Pieno ar mišinuko atpylimas - dažnas tarp naujagimių ir kūdikių. Daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas, kuris neturėtų kelti didelio nerimo tėvams. Tačiau jeigu kūdikio atpiltame skrandžio turinyje matyti kraujo, tėvai nemenkai išsigąsta. Išvysti kraujo sauskelnėse, puoduke ar atpiltame skrandžio turinuke - gerokai baisiau, nei pamatyti žaizdą. Svarbu atpažinti situacijas, kai atpylinėjimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis ir reikalauja medicininės pagalbos.
Atpylinėjimas - tai neskausmingas skrandžio turinio grįžimas atgal į stemplę ir iš burnos. Tai skiriasi nuo vėmimo, kuris yra jėga išstumiamas skrandžio turinys. Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu.
Kūdikiams atpylinėjimas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamai išsivysčiusio stemplės sfinkterio - raumens, kuris reguliuoja maisto patekimą iš stemplės į skrandį. Šis raumuo dar nėra pakankamai stiprus, kad pilnai sulaikytų maistą skrandyje, ypač po maitinimo. Virškinimo sistema dar nėra brandi, todėl skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę. „Kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsirado ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti.“ - sako specialistai. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Kūdikiams atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą.
Pagrindinės atpylimo priežastys:
Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“. Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.

Atpylinėjimas laikomas normaliu, jei:
Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. fiziologinis.
Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. nenormalų atpylimą. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei kūdikis atpila labai dažnai ir daug, po kiekvieno maitinimo, ar atrodo neramus, dirglus, nuolat verkia. Taip pat, jei kūdikis dažnai užspringsta, krenta svoris arba nepriauga jo pagal amžių, tai rodo, kad kūdikis negauna pakankamai maistinių medžiagų.
Sunerimti reikėtų ir jeigu atpylinėjimas prasidėjo vyresniam nei 6 mėnesių amžiaus kūdikiui, arba jis yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, viduriavimas ar dehidratacija. Jei kūdikis atpylinėdamas ir atrūgdamas tampa neramus, riečiasi, keičiasi veido mimikos, verkia ir matyti, kad jam skauda, būtina kreiptis į gydytoją.
„Jeigu atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus“.
Jeigu kūdikio atpiltame skrandžio turinyje matyti kraujo, tai visuomet kelia didelį susirūpinimą. Kraujas atpiltame turinyje gali būti įvairios kilmės ir išvaizdos.

Kraujo spalva atpiltame turinyje gali padėti nustatyti jo kilmę:
„Jeigu kūdikis atpila sutrauktą pieną, gali turėti trupučiuką gelsvo atspalvio - kas reiškia, kad yra tulžies - tada viskas tvarkoje. Bet jeigu tame turinyje yra kraujo arba jeigu jis yra tamsiai žalios spalvos, tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis, į ką tėvai turi labai rimtai atkreipti dėmes“.
Kiti požymiai: Kadangi netenkant kraujo pamažu vystosi mažakraujystė, mažylį gali kamuoti silpnumas, blyškumas, dusulys. Labai nukraujavus gali net kristi kraujospūdis, padidėti širdies susitraukimų dažnis, sutrikti sąmonė.
Jei kūdikis atpylinėja, galite pabandyti šių priemonių, tačiau pastebėjus kraujo atpiltame turinyje, svarbiausia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jeigu žindymo metu kūdikis nuryja kraujo dėl įtrūkusių motinos spenelių, tai gali pasireikšti kraujo priemaišomis atpiltame turinyje. Nors žindymo metu kūdikiui nepavojinga nuryti kraujo, tačiau tai rodo, kad mamai reikia pagalbos.
Visuomet, nors ir pastebėjus nežymų kraujo kiekį atpiltame turinyje, reikia nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Kūdikio išgertas pienukas, prieš patekdamas į skrandį, keliauja stemple. Apatinėje stemplės dalyje yra nedidelis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris atsiveria, leisdamas maistui patekti į virškinamąjį traktą, po to vėl užsidaro. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius. Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius.

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų.
Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas.
Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm. Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.
Nors straipsnio tema yra atpylimas su krauju, svarbu žinoti ir apie kitas kraujo atsiradimo virškinamajame trakte priežastis, kurios gali pasireikšti krauju išmatose. Tėvai dėl to labai susirūpina. Kaip atpažinti kraują? Gali matytis smulkūs kraujingi siūleliai, natūralaus kraujo spalvos dryžiai ar stambesni kraujo pėdsakai, gleivės su krauju. Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės, tačiau apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją.
Jei numanote, kad kūdikiui galėjo užkietėti viduriai, bandykite koreguoti mitybą. Kelios rekomendacijos - atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų). Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti.
Kai kurie maisto produktai gali nudažyti išmatas raudonai ir sukelti tėvams nerimą. Išmatos gali įgyti rausvą atspalvį, jei kūdikis valgė burokėlių, pomidorų, valgė ar gėrė trintų raudonos spalvos uogų ar vaisių kokteilius, glotnučius ir kt. Be to, naujagimio vystykluose galima pamatyti oranžinės, rožinės spalvos į kreidą panašią medžiagą - uratų kristalus. Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių.

Kai pastebimi kraujo pėdsakai mažylio skrandžio turinyje ar išmatose, būtina atkreipti dėmesį, ar mažylis kraujuoja gausiai, kokia kraujo spalva, kokie kiti ligos požymiai. Labai svarbūs laboratoriniai tyrimai - bendras kraujo tyrimas rodo mažakraujystę, tuomet būna sumažėjęs eritrocitų, hemoglobino kiekis, hematokritas. Jei kraujavimas iš virškinimo sistemos dar tik įtariamas, pirmiausia reikia nustatyti, ar tikrai tai kraujas. Tuomet atliekamas specialus testas kraujavimui išmatose ar skrandžio turinyje nustatyti - benzidino reakcija. Įtariant naujagimio kraujavimą, reikia ištirti, ar tai motinos kraujas, ar vaiko.
Pagrindinis tyrimas kraujavimui iš viršutinės virškinimo sistemos dalies nustatyti turi prašmatnų pavadinimą - fibroezofagogastroduodendoskopija, paprasčiau tariant, zondas su akimi. Atlikdamas šią procedūrą gydytojas pamato kraujavimo vietą, pažeidimo pobūdį (erozijas, opas, stemplės mazgus, gastritą) - taigi tai labai informatyvus tyrimas. Apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimo priežastis (kolitus, polipus) padeda nustatyti kolonoskopija. Šiuos tyrimus vaikai sunkiai ištveria, todėl jie atliekami pritaikius bendrąją nejautrą.
Kraujavimo gydymas susideda iš kelių dalių - pirmiausia reikėtų jį stabdyti, gydyti kraujavimą sukėlusias priežastis. Jeigu būklė sunki, reikia lašelinės infuzijos ir kraujo sudėties atkūrimo.
Žemiau pateikiama apibendrinta lentelė, padedanti susivokti kraujo spalvos ir pobūdžio virškinimo trakte svarboje:
| Kraujo spalva ir pobūdis | Galima kraujavimo vieta / priežastis |
|---|---|
| Šviežias, ryškiai raudonas kraujas atpiltame turinyje | Įtrūkę motinos speneliai; nedidelės stemplės kraujagyslės trūkimas dėl stipraus vėmimo/atpylimo; stemplės erozijos. |
| Tamsus, rudas, „kavos tirščių“ pavidalo atpiltas turinys | Kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies (skrandis, dvylikapirštė žarna), kraujas paveiktas skrandžio rūgšties. |
| Tamsiai raudonos, juodos dėmės ar dryžiai išmatose | Nurytas motinos kraujas (iš spenelių ar gimdymo metu); kraujavimas viršutinėje virškinimo trakto dalyje (kraujas jau apvirškintas). |
| Ryškiai raudonas kraujas išmatose (siūleliai, lašai) | Kraujavimas iš apatinės virškinimo trakto dalies (tiesioji žarna, išangė); išangės įtrūkimai dėl vidurių užkietėjimo; žarnyno uždegimai. |