Kūdikio atpylimas su krauju: priežastys, simptomai ir ką daryti

Pieno ar mišinuko atpylimas - dažnas tarp naujagimių ir kūdikių. Daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas, kuris neturėtų kelti didelio nerimo tėvams. Tačiau jeigu kūdikio atpiltame skrandžio turinyje matyti kraujo, tėvai nemenkai išsigąsta. Išvysti kraujo sauskelnėse, puoduke ar atpiltame skrandžio turinuke - gerokai baisiau, nei pamatyti žaizdą. Svarbu atpažinti situacijas, kai atpylinėjimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis ir reikalauja medicininės pagalbos.

Kas yra atpylimas ir kodėl kūdikiai atpila?

Atpylinėjimas - tai neskausmingas skrandžio turinio grįžimas atgal į stemplę ir iš burnos. Tai skiriasi nuo vėmimo, kuris yra jėga išstumiamas skrandžio turinys. Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu.

Kūdikiams atpylinėjimas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamai išsivysčiusio stemplės sfinkterio - raumens, kuris reguliuoja maisto patekimą iš stemplės į skrandį. Šis raumuo dar nėra pakankamai stiprus, kad pilnai sulaikytų maistą skrandyje, ypač po maitinimo. Virškinimo sistema dar nėra brandi, todėl skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę. „Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti.“ - sako specialistai. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Kūdikiams atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą.

Pagrindinės atpylimo priežastys:

• Nesubrendęs stemplės sfinkteris: Tai yra dažniausia priežastis. Sfinkteris stiprėja ir subręsta per pirmuosius mėnesius, todėl atpylinėjimas paprastai sumažėja arba išnyksta iki 6-12 mėnesių amžiaus.
• Persivalgymas: Kūdikiai dažnai valgo tol, kol pasisotina, o ne tol, kol pilnai prisipildo skrandis. Dėl to skrandis gali būti perpildytas, ir maistas grįžta atgal.
• Oro praryjimas: Maitinant kūdikį, ypač iš buteliuko, jis gali praryti oro. Oras skrandyje sukelia spaudimą, kuris gali paskatinti atpylinėjimą.
• Gulėjimas po maitinimo: Gulint horizontalioje padėtyje po maitinimo, sunkiau išlaikyti maistą skrandyje.
• Dujų kaupimasis žarnyne.
• Judrumas.
• Dantų dygimas.

Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.

Kada atpylimas yra normalus?

Atpylinėjimas laikomas normaliu, jei:

• Kūdikis jaučiasi gerai ir yra laimingas.
• Jis priauga svorio pagal amžių.
• Atpylinėjimas nėra fontanu.
• Atpilamas pienas ar mišinys yra baltas, be kraujo ar tulžies (gelsvos ar žalsvos spalvos).
• Atpylinėjimas nesukelia jam diskomforto ar skausmo.
• Kūdikis atpila retai.

Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis.

Kada reikia sunerimti dėl atpylimo?

Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. nenormalų atpylimą. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei kūdikis atpila labai dažnai ir daug, po kiekvieno maitinimo, ar atrodo neramus, dirglus, nuolat verkia. Taip pat, jei kūdikis dažnai užspringsta, krenta svoris arba nepriauga jo pagal amžių, tai rodo, kad kūdikis negauna pakankamai maistinių medžiagų.

Sunerimti reikėtų ir jeigu atpylinėjimas prasidėjo vyresniam nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiui, arba jis yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, viduriavimas ar dehidratacija. Jei kūdikis atpylinėdamas ir atrūgdamas tampa neramus, riečiasi, keičiasi veido mimikos, verkia ir matyti, kad jam skauda, būtina kreiptis į gydytoją.

„Jeigu atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus“.

Kraujo atsirūgus priežastys

Jeigu kūdikio atpiltame skrandžio turinyje matyti kraujo, tai visuomet kelia didelį susirūpinimą. Kraujas atpiltame turinyje gali būti įvairios kilmės ir išvaizdos.

• Nurytas kraujas gimdymo metu: Naujagimis gali nuryti kraujo gimdymo metu, o vėliau jis gali pasišalinti su priešpieniu ar atpilamu skrandžio turiniu.
• Kraujavimas iš motinos spenelių: Daugeliu atvejų kraujas į kūdikio skrandį patenka žindymo metu. Jeigu speneliai yra įtrūkę, skausmingi, šiek tiek kraujo gali patekti ir į motinos pieną, o su juo - į vaikelio skrandį. Dažniausiai speneliai skausmingi tampa dėl netinkamos kūdikio padėties žindant, nemokėjimo taisyklingai paimti / paduoti krūtį.
• Stiprus atpylimas ar vėmimas: Kartais dėl stipraus atpylimo ar vėmimo kūdikio stemplėje gali trūkti smulki kraujagyslė. Trauma ar įvairios procedūros, dirginimas taip pat gali pažeisti stemplę.
• Alergija maistui: Alergija pieno baltymams gali būti priežastis. Kūdikiai, maitinami karvių pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais, gali turėti alergiją pieno baltymams. Maisto netoleravimas ar alergija maistui taip pat gali būti. Kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): Atpylimas su krauju taip pat gali būti ir GERL simptomas. Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę, sukeldamas kraujavimą.
• Kraujo krešėjimo sutrikimas: Jeigu naujagimis negavo vitamino K injekcijos, jam gali pasireikšti kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl ko gali pasireikšti kraujavimas.
• Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pažeidimai: Naujagimystės periodu kūdikis gali kraujuoti dėl stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijų ar uždegimų. Šiuo amžiaus tarpsniu greitai didėja skrandžio rūgščių išsiskyrimas, o skrandukas dar nėra pakankamai brandus, todėl gana greitai atsiranda pažeidimų. Opų mažyliui gali greičiau atsirasti ir tuomet, jei mamytė trečiąjį nėštumo periodą patyrė stresą.
• Vaistų poveikis: Naujagimiui gali pakenkti ir kai kurie vaistukai, pvz., nesteroidiniai uždegimą mažinantys vaistai, heparinas ir kt. Pakraujuoti kūdikis gali ir dėl plaučiams brandinti skirtų vaistų. Lygiai taip pat jam gali pakenkti ir vaistai, kuriuos vartojo mama, pvz., aspirinas, antibiotikai, kai kurie nervų sistemą veikiantys vaistai.
• Prievarčio spazmas ar stenozė: Prievarčio spazmas pasireiškia dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo, dėl ko maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Prievarčio stenozė - tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta.

Kaip atpažinti kraują atpiltame turinyje?

Kraujo spalva atpiltame turinyje gali padėti nustatyti jo kilmę:

• Šviežias, ryškiai raudonas kraujas: Tai gali reikšti, kad kraujavimas yra iš viršutinės virškinimo sistemos dalies (burnos, stemplės, įtrūkusių spenelių). Tai gali būti dėl nedidelės stemplės kraujagyslės trūkimo po stipraus vėmimo/atpylimo.
• Tamsus, rudas, „kavos tirščių“ pavidalo atpiltas turinys: Tai rodo kraujavimą iš viršutinės virškinimo trakto dalies (skrandis, dvylikapirštė žarna), kur kraujas paveiktas skrandžio rūgšties ir suvirškintas. Jei kraujuojama iš viršutinės virškinimo sistemos dalies, tuomet gali atsirasti pykinimas, vėmimas šviežiu šviesiu krauju ar „kavos tirščiais“ (hematinu, kuris susidaro paveikus kraują rūgščiu skrandžio turiniu), skausmas po kairiu šonkaulių lanku, maudimas už krūtinkaulio.

„Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes“.

Kiti požymiai: Kadangi netenkant kraujo pamažu vystosi mažakraujystė, mažylį gali kamuoti silpnumas, blyškumas, dusulys. Labai nukraujavus gali net kristi kraujospūdis, padidėti širdies susitraukimų dažnis, sutrikti sąmonė.

Ką daryti, jei kūdikis atpylinėja su krauju ar tiesiog dažnai atpila?

Jei kūdikis atpylinėja, galite pabandyti šių priemonių, tačiau pastebėjus kraujo atpiltame turinyje, svarbiausia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

• Maitinkite kūdikį dažniau, bet mažesnėmis porcijomis: Tai sumažins spaudimą skrandyje. Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas.
• Laikykite kūdikį stačią padėtį maitinimo metu ir po jo: Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje. Laikykite kūdikį stačią padėtį maitinimo metu ir 20-30 minučių po maitinimo: Tai padės maistui nusileisti į skrandį ir sumažins tikimybę, kad jis grįš atgal. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Po maitinimo nepamirškite palaikyti kūdikį vertikaliai apie pusvalandį ir šiuo metu neatlikite aktyvių manipuliacijų, pavyzdžiui, nekeiskite sauskelnių, nevartykite mažylio ir stenkitės, kad jis pabūtų ramiai.
• Atrūginkite kūdikį maitinimo metu ir po jo: Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Atrūginkite kūdikį maitinimo metu ir po jo: Tai padės pašalinti orą iš skrandžio.
• Tinkama žindymo technika: Jei maitinate krūtimi, pasitarkite su žindymo konsultantu: Jis gali padėti jums įsitikinti, kad kūdikis taisyklingai žinda ir nepraryja per daug oro. Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio. Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite.
• Tinkamas buteliukas ir mišinys: Jei maitinate iš buteliuko, įsitikinkite, kad spenelis yra tinkamo dydžio: Per didelis spenelis gali paskatinti kūdikį praryti per daug oro. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic). Jei maitinate mišinuku, pasitarkite su gydytoju dėl galimybės pakeisti mišinuką: Kartais specialūs mišinukai, skirti atpylinėjimui mažinti (pažymėti raidėmis AR), gali padėti. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Jeigu skylutė bus per didelė, kūdikis gali užspringti arba per greitai sugerti mišinį, kas apsunkins jo virškinimą. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
• Kiti patarimai: Po maitinimo venkite aktyvių žaidimų ir pilvo spaudimo: Tai gali paskatinti atpylinėjimą. Pakelkite lovelės galvūgalį: Tai padės išlaikyti kūdikį šiek tiek stačioje padėtyje miego metu.

Patarimai žindyvėms esant kraujavimui iš krūties

Jeigu žindymo metu kūdikis nuryja kraujo dėl įtrūkusių motinos spenelių, tai gali pasireikšti kraujo priemaišomis atpiltame turinyje. Nors žindymo metu kūdikiui nepavojinga nuryti kraujo, tačiau tai rodo, kad mamai reikia pagalbos.

• Jeigu speneliai skausmingi ir kraujuoja, pirmiausia pabandykite pakoreguoti žindymo padėtį, pasistenkite kūdikiui krūtį paduoti taisyklingai, kad sumažėtų spenelių traumavimas, skausmas ir kraujavimas.
• Jei kraujas bėga iš spenelio vidaus, gydytojai gali liepti krūties neduoti, nes mama gali sau įsivaryti infekciją ir uždegimą, o ir vaikiuko skrandukui nėra gerai tiek kraujo prigerti. Pienuką gali tekti nusitraukinėti.
• Vienintelis kas padeda susitvarkyti šioje situacijoje, tai krūtų vėdinimas, t.y. vaikščiojimas be liemenuko nuogais papais, vitamino E lašinimas ant spenelių. Jokiu tepalų naudoti negalima, nes jie pilni parabenų, reikia juos prieš maitinant nuplauti, o nupovus vėl skauda. Pabandykite, pora sav. ir speneliai sugyja.

Visuomet, nors ir pastebėjus nežymų kraujo kiekį atpiltame turinyje, reikia nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Gastroezofaginis refliuksas (GER) ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius. Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius.

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų.

Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas.

GERL gydymas

Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm. Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.

Kitos virškinamojo trakto kraujavimo priežastys (kraujas išmatose)

Nors straipsnio tema yra atpylimas su krauju, svarbu žinoti ir apie kitas kraujo atsiradimo virškinamajame trakte priežastis, kurios gali pasireikšti krauju išmatose. Tėvai dėl to labai susirūpina. Kaip atpažinti kraują? Gali matytis smulkūs kraujingi siūleliai, natūralaus kraujo spalvos dryžiai ar stambesni kraujo pėdsakai, gleivės su krauju. Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės, tačiau apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją.

Galimos kraujo išmatose priežastys:

• Išangės įtrūkimai: Kūdikiams viduriai užkietėja gana dažnai. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastis. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos. Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites.
• Alergija maistui: Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Bene dažniausiai kūdikiams pasitaikanti - alergija karvių pieno baltymui. Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt. Nuspėti, kad išmatos tapo kraujingos dėl alergijos, padeda ir kiti simptomai - odos bėrimas, vėmimas ir / ar viduriavimas.
• Nurytas motinos kraujas: Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės.
• Žarnų invaginacija: Dar viena galima kraujo kūdikio išmatose priežastis - žarnų invaginacija. Tai susirgimas, kurio metu vienas žarnos segmentas įlenda į kitą. Užsikimšus žarnynui, pasireiškia stiprus ir staigus skausmas, vėmimas, išmatos tampa gleivėtos, kraujingos, atrodo tarsi želė. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
• Infekcijos: Kraujo išmatose gali atsirasti dėl kai kurių infekcijų. Viena iš pavojingiausių būklių yra nekrozinis enterokolitas. Naujagimiams, sergantiems nekroziniu enterokolitu, kurie maitinami iš buteliuko, kraujingos išmatos atsiranda anksčiau nei žindomiems. Apie infekciją gali įspėti ir viduriavimas, gleivės išmatose.
• Kitos retesnės priežastys: Streptococcus bakterijos gali užkrėsti odą aplink išangę, sukeldamos uždegimą ir taip išmatose atsiranda kraujo priemaišų. Vaikams nuo metukų kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos opa, kraujavimai iš nosiaryklės, skrandžio gleivinės pažeidimai. Taip pat kraujo gali pasirodyti dėl Helicobacter pylori sukeltos opaligės, polipų, analinių įplėšų, kurios mažyliui atsiranda užkietėjus viduriukams, kai jis sunkiai pasituština. Kraujavimas gali atsirasti ir dėl hemorojinių mazgų, žarnų polipų.

Ką daryti, pamačius kraują vaiko išmatose?

Jei numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą. Kelios rekomendacijos - atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų). Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti.

Kai kurie maisto produktai gali nudažyti išmatas raudonai ir sukelti tėvams nerimą. Išmatos gali įgyti rausvą atspalvį, jei kūdikis valgė burokėlių, pomidorų, valgė ar gėrė trintų raudonos spalvos uogų ar vaisių kokteilius, glotnučius ir kt. Be to, naujagimio vystykluose galima pamatyti oranžinės, rožinės spalvos į kreidą panašią medžiagą - uratų kristalus. Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių.

Tyrimai ir gydymas

Kai pastebimi kraujo pėdsakai mažylio skrandžio turinyje ar išmatose, būtina atkreipti dėmesį, ar mažylis kraujuoja gausiai, kokia kraujo spalva, kokie kiti ligos požymiai. Labai svarbūs laboratoriniai tyrimai - bendras kraujo tyrimas rodo mažakraujystę, tuomet būna sumažėjęs eritrocitų, hemoglobino kiekis, hematokritas. Jei kraujavimas iš virškinimo sistemos dar tik įtariamas, pirmiausia reikia nustatyti, ar tikrai tai kraujas. Tuomet atliekamas specialus testas kraujavimui išmatose ar skrandžio turinyje nustatyti - benzidino reakcija. Įtariant naujagimio kraujavimą, reikia ištirti, ar tai motinos kraujas, ar vaiko.

Pagrindinis tyrimas kraujavimui iš viršutinės virškinimo sistemos dalies nustatyti turi prašmatnų pavadinimą - fibroezofagogastroduodendoskopija, paprasčiau tariant, zondas su akimi. Atlikdamas šią procedūrą gydytojas pamato kraujavimo vietą, pažeidimo pobūdį (erozijas, opas, stemplės mazgus, gastritą) - taigi tai labai informatyvus tyrimas. Apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo priežastis (kolitus, polipus) padeda nustatyti kolonoskopija. Šiuos tyrimus vaikai sunkiai ištveria, todėl jie atliekami pritaikius bendrąją nejautrą.

Kraujavimo gydymas susideda iš kelių dalių - pirmiausia reikėtų jį stabdyti, gydyti kraujavimą sukėlusias priežastis. Jeigu būklė sunki, reikia lašelinės infuzijos ir kraujo sudėties atkūrimo.

Žemiau pateikiama apibendrinta lentelė, padedanti susivokti kraujo spalvos ir pobūdžio virškinimo trakte svarboje:

tags: #kudikis #atsirugo #su #krauju

• Orus gyvenimas senjorams Kretingos rajone
• Ikimokyklinio ugdymo veiklos ir gyvenimo įgūdžiai
• Kaip padėti vaikui augti
• apie orų gyvenimą ir integraciją neįgaliesiems Marijampolėje
• Teigiamas nėštumo testas be nėštumo: ką tai reiškia?