Kūdikio atpylimas: nuo fiziologijos iki tulžies priemaišų ir ligų priežasčių

Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Ir kažin ar teko girdėti, kad atpylinėtų darželinukas ar mokinys. Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Vienas dažniausių tėvų skundų pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais yra atpylimas. Šis reiškinys, kartais vadinamas nekomplikuotu refliuksu, atsiranda, kai skrandžio turinys nevalingai išmetamas į burnos ertmę. Atpilti gali sveiki naujagimiai ir kūdikiai, taip pat - ir žindomi, ir maitinami pieno mišiniais.

Kūdikio atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Nustatyta, kad 50 proc. sveikų kūdikių iki 3 mėnesių ir maždaug 60 proc. - 4-6 mėnesių atpila bent kartą per parą. Tačiau ne visada kūdikio atpylinėjimas yra nieko bloga, ir labai svarbu atskirti, kada atpylimas yra normalus fiziologinis reiškinys, o kada jis signalizuoja apie rimtesnes problemas, ypač jei pastebimos tulžies priemaišos.

Kas yra atpylimas ir kuo jis skiriasi nuo vėmimo?

Atpylimas - tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vegetaciniai simptomai - tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija. Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai. Paprastas fiziologinis atpylinėjimas yra negausus.

Vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais. Vėmimas - tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis. Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia.

Fiziologinio atpylimo priežastys ir jo prevencija

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais virškinimo sistema dar nėra brandi ir skrandžio turinys lengviau sugrįžta į stemplę, t. y. kūdikis atpila. Sveiko vaiko savijauta dėl to nenukenčia ir jis normaliai priauga svorio. Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa).

Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judesys vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Kūdikio sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl į stemplę patenka skrandžio turinio, kurį kūdikis atpila. Tai natūralus reiškinys, vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau.

Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai atpylinėja dėl to, kad valgydami prisiryja oro arba suvalgo daugiau pieno, nei telpa jų skrandyje. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Kūdikio skranduko talpa nedidelė, dėl to atpila net ir nedidelis pieno perteklius.

Dažniau atpylia ir tie kūdikiai, kurie blogai apžioja spenelį. Netinkamai apžiojęs spenelį kūdikis maitinimo metu praryja daug oro, todėl po maitinimo jis nerimauja, po to stipriai atsirūgsta ir atpila. Atpylinėja ir godžiai valgantys peralkę kūdikiai, nes ir tuomet mažyliai praryja daug oro. Nuryto oro burbulai skranduke beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai „šauna” į stemplę. Taip kartu su oru atpilama ir truputį skrandžio rūgšties paveikto pieno, kuris būna rūgštaus kvapo.

Kaip sumažinti fiziologinį atpylimą?

• Maitinimo dažnis ir kiekis: Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Kad kūdikis nespėtų labai išalkti, dažniau jį žindykite. Maitinkite dažniau ir po nedaug, kas 2 - 3 valandas. Maitindami darykite pertrauką. Permaitinamas vaikas nuolat atsirūgsta, atpila, atsiranda virškinamojo trakto sutrikimų, dėl kurių kamuoja diegliai.
• Taisyklinga maitinimo padėtis: Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje. Kūdikis atpils mažiau, jei žįsdamas apimts ne tik spenelį, bet ir aplink esantį tamsų laukelį, o apatinė lūpa turi būti atsivertusi į išorę. Mišiniais maitinamą kūdikį reikia maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug.
• Atsirūginimas: Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą.
• Po maitinimo: Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Maždaug valandą po valgymo stenkitės kūdikio nejudinti, intensyviai nesupkite. Daryti masažus, mankštelę ar vandens vonias reikėtų praėjus ne mažiau kaip 1,5 val. Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio.
• Maisto tirštinimas ir specialūs mišiniai: Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę. Jeigu visos šios priemonės nepadeda, mažyliui galima anksčiau duoti papildomo tiršto maisto (nuo 4-5 mėn, o kartais ir anksčiau). Kai kada siūloma rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu ar visiškai be jos. Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Jeigu skylutė bus per didelė, kūdikis gali užspringti arba per greitai sugerti mišinį, kas apsunkins jo virškinimą. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Pradėjus kūdikį maitinti pieno mišiniu gali būti sunku grįžti prie maitinimo motinos pienu. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu. Netikslus pieno mišinio paruošimas, laikymas ir/ar vartojimas gali pakenkti kūdikio sveikatai.

Kada atpylimas signalizuoja apie rimtą problemą? Tulžies priemaišos

Nors dauguma kūdikių atpylinėjimų yra normalūs, yra požymių, kurie reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją. Labai negerai, jei kūdikis atpila su tulžimi (geltona, žalia), pavojinga atpylimas fontanu. Išvardytais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Geltonas atpylinėjimas nėra gerai. Geriau nedelsiant kreiptis pas gydytoją.

Reikėtų sunerimti, jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Jei vaikutis atpila itin dažnai, būna neramus, verkia, priauga mažai svorio, suprastėjo jo apetitas, tai gali rodyti rimtesnę bėdą.

Galimos patologinio atpylimo priežastys

Prievarčio spazmas

Prievarčio spazmas - tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Ir kai stemplės prievarčio raukas yra suspaustas, pienas grįžta atgal. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.

Prievarčio stenozė

Prievarčio stenozė - tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją. Vienas iš tėvų pasakojo, kaip jo 5 savaičių kūdikį operavo, kai ši liga pasireiškė.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Tik jeigu kūdikis po valgio dažnai ima vemti, tai jau gali būti rimtesnis negalavimas - gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Kūdikiams ši liga atsiranda dėl to, kad per nesandarų apatinį stemplės sfinkterį į ją patekęs rūgštus skrandžio turinys gali užlieti ryklę, burną, gerklas ir jas nudeginti. Negydant ligos, gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo sistemos. Gastroezofaginio refliukso liga gali sirgti bet kokio amžiaus vaikas.

Didelės reikšmės atsirasti GERL turi paveldėjimas, įvairios kitos ligos, pavyzdžiui, cistinė fibrozė, nervų sistemos sutrikimai, alergija maistui (pavyzdžiui, karvės pienui), nutukimas, intensyvus verksmas, pasunkėjęs kvėpavimas. Greičiau GERL suserga neišnešioti kūdikiai. Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius. Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius. Taip atsitinka tik nedaugeliui žindomų kūdikių. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų.

GERL simptomai:

• Vienas iš būdingų GERL požymių - dažnas vėmimas, gali būti su kraujo priemaišomis. Paprastai vaikas pradeda vemti pirmąją valandą po valgio. Sunkios ligos atveju vaikas vemia labai stipriai.
• Refliuksą galima įtarti, jeigu atsiranda pojūtis lyg įstrigo kąsnis, kažkas trukdo ryti. Gali skaudėti skrandį arba po krūtinkauliu, todėl kamuositės dėl dažnų verksmo priepuolių, gali užkimti vaiko balsas.
• Vaikui nemalonu, nes jis dažnai atsirūgsta rūgštimi, o rūgštis degina ir graužia, t. y. kamuoja rėmuo, atsiranda nemalonus burnos kvapas.
• Kai kurie šios ligos požymiai panašūs į kvėpavimo takų infekcijų - vaikas gali skųstis ryklės skausmu, užkimti, kosėti. Gana dažnas simptomas kosulys provokuoja refliuksą, o šis - kosulį, taigi susidaro lyg uždaras ratas. Kartais kosulys labiau kamuoja pavalgius. Todėl tėvams nesunku GERL supainioti su peršalimu, juo labiau kad šios ligos kamuojamų vaikų kvėpavimo takai pažeidžiami labiau ir tokie mažyliai dažniau suserga stenozuojančiu ar lėtiniu laringitu, plaučių uždegimu, bronchų astma.
• Sutrinka ligoniuko miegas - jis dažnai prabunda naktį, todėl nepailsi.
• Kiti požymiai: dusulio priepuoliai, rijimo sutrikimai, seilėtekis, žagsėjimas.
• GERL galite įtarti ir griežtai atsisakančio pieno ar kito maisto vaikui.

GERL gydymas ir valdymas:

• Diagnozei nustatyti dažnai užtenka išvardintų simptomų, bet virškinamasis traktas gali būti tiriamas endoskopu.
• Kūdikius ir mažus vaikus patariama maitinti dažnai ir po truputį, įpratinkite mažylį valgant neskubėti. Reikėtų stengtis, kad žindomas ar iš buteliuko geriantis vaikas kuo mažiau prisivalgytų oro.
• Sergančio gastroezofaginiu refliuksu vaiko nedera guldyti 3 valandas po valgio, o guldyti geriausia ant kairiojo šono, lovos galvūgalį pakelti bent 15 cm.
• Sergančiam GERL vaikui neduokite patiekalų su prieskoniais, riebaus maisto, citrusinių vaisių, rūgščių sulčių, gazuotų gėrimų ir gėrimų su kofeinu, mažiau leiskite valgyti saldumynų. Sudirginti ligoniuko skrandį ir sukelti rėmenį gali keptas maistas, kečupas, bulvių traškučiai, miltiniuose patiekaluose esantis gliuteinas.
• Sergant GERL svarbu nepersivalgyti, vakarieniauti reikia likus 3 valandoms iki miego, o iš karto po valgio negalima sportuoti ar dirbti pasilenkus.
• Gydyti vaistais vaiką iš viso nerekomenduojama. Vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai vaikui nepadeda taisyklingų gyvenimo įpročių formavimas ar dietos. Kai šios priemonės nepadeda, skiriama virškinamojo trakto judesius ir rūgštingumą mažinančių preparatų. Skrandžio rūgštingumo nemažina medicininės priemonės, pagamintos iš jūros dumblių išgaunamos medžiagos - magnio alginato. Skrandyje šios medžiagos pagrindu pagamintas sirupas išbrinksta, o tokia masė sudaro barjerą, neleidžiantį skrandžio sultims patekti į stemplę.

Maisto alergijos ar netoleravimas

Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis. Kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.

Kitos galimos priežastys

• Dėl neišsivysčiusio žarnyno neišnešioti kūdikiai atpila dažniau.
• Atpylinėti gali ir užkrečiamomis ligomis susirgęs kūdikis, pavyzdžiui, kai yra žarnyno uždegimas ar infekcija, nekrotinis enterokolitas.
• Burnytės gleivinės uždegimas, stomatitas taip pat gali būti atpylimo priežastimi.
• Kūdikėlis, kuriam ligoninėje tenka praleisti 1-3 mėn. dėl neurologinių bėdų, gimęs 37-38 sav., gali turėti problemų su valgymu ir atpylimu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kūdikėlių mamytėms svarbiausia, kad mažylis būtų sveikas ir pavalgęs. Tačiau pastebėjus nerimą keliančius atpylimo požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kūdikis atpila gelsvos ar žalsvos spalvos skrandžio turinį (su tulžimi), nes tai gali būti rimtos patologijos požymis.
• Atpylimas yra fontanuojantis, labai gausus, beveik visas suvalgytas maistas.
• Kūdikis blogai priauga svorio arba jo svoris krenta.
• Kūdikis tampa vangus, išblyškęs, neramus, verkia, raitosi, jam skauda.
• Atpylimas pasireiškia vyresniam nei 6 mėn. kūdikiui.
• Pastebimi kiti simptomai, tokie kaip užspringimas, rijimo sutrikimai, dusulio priepuoliai, kosulys, užkimęs balsas.

Gydytojas nustatys tikslią atpylinėjimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą, galbūt ir vaistų, kurie mažina spazmus ar rūgštingumą. Sunkesniais atvejais, tokius kaip prievarčio stenozė, gali prireikti chirurginio gydymo, todėl ankstyva diagnozė yra gyvybiškai svarbi.

tags: #kudikis #atpila #su #tulzimi

• Kaip Susan Boyle tapo žvaigžde
• Apie Negimusio Kūdikio Dienos paminėjimą ir paramą
• Vadovas laukiant stebuklo
• Krūtų jautrumas – vienas iš nėštumo simptomų
• Patarimai renkantis patalynę kūdikiui