarbus, kad būtų galima laiku pastebėti galimus sutrikimus.
Kūdikis kvėpuoti pradeda dar būdamas mamos pilvelyje, o nuo 20 nėštumo savaitės vaisiaus kvėpavimo judesius galima stebėti ultragarsu. Gimstant patiriami stimulai, tokie kaip šaltis, skausmas ar lietimas, bei deguonies trūkumas organizme, skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Sveikas, išnešiotas naujagimis pirmą kartą įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę, o su pirmuoju verksmu jo plaučiai išsiplečia ir jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jei kūdikio plaučiai gimimo metu buvo užpildyti skysčiu, gimęs jis juos palaipsniui užpildo oru, o tai keičia kraujotaką ir medžiagų apykaitą organizme.
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais kūdikis privalo adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų, o tai tiesiogiai susiję su kvėpavimo tobulėjimu. Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiųjų, todėl jiems reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant. Vertėtų žinoti, kad kūdikiui kvėpuojant juda pilvas, o ne krūtinės ląsta. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ranką ant pilvuko ir paskaičiuoti kvėpavimo judesių skaičių.
Dažniausiai naujagimis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę. Šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, o sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikio augimui progresuojant, kvėpavimas tampa diafragminis.

Nors dažnas kvėpavimas yra normalus naujagimiams, kartais gali pasireikšti netolygus kvėpavimas, vadinamas aritmija, ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėja. Tai yra normalu, nes kvėpavimą reguliuojantis centras pailgosiose smegenyse dar nėra visiškai subrendęs ir jam subręsti reikia pirmojo gyvenimo metų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius.
Viena iš galimų problemų, dėl kurios kūdikis gali sunkiai kvėpuoti, yra nosies kvėpavimo takų susiaurėjimas arba sutrikusi kvėpavimo nervinė kontrolė miego metu, sukelianti miego apnėją. Pediatrai rekomenduoja rimtai žiūrėti į tokius kvėpavimo netolygumus, nes smegenims gali trūkti deguonies, o tai kelia grėsmę kūdikio gyvybei.
Dažnos priežastys, dėl kurių kūdikis gali sunkiai kvėpuoti per nosį ar burną:

Nors kūdikių kvėpavimas gali būti nereguliarus ir kartais stabtelėti, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali reikšti rimtesnę problemą. Jei pastebite, kad kūdikis kvėpuoja labai sunkiai, švokščia, dusulys ar jo lūpos ar oda mėlynuoja, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų sunerimti, jei kvėpavimo sustojimai trunka ilgiau nei 10-12 sekundžių, arba jei kūdikis miego metu knarkia, kosėja ar sunkiai kvėpuoja.
Pediatrai rekomenduoja tėvams stebėti ir vertinti, ar vaikas kvėpuoja per burną, ypač kai jis susikoncentravęs į veiklą ar miego metu. Jei dieną vaikas 40% ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai yra ženklas, kad šį įprotį reikia keisti ir ieškoti priežasčių.
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
Jei pastebėjote, kad kūdikis kvėpuoja per burną, informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Gali būti taikoma miofunkcinė terapija, ortodontinis gydymas arba chirurginis gydymas, siekiant pašalinti kliūtis, neleidžiančias vaikui kvėpuoti per nosį.
Svarbu užtikrinti, kad kūdikio kvėpavimo takai būtų švarūs ir neužsikimšę. Jei kūdikio nosytė užsikimšusi, ją galima švelniai išvalyti specialiais priemonėmis. Būtinai palaikykite tinkamą drėgmės lygį patalpoje, kurioje miega kūdikis.
Kad kūdikis „nepamirštų“ ritmiškai kvėpuoti, jam reikia priminti švelniais prisilietimais. Kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno. Jei kūdikiui reikalinga nuolatinė kvėpavimo kontrolė, naudojami specialūs naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai.
Namų priežiūros patarimai:
Parenthood, aš mokausi, nėra apie tai, kad tobula sistemos derinimas. Jūs negalite ištaisyti savo keistų kvėpavimo ritmų. Jūs negalite pataisyti programinės įrangos, kuri priverčia juos sulaikyti kvėpavimą, kai atimate pavojų užspringti. Jei ieškote internete, ar 42 įkvėpimai per minutę yra normalu, galbūt tiesiog ženkite atgal ir atnaujinkite savo darželio techninę įrangą. Jei jie skamba šlapiu, grumdančiu ar švilpiančiu, greičiausiai taip yra todėl, kad jų nosies praėjimai yra maždaug įkrovimo kabelio skersmens. Mūsų gydytojas priminė man, kad kūdikiai negali patys išpūsti savo nosies, todėl bet koks nedidelis džiovinto pieno ar snarglio kiekis ten atsimuša. Pirmuoju mėnesiu, kai jie išimtinai geria ir miega, tikrai, jie kvepia gana puikiai. Bet kai prasideda dantų dygimas ir burnos kvėpavimas, saldus kvapas greitai pavirsta pasenusiu jogurtu.
Norint užtikrinti gerą sveikatą, būtina kvėpuoti per nosį. Jei kūdikis ar vaikas nuolat kvėpuoja per burną, tai gali sukelti netinkamą žandikaulio vystymąsi, pabloginti miego kokybę ir lemti nuovargį bei kitas problemas. Svarbu laiku pastebėti šiuos sutrikimus ir kreiptis pagalbos į specialistus.
